Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei,

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams N. S., G. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – V. D., dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo vaikui priteisimo; atsakovo G. S. priešieškinį ieškovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, atsakovei N. S., trečiajam asmeniui V. D. dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas pateikė reikalavimus: atskirti nepilnametį vaiką N. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jo motinos N. S.; neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. S. sūnaus N. S. atžvilgiu; nustatyti N. S. nuolatinę globą; paskirti V. D. nuolatine vaiko N. S. globėja ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su globėja; paskirti Vitaliją D. N. S. priklausančio turto administratore; pakeisti 2010-09-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu patvirtintos G. S. ir N. S. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2.2 punkto dalį ir išdėstyti taip: „vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja yra V. D., kuri uzufrukto teise, apdairiai, rūpestingai ir atidžiai tvarko N. S. išlaikymui skirtą turtą“; priteisti nuo sprendimo priėmimo dienos iš N. S. išlaikymą sūnui N. S. po 50,00 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas iki jo pilnametystės.Ieškovas nurodo aplinkybes, kad N. S. ir G. S., turi sūnų N. S.. Ieškovas teigia, kad vaiko motina Neringa dėl savo sveikatos būklės nesugebės tinkamai pasirūpinti sūnumi N. S., nes nevartoja jai reikalingų vaistų, dėl ko jos sveikatos būklė blogėja, vaikas bijo eiti pas motiną, kadangi ji savo neadekvačiu elgesiu gąsdina vaiką. N. S. šeimoje neįvyko jokių teigiamų pokyčių, nes atsakovė nepriima socialinių darbuotojų, gydytojų rekomendacijų, siūlomos pagalbos. Atsakovas G. S. yra nusišalinęs nuo sūnaus N. priežiūros ir išlaikymo, gyvena užsienyje, kartais per svetimus asmenis perduoda vaikui pinigų, nevykdo pareigos rūpintis savo sūnumi, nebendrauja su juo ir nedalyvauja jo auklėjime. Kadangi nėra duomenų, kad situacija pasikeistų, tėvo valdžia atsakovui apribotina neterminuotai (1-6 b.l.)Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti dėl visų reikalavimų, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje; teigdama, kad yra visi pagrindai atskirti vaiką N. S. nuo motinos, o tėvui neterminuotai riboti valdžią vaiko atžvilgiu. Visiškai nesutiko su priešieškiniu, motyvuodama tuo, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo šioje byloje teikti reikalavimus, susijusius su trečiojo asmens (globėjos) teisėmis ir pareigomis, kadangi teismų praktikoje paprastai sprendžiami ginčai tik tarp tėvų dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymu; o apribojus tėvo valdžią, atsakovas turėtų teisę tik matytis su vaiku, bet ne bendrauti ir laikinai gyventi su vaiku atskirai nuo globėjos. Trečiasis asmuo V. D. neteikė atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį, teismo posėdyje visiškai sutiko su ieškovo reikalavimais, prašė ieškinį tenkinti pilnai, nesutiko su atsakovo priešieškiniu, teigdama, kad jis yra nepagrįstas. Paaiškino teismui, kad atsakovė yra vienintelė dukra, kuri jau nuo kokių 20 metų amžiaus serga psichine liga; iš pradžių dukrai buvo diagnozuota tik depresija; vėliau, kai dukra gyveno su G. S. ir pradėjo lauktis sūnaus, jos psichinė sveikata pablogėjo; gimus sūnui ir nutraukus santuoką 2010 metais, po patirtų stresų jai išsivystė paranoidinė šizofrenija; dukrai pradėjo atsirasti haliucinacijos, vaidentis, kad ją apsėdo velnias, piktoji dvasia, dėl ko ji tapo labai religinga, pradėjo važinėti net pas kunigą egzorcistą į Kauną, kartu su savimi veždamasi ir sūnų. Mano, kad dėl ligos negali dukra prižiūrėti savo vaiko, psichozių metu savo neadekvačiu elgesiu (šūkaudama, keldama žodinius konfliktus su kaimynais, šeimos nariais, ji gąsdina