- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-146-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- D. P., J. P.
- Trečiasis asmuo
- J. Ž., V. B., K. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Artūras Cibulskas
- Kategorijos
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Pilipaitienė Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4; 30.2; 30.9.1.
NUTARTIS
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
Vilnius 2008 m. vasario 8 d.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui V. B.
atsakovėms D. P. ir J. P.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovėms D. P. ir J. P. dėl nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir dėl pripažinimo teisės gauti leidimą namo rekonstrukcijai be atsakovių sutikimo. Tretieji asmenys J. Ž., V. B., K. B. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė:
1. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarką:
1.1. ieškovui V. B. paskirti naudotis žemės sklypu, turinčiu 95 m² ploto, plane pažymėtu geltona spalva ir “A” raide pagal koordinates 25-45-63-64-66-65-17-18-19-20-21-25;
1.2. atsakovei J. P. paskirti naudotis bendrai su trečiuoju asmeniu V. B. žemės sklypu, turinčiu 171 m² ploto, pridėtame plane pažymėtu raidėmis “C” ir “D”, plane pažymėtu mėlyna-žalia spalva pagal koordinates 1-2-12-65-66-64-63-28-30-29-10-1;
1.3. kitoje dalyje naudojimosi nurodytu žemės sklypu ribų nekeisti, paliekant galioti tą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri buvo nustatyta 2004-09-10 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte bei pažymėta kadastro žemėlapyje.
2. Pripažinti, kad ieškovo V. B. lėšomis paruošti jam priklausančios namo dalies rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai atsakovių J. P. ir D. P., kaip bendraturčių, teisių ir turtinių interesų nepažeidžia, todėl jų atsisakymas pasirašyti sutikimą namo rekonstrukcijai yra nepagrįstas ir tuo pagrindu pripažinti ieškovui teisę nustatyta tvarka gauti leidimą jam priklausančios namo dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai be atsakovių J. P. ir D. P. sutikimo.
Ieškovas nurodė, jog jam kartu su bendraturčiais bendrosios dalinės teise priklauso 0,1014 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovui priklauso 110/1014, J. Ž. – 90/1014, V. B. – 172/1014, J. P. – 171/1014, D. P. 248/1014, o K. B. 223/1014 šio sklypo dalys. Žemės sklypo ribos yra nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Sklypo bendrasavininkai yra sutarę dėl naudojimosi sklypu tvarkos ir susitarimą patvirtinę parašais. Šiame žemės sklype yra registruoti bendraturčiams priklausantys trys gyvenamieji namai, keturi ūkiniai pastatai ir kiti statiniai. Ieškovas nurodė, jog jam priklauso 235/1000 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Norėdamas įsirengti atskirą įėjimą į namą iš žemės sklypo, kuriuo jis naudojasi pagal nusistovėjusią tvarką, ieškovas nurodė siekiantis atlikti jam priklausančios namo dalies rekonstrukciją. Pagal parengtus namo rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus būtina keisti ieškovo naudojamo sklypo ribas. Su rekonstrukcijos projektu ir naujos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu sutiko visi bendraturčiai, išskyrus atsakoves J. P. ir D. P., nors rekonstrukcijos atveju jų teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeidžiami.
Atsakovės D. P. ir J. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Tretieji asmenys J. Ž., V. B. ir K. B. su ieškiniu sutiko.
Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškovo reikalavimą nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007-11-06 sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad ieškovas, neturėdamas leidimo, yra pradėjęs paruošiamuosius namo rekonstrukcijos darbus. Ieškovo be leidimo pradėti rekonstrukcijos darbai, atlikti be jokių ekspertizių, kelia realią grėsmę pastato ir jame gyvenančių žmonių saugumui ir pažeidžia kitų bendraturčių interesus. Dėl ieškovo atliekamų darbų įtrūko sienos D. P. nuosavybės teise priklausančiame bute, atsirado dideli pažeidimai ties namo pamatais ir ta siena, kuri jungiasi su ieškovui priklausančia namo dalimi. Teismui 2007-09-07 nuvykus į vietą ir faktiškai apžiūrėjus visus pastatus ir žemės sklypus, buvo nustatyta, kad ieškovui be leidimo atliekant rekonstrukcijos darbus pusė su D. P. esančios bendros sienos išardyta ir kelia realią grėsmę tiek pačiam namui, tiek jame gyvenantiems žmonėms, nes namo sienoje esanti didžiulė skylė uždengta tik kartono lapu. 2006-09-18 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 101-11.11-72, kuriuo ieškovas įpareigotas tuojau pat sustabdyti savavališkai vykdomus darbus ir iki 2006-09-27 d. atstatyti bendrą sieną su D. P., sutvarkyti statybines medžiagas, jas nuimti nuo svetimo žemės sklypo, tačiau ir praėjus vieneriems metams ieškovas jam privalomų įpareigojimų neįvykdė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad įvykdė projektavimo sąlygų sąvado 9 p. esantį nurodymą atlikti specialiąsias projekto ekspertizes. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovei J. P. ieškovo siūloma žemės sklypo dalis yra didelėje nuokalnėje, ties stačiu šlaitu, todėl negali būti vertinama kaip lygiavertė žemės dalis, esanti viršutinėje sklypo dalyje. Perleisdamas savo turtą tretiesiems asmenims ir žinodamas sudėtingas namo ir žemės naudojimo, valdymo mažoje teritorijoje sąlygas, ieškovas privalėjo numatyti ateityje kilsiančias problemas, susijusias su namo dalies rekonstrukcija. Todėl ieškovo prašymas pakeisti bendraturčių žemės naudojimo ribas negali būti siejamas su jam priklausančios namo dalies rekonstrukcija. Rekonstrukcijos planus ieškovas turėtų numatyti atsižvelgdamas į jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir nustatęs, kad atsakovės savo teises gali ginti LR CK 4.99 str. pagrindu, sprendė, kad atsakovių nesutikimai su ieškovo siūloma nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka ir ieškovo paruoštais namo rekonstrukcijos projektiniais pasiūlymais pagrįsti, nes ieškovas neatsižvelgė į visų bendraturčių interesus, pažeidė jų teises ir įstatymo saugomus interesus, sukėlė realią grėsmę namo ir jame gyvenančių žmonių saugumui, ignoravo ir iki šio laiko ignoruoja bendraturčių interesų derinimo principus. Teismo teigimu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tokiais būdais ir metodais atliekama namo rekonstrukcija galės pakeisti bendraturčių gyvenimo sąlygas ir dar labiau pabloginti namo techninę būklę (LR CK 1.137 str., 1.138 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-11-06 sprendimą ir tenkinti jo ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Nurodo, kad teismas, neturėdamas specialių žinių, nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės D. P. priklausančio buto siena įtrūko dėl to, kad ieškovas pradėjo namo rekonstrukcijos darbus. Nurodo, kad atsakovės nurodomi namo pažeidimai buvo dar prieš pradedant ieškovui rekonstruoti jam priklausančią namo dalį. Atsakovė D. P. 1986 m. pati savavališkai atkasė namo pamatus ir prie savo namo dalies pristatė priestatą (4a1p), dėl ko namo būklė tapo labai prasta. Šias aplinkybes V. B. įrodinėja civilinėje byloje Nr. 2-3215-391/2007 ir prašo atlikti statybos ekspertizę tam, kad būtų nustatytas namo pažeidimų atsiradimo laikas bei priežastys. Teismas vertindamas ieškovo atliekamus statybos darbus nepagrįstai juos priskyrė rekonstrukcijai, kadangi dauguma iš jų priskirtini kapitalinio remonto darbų kategorijai pagal LR Statybos įstatymo 20 str., nes ieškovas sutvirtino pamatus ir bandė atstatyti 2006 m. birželio mėnesį nugriuvusią sieną. Namo rekonstrukcijai galima būtų priskirti tik durų vietoj lango įrengimą, kurį atliko ieškovas. Apeliantas nurodo, kad visus šiuos darbus jis atliko siekdamas išgelbėti namą nuo visiško sugriuvimo ir jo atlikti darbai nepadarė žalos atsakovėms. Teismas skundžiamu sprendimu suvaržė ieškovo konstitucinę teisę į privačią nuosavybę. Byloje nėra duomenų, kad dėl rekonstrukcijos būtų padaryta žala ar pažeisti kitų asmenų interesai. Sąlygos namo rekonstrukcijai buvo gautos 2005-03-14 ir ieškovas neketina jų keisti. Rekonstrukcijos darbai bus atliekami suderinus projektą su visomis reikiamomis institucijomis. Teismas sprendime nepagrįstai kaip ieškinio atmetimo pagrindą įvardino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotame projektavimo sąlygų sąvade nurodytos ekspertizės neatlikimo. Teigia, kad šiame etape iš ieškovo negali būti reikalaujama atlikti minėtą ekspertizę, kadangi ekspertizę jis turės atlikti kreipdamasis į kompetentingą instituciją dėl leidimo rekonstrukcijai išdavimo. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad J. P. ir V. B. bendrai naudotis siūloma žemės sklypo dalis yra nelygiavertė esančiai viršutinėje sklypo dalyje. Nurodo, kad dabar J. P. ir V. B. naudojama sklypo dalis, kurią ieškovas prašo skirti jam, yra nedidelio ploto ir ribojasi su namu, dėl ko atsakovių veikla šioje sklypo dalyje būtų ribota, o ieškovui ji reikalinga tam, kad galėtų iš bendro naudojimo žemės sklypo patekti į savo sklypo dalį ir prieiti prie savo namo dalies. Teismas neįvertino, kad dabartinė ginčo sklypo naudojimosi tvarka nėra tinkama, nes ieškovas neturi priėjimo prie savo sklypo dalies ir negali ja naudotis.
