- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- 1A-714-478/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27959-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. D.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė ir 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio (2259,60 Eur) bauda.
Arešto bausmę paskirta atlikti areštinėje. Arešto bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausantis A. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. D. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. birželio 6 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,62 promilės etilo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendį – panaikinti 30 parų arešto bausmę, skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Apeliantas nurodo, kad jam atlikti arešto bausmę yra labai sudėtinga, kadangi yra įsidarbinęs prekybos centre „N. X.“ plataus profilio darbuotojo pareigose. Jo darbo laikas yra nuo antradienio iki sekmadienio, todėl, jei jis bus priverstas atlikti arešto bausmę, jį tiesiog atleis iš darbo. Išeiginėmis dienomis atlikti arešto bausmės jis negali, nes privalo dirbti ir šeštadieniais. Nuteistasis pažymi, kad prižiūri kartu su juo gyvenančią 83 metų amžiaus motiną R. D.. Dėl šių priežasčių prašo pakeisti bausmės rūšį, t. y. skirti laisvės atėmimą ir jo vykdymą atidėti. Apeliantas teigia, jog yra pasiryžęs pakeisti savo gyvenimo būdą. Jis įsidarbino, gydosi nuo alkoholizmo ir tiki, jog sugebės nepažeidinėti įstatymų.Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. A. D. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, tačiau keliamas bausmės individualizavimo klausimas, motyvuojant, jog bausmės tikslai gali būti pasiekiami ir pakeitus arešto bausmę kita bausmės rūšimi.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Apylinkės teismas įvertino A. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgė, jog padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau A. D. 2017 m. gegužės 19 d. teistas dėl analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo, kas itin neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. 2017 m. gegužės 3 d. jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,44 promilių etilo alkoholio, dėl šios veikos jis nuteistas 2017 m. birželio 9 d. įsiteisėjusiu 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu. Nepaisant to, 2017 m. birželio 6 d. nuteistasis vėl sėdo prie automobilio vairo būdamas neblaivus, šį kartą jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,62 promilių etilo alkoholio, už ką jis nubaustas analizuojamu nuosprendžiu. Nors paskutinės veikos padarymo metu 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, t. y. apeliantas laikomas neteistu, negalima ignoruoti fakto, jog tapatūs neteisėti veiksmai buvo atlikti praėjus nedideliam laikotarpiui nuo pirmosios veikos padarymo. Be to, Išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 57-58) liudija, kad 2012 m. apeliantas yra baustas administracine tvarka dėl vairavimo būnant neblaiviam, dėl ko iš jo buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Vos atgavęs vairuotojo pažymėjimą, A. D. vėl šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, viršydamas nustatytą greitį daugiau nei 30 km/h. Tai patvirtina, jog apeliantas sistemingai nesilaiko nustatytų taisyklių bei reikalavimų, keliamų eismo dalyviui. Nuteistojo neatsakingi veiksmai yra pavojingi visuomenei, todėl švelnus baudžiamumas, šiuo atveju, neužtikrintų bausmės tikslų. A. D. iš savo klaidų nesimoko, nesistengia keisti netinkamo elgesio, todėl griežtesnis laisvės ribojimas jam yra tikslingas.BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato alternatyvias bausmių rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. 2017 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu A. D. buvo paskirta bauda bei transporto priemonės konfiskavimas. Kadangi nuteistojo elgesys nepasikeitė, už padarytą naują tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką apylinkės teismas A. D. parinko griežtesnę bausmės rūšį – areštą. Apeliacinės instancijos teismas šiai bausmės rūšiai pritaria ir keisti jos į terminuotą laisvės atėmimą nemato pagrindo. Areštas – tai trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų arešto (BK 49 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo tarpu terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų (BK 50 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apelianto laisvę varžyti ilgiau nei tris mėnesius nėra pagrindo.Teisėjų kolegija įvertina, kad nuteistasis nėra jauno amžiaus, gim. 1958 m., be to, turi sveikatos problemų, yra tik iš dalies darbingas, netektas darbingumas sudaro 45 proc. (b. l. 113), jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, skaudžių pasekmių (sukeltos avarijos, žmonių sužalojimo, turto sugadinimo ir pan.) buvo išvengta, nuteistasis apgailestavo dėl neteisėto poelgio, todėl griežčiausia bausmės rūšis negali būti taikoma. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas prašo skirti laisvės atėmimą ir jo vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti, t. y. A. D. siekia išvengti realaus bausmės atlikimo, kadangi baudžiamasis įstatymas galimybės atidėti arešto bausmę nenumato. Vis dėlto, šiuo atveju nuteistasis nėra vertas teismo pasitikėjimo, jau minėta, iš praeities klaidų jis nesimoko, galimos priklausomybės alkoholiui nesigydo, todėl spręsti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.Argumentas, jog arešto atlikimui nuteistajam trukdo turimas darbas UAB „N. M.“ prekybos centre „N. X.“, atmestinas. Pažyma dėl prekybos centre dirbančio darbuotojo (b. l. 130) patvirtina, kad A. D. nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. pradėjo dirbti prekybos centre „N. X.“ plataus profilio darbuotojo pareigose, jo darbo grafikas yra nuo antradienio iki šeštadienio, darbo laikas nuo 13.00 val. iki 22.00 val. Taigi, apeliantas per savaitę turi dvi laisvas dienas – sekmadienį ir pirmadienį, o Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnis numato, kad arešto bausmė gali būti atliekama nuteistojo poilsio dienomis, švenčių dienomis ir nuteistojo atostogų metu. Vadinasi, įstatymų leidėjas yra numatęs, jog poilsio dienos yra siejamos ne su oficialiomis savaitgalio dienomis (šeštadieniu ir sekmadieniu), bet su konkrečiomis nuteistojo poilsio dienomis pagal dirbamą individualų darbo grafiką, t. y. tai gali būti bet kurios savaitės dienos. Pažymėtina ir tai, kad darbo sutartį A. D. sudarė jau po 2017 m. liepos 28 d. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo, vadinasi, siekdamas ir tikėdamasis, jog suderintas darbo grafikas padės išvengti realaus arešto atlikimo. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad arešto bausmės atlikimo režimas bei socialinė reabilitacija A. D. yra būtini. Tai, jog nuteistasis rūpinasi savo senyvo amžiaus motina, taip pat nėra svarus argumentas parinktos bausmės rūšies keitimui. Kiekvienas asmuo, prieš darydamas nusikalstamą veiką, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimiesiems. Pažymėtina, jog bylos medžiagoje nėra duomenų, jog apeliantas būtų vienintelis R. D. artimas giminaitis, galintis pasirūpinti senyvo amžiaus moterimi. Be to, nėra duomenų ir apie tai, kokiomis ligomis serga nuteistojo motina bei kokio pobūdžio pagalbos ar priežiūros jai reikia. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. D. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės trisdešimties parų arešto ir 60 MGL dydžio (2259,60 Eur) baudos bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas mano, kad jam turėjo būti skirta kita bausmės rūšis ir pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo keisti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Vien prisipažinimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia švelnesnės bausmės skyrimą ar jos atlikimo tvarkos keitimą. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Būtent tuo ir pasireiškia asmens nubaudimas.Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. D. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.