vaiką, neigiamai veikia jo emocinę būklę, sukelia jam nesaugumo jausmą šeimoje.Teismo posėdyje atsakovo G. S. atstovas iš dalies sutiko su ieškiniu, neprieštaraudamas reikalavimams atsakovės N. S. atžvilgiu, tačiau nesutiko su neterminuoto tėvo valdžios ribojimu atsakovui; palaikė savo priešieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad G. S. nuo 2012 metų antro pusmečio gyvendamas ir dirbdamas Airijoje, neturi galimybės pastoviai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų N.; jis nėra nusišalinęs nuo savo pareigų vaikui vykdymo, po santuokos nutraukimo teikė išlaikymą pagal savo fianansines išgales, siųsdamas pinigus, drabužius, žaislus, kitas prekes vaikui pašto siuntomis, taip pat pravesdamas pinigus banko pavedimais ar duodamas grynus tiek atsakovei N. S., tiek trečiajam asmeniui V. D.; atsakovo paskaičiavimais, vidutiniškai vaikui teikia apie 100 Eur išlaikymą kas mėnesį; perka jam dovanas gimtadienio, kitų švenčių proga; pagal galimybes jis su N. susitinka kelis kartus į metus; bendrauja telefonu maždaug porą kartų į mėnesį. Todėl manytina, kad tėvo valdžios atsakovas negali tinkamai įgyvendinti esant objektyvioms priežastims dėl pastovaus gyvenimo užsienyje; būdamas Lietuvoje ir dirbdamas nekvalifikuotą darbą, jis negalėtų pragyventi nei pats, nei tinkamai išlaikyti vaiką; todėl atstovas prašo teismo taikyti švelnesnę priemonę atsakovui– atskyrimą vaiko nuo tėvo; sutinka, kad šiuo metu vaikui geriausia ir saugiausia augti pas savo močiutę V. D.. Be to atsakovo atstovas mano, kad priešieškinis visiškai pagrįstas ir nagrinėtinas kartu su ieškiniu, kadangi atsakovas ne visada sutaria su vaiko globėja (močiute); pastaroji jam grįžus iš užsienio, ribojo bendravimą su vaiku; atitinkamai nustačius bendravimo tvarką, atsakovui bus lengviau planuoti savo parvykimą į Lietuvą ir laikinus pasimatymus su vaiku. Gerbdamas teismą, atsakovas sutiks ir dėl bendravimo su vaiku be nakvynės, jei globėja nesutiktų, kad vaikas miegotų su atsakovu ne namuose.Atsakovė N. S. pateikė atsiliepimų į ieškovo ieškinį, iš esmės nesutikdama su ieškovo reikalavimais, nurodydama aplinkybes, kad laikinoji globa sūnui N. buvo suteikta dėl objektyvių priežasčių, jai gydantis ligoninės stacionare; tačiau šiuo metu jos psichinės sveikatos būklė yra pagerėjusi ir atsakovė gali savarankiškai prižiūrėti savo vaiką, jį išlaikyti, nes yra dirbanti; taip pat nesutinka su tėvo valdžios ribojimu, nes atsakovas nors ir su sūnumi nebendrauja, bet nėra nusišalinęs nuo sūnui teikiamo išlaikymo ( 1 t., 129-132). Taip pat atsakovė teikė atsiliepimą į priešieškinį, iš dalies sutikdama su atsakovo reikalavimais, nurodydama aplinkybes, kad teismui atmetus ieškinį ir vaiką sugrąžinus į jos šeimą, ji sutiktų su tokia tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Teismo posėdyje atsakovė N. S. taip pat iš esmės nesutiko su visais ieškinio reikalavimais, iš dalies sutiko su priešieškinio reikalavimais; palaikė savo teiktą atsiliepimą į ieškinį ir paaiškino, kad ji neserga jokia psichine liga, nes šizofrenikams medikai net neleidžia gimdyti, o ji pagimdė visiškai sveiką sūnų N.; taip pat nesutinka su jai diagnozuota medikų ligos diagnoze (paranoidine šizofrenija), mano, kad jie yra neteisūs, įtakoti jos motinos V. D., kuri ją šmeižia ir teisme; jai viena psichologė prieš kelis metų diagnozavo sielos ligą, kurią ji gydo lankydamasi pas įvairius dvasininkus, taip pat kunigą egzorcistą iš Kauno, nemato tame nieko bloga, su ja kartu važiavęs sūnus N. tik gavo kunigo palaiminimą, o jai pačiai buvo taikomas piktosios dvasios išvarymas. Mano, kad ši sielos liga gali būti gydoma be jokių medikamentų, todėl ji ir atsisako gerti psichiatrų priskirtus vaistus. Paskutinį kartą pablogėjus sveikatai gulėjo psichiatrinėje ligoninėje 2017 m. gegužės-birželio mėnesiais savo noru, laiko save visiškai pasveikusia, todėl po ligoninės ji nebevartoja jokių raminamųjų