Atsiliepimas
Atsakovė D. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-11-06 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ir teismas pagrįstai pripažino, kad V. B. atliekama statinio rekonstrukcija pažeidė statinio saugą. Atsakovės interesai ieškovui atliekant namo rekonstrukciją būtų pažeisti, nes namas stovi ant bendrų pamatų, yra perdengtas bendru stogu, yra bendra siena.
Atsakovė J. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-11-06 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovo reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo pažeistų jos interesus, nes faktiškai dabar naudojama žemės sklypo dalis būtų perkelta į blogesnę sklypo dalį, esančią nuokalnėje, ties šlaito pakraščiu.
Tretieji asmenys K. B. ir V. B. atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo su skundu sutinkančios.
Spendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, V.Ž., 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nagrinėjamoje byloje nėra ginamas viešasis interesas, dėl ko bylą teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose. Ieškovas V. B. apeliaciniu skundu ginčija Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-11-06 sprendimo, kuriuo buvo atmestas jo ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir pripažinimo jo teisės gauti statybos leidimą jam priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai atlikti be atsakovių J. P. ir D. P. sutikimo. Apeliantas skundą grindžia netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo byloje priėmimą.
Šalies argumentai
Ieškovas V. B. vienu iš pareikšto ieškinio reikalavimų prašė teismą pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarką. Šį reikalavimą grindė būtinybe atlikti jam priklausančios gyvenamojo namo (plane pažymėto indeksu 1A1m), esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies rekonstrukciją. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas, kurio naudojimosi tvarką prašo keisti ieškovas V. B., priklauso V. B., J. Ž., V. B., J. P., D. P. ir K. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise (T.1, b.l.27-28). Byloje nėra ginčo dėl šiuo metu galiojančios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kurią nustatančios ribos aprašytos 2004-02-23 Žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte ir pažymėtos kadastro žemėlapyje (T.1, b.l.77). Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, atsižvelgia į iš bendrosios dalinės nuosavybės prigimties kylančius tokio nuosavybės teisės objekto naudojimo ypatumus. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimas grindžiamas susitarimu tarp šalių, kurį vykdydamos šalys turi laikytis geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių, nepiktnaudžiavimo teisėmis, šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų (LR CK 1.2 str., 1.137 str.). Pažymėtina, kad LR CK 4.75 str. 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas naudojamas bendraturčių susitarimu ir tik tada, kai yra nesutarimas, naudojimosi tvarką nustato teismas, suponuoja, kad teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 dalis). Tačiau tai nereiškia, kad bendraturčių susitarimas negali būti keičiamas. Kolegija pažymi, kad LR CK 6.223 str. 2 d. 2 punktas yra blanketinė norma, nustatanti, kad pagrindai pakeisti sutartį gali būti reglamentuoti kitose įstatymų normose. Viena tokių normų – LR CK 4.75 str. 1 dalis, įtvirtinanti naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymą. Bendraturčiai tokiais susitarimais siekia kuo racionaliau panaudoti nuosavybę savininkų poreikiams tenkinti ir turi teisę keisti naudojimosi daiktu tvarką tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – reikalauti pakeitimo teismo tvarka, įrodant jo pagrindus.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas V. B., 2003-12-23 sutartimi perleisdamas J. Ž. 90/1014 dalių jam priklausiusio žemės sklypo, 1/2 dalį turimų 47/100 dalių gyvenamojo namo, privalėjo numatyti ateityje kilsiančias problemas, susijusias su namo dalies rekonstrukcija. Toks ieškovo elgesys, atsižvelgiant į tai, jog ieškovui V. B. pardavus jam priklausiusio žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalį jis, neperžengdamas J. P. ir V. B. paskirto naudotis žemės sklypo dalies ribų, nebegali patekti į savo naudojamą žemės sklypą, o taip pat nebegali naudotis bendru įėjimu, kad patektų į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį, vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo teise disponuoti nuosavybės teise priklausiusiu turtu. Tačiau pirmosios instancijos teismo atsisakymas dėl minėto piktnaudžiavimo ginti ieškovo V. B. nuosavybės teises (teisę pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką) laikytina neproporcingu minėtam piktnaudžiavimui, kadangi šiuo metu faktiškai susiklosčiusi situacija sąlygoja, jog ieškovas negali naudotis jam priklausančio nekilnojamojo turto dalimi. Pažymėtina, kad LR CK 1.137 str. 3 d. nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę, jeigu asmuo ja piktnaudžiauja. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo prašymas pakeisti bendraturčių žemės naudojimo ribas nagrinėjamu atveju negali būti siejamas su jam priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija.
