Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, iš dalies darbingas, nuo 2018-09-05 iki 2019-03-04 nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 1191763), profesinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. J. 2014 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia savo šeimos nariui – sūnui M. J. sudavė lazda nenustatytą kiekį kartų į nenustatytą kūno vietą, taip mažamečiui nukentėjusiajam M. J. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis S. J. 2014 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia savo šeimos nariui – sūnui M. J. sudavė ranka nenustatytą kiekį kartų į galvos sritį, taip mažamečiui nukentėjusiajam M. J. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis S. J. 2018 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia savo šeimos nariui – sūnui V. J. sudavė ledo ritulio lazda vieną kartą per nugarą, taip nukentėjusiajam V. J. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis S. J. 2018 m. liepos 22 d., apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia savo šeimos narį sūnų V. J. prirėmė prie sienos, suėmė ranka už kaklo ir laikė, taip nukentėjusiajam V. J. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. J. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena su drauge kartu 18 metų ir augina penkis vaikus. Senesnių smurto atvejų nebeprisimena, tą paskutinį atsimena, kadangi sūnus V. jį labai įžeidė, todėl nesusivaldė ir suėmė vaikui už kaklo, nemušė, bet smurtą panaudojo ir jaučiasi kaltas. Jeigu sūnus M. sako, kad jam sudavė su lazda, vadinasi taip ir buvo, pripažįsta. Pripažįsta visus epizodus, surašytus kaltinime. Sūnus V. jį išvedė iš kantrybės, nes priešgyniavo, įžeidinėjo, prašė išleisti kažkur išvažiuoti, prašė pinigų, norėjo trenkti, o jis jam pinigų nedavė, nesusivaldė, pratrūko, suėmė už kaklo. Pinigai buvo V., tačiau jis tuo metu jų neturėjo, pasakė, kad atiduos kitą kartą. Supranta, jog turėjo susivaldyti, nieko nedaryti. Smurto prieš vaikus dažnai nenaudoja. Pripažįsta, jog padarė negerai, nereikėjo taip daryti, galima buvo kitaip susitarti. Su vaikais susitaikė, atsiprašė, kiekvieną savaitgalį lanko vaikus, vaikai labai nori grįžti į namus. Namuose yra ledo ritulio lazda, kurią sūnui V. padovanojo kaimynė. Neprisimena, kad sūnui būtų sudavęs su ta lazda, tačiau jeigu sūnus sako, kad sudavė, tai gal ir yra sudavęs, gal ir buvo toks atvejis, kai jo draugė atitraukė jį nuo sūnaus V., nebeatsimena, seni epizodai, negali visų atsiminti. Smurtą, kaip auklėjamojo poveikio priemonę, naudoja labai retai, kraštutiniais atvejais. Dabar lankosi pas psichologą, jam aiškina kaip turi auklėti vaikus, jis supranta ir tikisi, kad daugiau smurto nebenaudos. Pripažįsta, kad anksčiau už prasižengimus vaikus auklėdavo fizinėmis bausmėmis. Lankymasis pas psichologą jam daro teigiamą įtaką, išaiškina, moko, pataria kaip ir kokiose situacijose elgtis su vaikais. Ateityje su vaikais elgsis kitaip, smurto nenaudos, užtenka tos pamokos, kuri buvo, su vaikais susikalbės kitais būdais. Labai gailisi, kad taip įvyko, turėjo susivaldyti, nepratrūkti, nebeauklės vaikų taip, kaip auklėjo iki šiol. Nedirba, turi trečios grupės neįgalumą dėl širdies nepakankamumo, gauna pašalpą, darbingumo lygis 55 procentai.

Po kaltinamojo S. J. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam (2 t., b. l. 135) ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo veikos jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dviejuose epizoduose), kadangi jis suduodamas lazda ir ranka sūnui M. J., sukėlė fizinį skausmą mažamečiui šeimos nariui, bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dviejuose epizoduose), kadangi jis suduodamas ledo ritulio lazda bei suimdamas už kaklo sūnui V. J., sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui šeimos nariui.

Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis S. J. neteistas (2 t., b. l. 81-82), padarė keturias nesunkias nusikalstamas veikas (BK 11 str. 3 d.), baustas administracine tvarka už netyčinius nusižengimus (2 t., b. l. 77-80), nedirba, iš dalies darbingas, registruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 85, 86), gyvena su sugyventine, augina penkis nepilnamečius vaikus, gyvenamosios vietos seniūnija jo elgesiu nusiskundimų iki šių įvykių neturėjo (1 t., b. l. 176; 2 t., b. l. 76), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (2 t., b. l. 74). Kaltinamasis S. J. atsiprašė nukentėjusių nepilnamečių savo vaikų, kurie jų atstovės pagal įstatymą D. N. paaiškinimu nori su juo bendrauti ir matytis, jam atvažiavus vaikų aplankyti, abipusiai bendrauja noriai, tėtis deda dideles pastangas vaikams susigrąžinti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis išklausė 8 val. prevencinę paskaitą „Smurto ciklas šeimų tarpusavio santykiuose“, jo teigimu dabar lankosi pas psichologą, kuris jam daro teigiamą įtaką, prisipažino nusikalstamas veikas padaręs ir nuoširdžiai gailisi, pasižada daugiau niekada prieš vaikus smurto nenaudoti, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamasis yra baustinas arešto bausme, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu. (BK 41, 49, 63, 64¹ str.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio taisyklėmis, kaltinamajam S. J. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 22 d., 12.14 val. iki 2018 m. liepos 23 d., 11.51 val., tai yra, viena para. (2 t., b. l. 129-130, 131-132)

Kaltinamajam S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. (2 t., b. l. 117-118)

CD diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, esantis prie bylos, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- ledo ritulio lazda, grąžinta saugojimui J. Ž., paliktina jos neribotam disponavimui. (1 t., b. l. 31-47)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo M. J.) 20 (dvidešimties) parų areštu;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo M. J.) 30 (trisdešimties) parų areštu;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo V. J.) laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo V. J.) laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčio taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 22 d., 12.14 val. iki 2018 m. liepos 23 d., 11.51 val., tai yra, vieną parą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. J. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

CD diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, esantį prie bylos, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- ledo ritulio lazdą, grąžintą saugojimui J. Ž., palikti J. Ž. neribotam disponavimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.