Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-603-327/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-26
Bylos Nr.
1S-603-327/2017
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00070-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Preikšas, Algirdas Jaliniauskas, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
P. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-603-327/2017Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00070-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. V. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties, kuria netenkintas P. V. skundas dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos P. V. atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. V. nuteistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuos­pren­džiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. rugsėjo 26 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 4 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2014 m. kovo 27 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gruodžio 27 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 1 mėnesis 17 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).

Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi socia­li­nio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nutarė netaikyti nuteistajam P. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė patenkinti P. V. skundą dėl Komisijos 2017 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos P. V. ir paliko galioti Komisijos nutarimą nepakeistą. Nuteistasis P. V. skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį ir panaikinti Komisijos nutarimą, kuriuo atsisakyta taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Prašo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teis­mas vertino tik neigiamas jo charakterio savybes, neatsižvelgdamas į teigiamas. Skunde pa­žymėta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu keturis kartus skatintas, nei karto nebaustas draus­mine nuobauda, jo elgesys pavyzdingas. Lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, turi keletą specialybių, todėl išėjęs į laisvę turėtų kur dirbti. Taip pat teigiama, kad atsiradus teigiamai elgesio korekcijai, lygtinio paleidimo netaikymas pažeidžia Europos Tarybos Ministrų reko­men­dacijasAtsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo P. V. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nu­ma­tyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo indi­vi­dua­liame socia­li­nės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pa­tai­sos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elge­sio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų. Spren­džiant klau­simą dėl lyg­ti­nio paleidimo ver­tin­tina nuteis­tojo nu­si­kals­tamo el­gesio rizika ir pažanga ją ma­ži­nant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, kad pagal naująjį teisinį regu­lia­vimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nusikalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­­ky­sis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svars­to nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabili­taci­jos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straips­nio 8 dalyje nuro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima mo­ty­vuo­tą nu­tarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą patvir­ti­ni­mo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos iš­vados ati­tinka faktines ap­lin­kybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nors nuteistasis pataisos namuose dirba, yra at­li­kęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo baus­mės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nu­teis­to­jo lygtinio paleidimo, tačiau tik dalinai vykdo in­dividualų socialinės reabilitacijos planą, nelankė jam paskirtų psichologo konsultacijų. Esan­čios teigiamai nuteistąjį charak­te­ri­zuo­jan­čios ap­lin­kybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstaigos. At­si­žvelgtina į tai, jog nuteistasis nusikalstamą vei­ką, už kurios padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė itin pavojingu vi­suo­menei būdu, kas rodo, kad nuteis­tasis yra abejingas visuomenės vertybėms ir yra linkęs nusikalsti, nepa­klusti visuomenėje priim­toms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavo­jin­gas, be to ankščiau teistas septynis kartus, nusikaltimai tik sunkėja. Nors šios aplinkybės neabe­jo­tinai jau buvo įver­tintos nuosprendžiu P. V. skiriant baus­mę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klau­simą, analizuojant nu­teis­tojo asmenybę bei jos pokyčius, svars­tant nuteistojo elgesio pažangos pa­kankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos. Įver­tintina ir tai, kad nuteistojo pa­kartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta – 102 balai, nuo paskutinio vertinimo rizika ne mažėjo, o pakilo 12 balų, o tai parodo nuteistojo elgesio korekcijos regresą, kas sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo neigimai charakterizuoja P. V.. Nors skunde teigiama, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, tokią nurodo (duomenys neskelbtini), tačiau bylos duomenimis, buvo gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, kad nuteistojo nurodytu adresu jis nelaukiamas, ten gyvenantys asmenys gyvena asocialiai ir nesutinka jo priimti lygtinio paleidimo atveju. Pataisos namuose nuteistais dirba nuo 2016 m. rugsėjo 20 d., apie tolimesnę darbinę veiklą kalbą nenoriai, bet neatmeta galimybės kreiptis į darbo biržą. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistajam lygtinio paleidimo atveju būtų privalu pradėti dirbti. P. V. neturi suformuotų tvirtų nuostatų, lengvai pasiduoda grupės įtakai, ryšį tarp nusi­kals­tamos veikos ir savo elgesio yra linkęs sumenkinti, manydamas, kad neturėjo kito pasirinkimo, o tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, be to nuteistojo socialiniai įgūdžiai riboti. P. V. nusikalstamą veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, pripažįsta jog laisvėje nesaikingai var­tojo alkoholį, tačiau problemų tame neįžvelgia, teigia, kad ateityje daugiau nebegers ir nebe­nusikals. Pastarųjų metų laikotarpyje alkoholio vartojimo problemas neigia. Nepaisant to alko­ho­lio vartojimas išlieka vienas iš pakartotinį nusikalstamumą lemiančių veiksnių. Be to P. V. prieš veikdamas neapmasto savo elgesio pasekmių, linkęs elgtis impulsyviai. Gyvenime iškilusius sunkumus vertina kaip nepakeliamus, todėl net nesugeba pradėti jų spręsti, o tai parodo, kad as­muo nėra linkęs į ilgalaikes perspektyvas, gyvenimo kokybės gerinimą. Dažnai kartoja tas pačias klaidas nesivadovaudamas ankstesniu patyrimu, nesistengia rasti naujų alternatyvų, yra apatiškas dėl savo ateities. Tai, kad nuteistasis nėra baustas drausminėmis nuobaudomis ir yra 4 kartus ska­tin­tas nesudaro pakankamo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Kolegija pažymi, kad nuteis­ta­sis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Atsi­žvelgtina ir į nusikalstamo elgesio rizikos balo augimą, vertinant jį nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistojo elgesys, atliekant laisvės atėmimo bausmę, koregavosi teigiama linkme. Priešingai, tai rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Padidėjusi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika rodo nuteistojo neigiamas pas­tan­gas taisytis. Vertinant šią ap­linkybę su visomis kitomis aukščiau iš­dės­ty­tomis aplinkybėmis, jos nesudaro pa­grin­do konstatuoti, kad P. V. daro aki­vaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio ri­zi­ką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies rei­kalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistajam taikyti lygtinį pa­lei­dimą. Šiuo metu nenustatyta teigiama P. V. charakteristika, kuri leistų manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteis­tąjį tik įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pa­sieks tikslą. Byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka da­ryti iš­va­dai, kad P. V. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nu­teis­tojo nuo­mo­nė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam pa­lan­kų spren­di­mą. Įvertinus visas aplinkybes konstatuojama, jog apylinkės teismas, pagrįstai atmetė nuteistojo skun­dą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstai­gos. Atsižvelgiant į tai, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis palie­kama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo P. V. skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apy­lin­kės teismo 2017 m. bir­želio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasViktoras PreikšasOlegas Šibkovas