Šalies argumentai
Ieškovas V. B. ieškiniu prašė pripažinti, kad jo lėšomis paruošti jam priklausančios ginčo namo dalies rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai nepažeidžia atsakovių J. P. ir D. P. teisių ir turtinių interesų, todėl jų atsisakymas pasirašyti sutikimą namo rekonstrukcijai yra nepagrįstas, o taip pat prašė pripažinti jo teisę nustatyta tvarka gauti leidimą jam priklausančios namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijai be atsakovių J. P. ir D. P. sutikimo. Taigi šioje byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovo teisės gauti statybos leidimą be atsakovų sutikimo, siekiant atlikti jam priklausančios namo dalies rekonstrukciją projektiniame pasiūlyme nurodytu būdu. Pažymėtina, kad sprendžiant šios kategorijos bylas negali būti kvestionuojama gyvenamojo namo bendraturčio teisė rekonstruoti savo namo dalį, padidinant jos plotą įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 4.75 str. 1 d., 4.77 str.), tačiau teismo užduotis - patikrinti, ar ieškovo pasirinktas savo teisės įgyvendinimo būdas nepažeidžia kitų namo bendrasavininkų teisių į bendrą daiktą ar jų teisėtų interesų. Tokiu būdu ieškovo teisė rekonstruoti bendrą daiktą ribojama kitų bendrasavininkų teisėtų interesų. Bendraturčio sutikimas duodamas ne namo rekonstrukcijai apskritai, o konkrečiai apibrėžtai statybos dokumentuose (arba jų eskizuose, projektuose) rekonstrukcijai. Esant tokiems reikalavimams, teismas privalo aiškintis, kodėl atsakovės D. P. ir J. P. nesutinka duoti sutikimą rekonstrukcijai ir ar pateiktas projektas nepažeidžia bendraturčių teisių ir jų teisėtų interesų.
Vadovaujantis LR CPK 178 str. įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos, ieškovas V. B. turėjo įrodyti, kad jam priklausančios namo dalies rekonstrukcija pagal pateiktą projektinį pasiūlymą nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, o atsakovės J. P. ir D. P., priešingai, privalėjo įrodyti, kaip konkrečiai bus pažeistos jų teisės ieškovui atliekant rekonstrukciją projektiniame pasiūlyme nurodytu būdu. Ieškovas V. B. nagrinėjamoje byloje savo teisę atlikti jam priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją grindė architekto K. A. Valento parengtu projektiniu pasiūlymu (T.1, b.l. 9-22). Šiame projektiniame pasiūlyme užfiksuoti visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys faktiniai duomenys. Įstatymas nereikalauja, kad į tokios kategorijos bylas būtų pateiktas rekonstrukcijos išsamus projektas, tačiau pateikti į bylą projektiniai pasiūlymai statybos leidimui gauti turi būti konkretūs tiek, kad būtų galima atlikti projektinių pasiūlymų ekspertizę pagal šalių pateiktus klausimus ir teismas galėtų įvertinti bendraturčių atsikirtimų rekonstrukcijai pagrįstumą. Projektiniai pasiūlymai yra skirti bendraturčiams apsispręsti, ar duoti sutikimą bendraturčio norimai atlikti statinio dalies rekonstrukcijai, ar ši nepažeis jų teisėtų interesų, taip pat yra pagrindas teismui nuspręsti, ar norima atlikti statinio rekonstrukcija nepažeis statinio bendraturčių teisėtų interesų, ar bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senas dvaras“ v. daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.J. v. J.R., bylos Nr. 3K-3-227/2006). Tačiau šioje byloje ieškovo pateiktas projektinis pasiūlymas pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinamas.
Vertinant bendraturčių atsisakymą duoti sutikimą rekonstrukcijai pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, teismas turėjo įvertinti, kiek toks atsisakymas yra protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, nepablogėti natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos, gaisrinės saugos, aplinkosaugos, paminklosaugos standartų sąlygojami reikalavimai ir kt.. Be to pažymėtina, jog bendraturčio teisės atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namo dalies rekonstrukciją būtinos įgyvendinimo sąlygos yra siejamos ne tik su kitų bendraturčių sutikimu, bet ir su prievole laikytis teisės normose nustatytų taisyklių. Todėl bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio rekonstrukcijos, bendraturčio veiksmais, gali nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Namo rekonstrukcija pripažįstama statybos rūšimi (LR Statybos įstatymo 2 str. 18 d.), todėl jai keliami griežtesni reikalavimai, ji turi atitikti LR Statybos įstatymo 4, 5, 6 straipsnius.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo V. B. reikalavimą dėl jo teisės gauti leidimą jam priklausančios namo dalies rekonstrukcijai be atsakovių J. P. ir D. P. sutikimo pripažinimo atmetė, nustatęs, jog ieškovo atlikti paruošiamieji namo rekonstrukcijos darbai, pradėti neturint statybos leidimo, kelia grėsmę pastato ir jame gyvenančių žmonių saugumui, pažeidžia kitų bendraturčių interesus. Teismas konstatavo, jog tokiais būdais ir metodais atliekama namo rekonstrukcija gali pakeisti bendraturčių gyvenimo sąlygas ir dar labiau pabloginti namo techninę būklę. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje atliko ne ieškovo pateikto projektinio pasiūlymo vertinimą kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo aspektu, bet ieškovo savavališkai atliekamų rekonstrukcijos darbų ir jų sukeltų pasekmių vertinimą. Todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatydamas nagrinėjamos bylos dalyką neatskleidė bylos esmės. Pažymėtina, jog ieškovo savavališkai atliekami paruošiamieji namo rekonstrukcijos darbai ir jų metu sukeltos neigiamos pasekmės kitų bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams nagrinėjamoje byloje įrodomąją reikšmę gali turėti tiek, kiek jie realiai atspindi pagal byloje projektinį pasiūlymą planuojamus atlikti rekonstrukcijos darbus. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino.
Atsiliepimas
Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino atsakovių J. P. ir D. P. nesutikimą su ieškovui V. B. priklausančios namo dalies rekonstrukcija pagal jo pateiktą projektinį pasiūlymą pagrindžiančių argumentų pagrįstumo. Tuo tarpu iš atsakovių atsiliepimų į ieškinį matyti, jog jos savo atsisakymą grindė projektavimo sąlygų sąvado reikalavimų dėl faktinio sklypo užstatymo tankio, žemės nukasimo, pažeidimu. Atsakovė D. P. savo atsisakymą taip pat grindė galimu stogo konstrukcijos pažeidimu, grėsme namo stabilumui, atsižvelgiant į tai, jog namo dalys nėra autonomiškai atskirtos. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo iškeltų klausimų analizė reikalauja specialių žinių statybos srityje, todėl siekiant atlikti statinio konstrukcijų tyrimą, byloje buvo tikslinga svarstyti ieškovo projektinio pasiūlymo ekspertizės skyrimo klausimą, ypač atsižvelgiant į tai, jog tokia rekomendacija buvo nurodyta ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento parengtose 2005-03-14 Specialiosiose projektavimo sąlygose (9 p.) (LR CPK 212 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-604/2004). Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad šiame projektavimo etape atlikti projektinių pasiūlymų ekspertizę netikslinga.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, sprendimu atmesdamas ieškinio reikalavimus, iš esmės nepatikrino, ar atsakovių atsisakymas duoti ieškovui sutikimą ieškovo priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai pagal pateiktą projektinį pasiūlymą yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir bylą grąžinama nagrinėti iš naujo (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.