ar kitų nervų sistemą gydančių vaistų. Nurodo, kad vaikui gyvenant pas laikinąją globėją (atsakovės motiną), pastaroji leidžia vaikui bendrauti su praeityje teistais už sunkius nusikaltimus giminaičiais (dėde, teta), be to ir atsakovės tėvas jaunystėje buvo sėdėjęs Rusijos kalėjime, todėl yra labai agresyvus ir visa tai daro blogą įtaką sūnui. Atsakovei nepriimtina, kad N. bendrautų su tokiais kaliniais, ji pati bendrauja su kunigais, vienuoliais ir siekia sūnui įdiegti kitas vertybes – krikščioniškąjį tikėjimą, meilę dievui. Negali paaiškinti, kodėl jos motina teigia, kad ji šiemet iš savo mobilaus telefono kelis kartus melagingai kvietė medicinos pagalbą, policiją į butą, kuriame šiuo metu gyvena sūnus N.. Taip pat nesutinka su jos kaimynų teiktais pareiškimais policijai, nes ji po darbo grįžusi namo netriukšmauja, nešūkauja, tik garsiai klausosi mišių, religinių giesmių; matomai, jos motina prikalbino kaimynus rašyti tokius pareiškimus policijai, kad ji negalėtų atsiimti savo sūnaus. Taip pat ieškovo atstovė nurodė teismui ne visai tikslią informaciją dėl jos šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą, būtent ji pati 2015 m. gruodį kreipėsi į Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą dėl pagalbos sūnui N., šis kreipimasis buvo perduotas Šiaulių miesto policijai, ir pareigūnai netiksliai surinkę medžiagą pagal jos rašytą pareiškimą, perdavė informaciją Vaiko teisių apsaugos skyriui. Todėl labai mylėdama savo sūnų, turėdama visas galimybes jį išlaikyti, tinkamai prižiūrėti, ji siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, to sieks ir per kitus aukštesnius teismus, jei ši byla bus išnagrinėta ne jos naudai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.257 straipsnio 3 punktas nustato, kad vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė labai myli savo sūnų, stengiasi su juo palaikyti artimus ryšius. Tačiau įvertinus ieškovo ir trečiojo asmens V. D. paaiškinimais, liudytojos I. S. parodymus apie atsakovės šeimai teiktas socialinės paslaugas bei kategorišką atsakovės nusistatymą gydytojų psichiatrų atžvilgiu, ignoravimą jai paskirtų vaistų, bei pateiktus įrodymus dėl atsakovės N. S. psichinės sveikatos sutrikimų ( medikų pažymos – 1 t., 37-39; 41-45; 47-51 b.l.), 2015-2017 m. tirtus pranešimus vaiko teisių apsaugos skyriuje ir policijoje apie atsakovės neadekvatų elgesį buityje (1 t., 100-104 b.l., 2 t., 19-23 b.l.), jos atžvilgiu 2017 m. skirtą administracinę nuobaudą ( 2 t.,26-28 b.l.) darytina išvada, kad atsakovė dėl jai konstatuotos paranoidinės šizofrenijos ir taikyto gydymo režimo nesilaikymo, visgi negali tinkamai pasirūpinti savo sūnumi N. S., užtikrinti jo emocinį bei socialinį saugumą šeimoje. Tiek atsakovės rašyti policijai paaiškinimai apie jos matomą mistikos pasaulį, įžvelgiamą grėsmę sūnui dėl giminaičio kalinio veiksmų, nuolatinius abiejų vizitus pas kunigą egzorcistą, tiek iš esmės analogiški savo turiniu atsakovės duoti paaiškinimai teismo posėdyje, psichinės ligos neigimas ir atsisakymas toliau tęsti gydymą, vartoti paskirtus medikamentus, ką patvirtina ir bylos eigoje išduota VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro išduota pažyma (I t. 206 b.l.), rodo, jog būtina atskirti vaiką nuo jo sergančios motinos, todėl tenkintinas ieškovo pagrindinis reikalavimas dėl N. S. atskyrimo nuo jo motinos. Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad jos sveikatos būklė gerėja, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė ir byloje esantys duomenys tik patvirtina priešingą aplinkybę - atsakovės psichinės sveikatos būklė, nevartojant medikamentų, išlieka nepagerėjusi.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti abipusį ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtinais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jį auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, iš jų gyvenimo būdo, įpročių matyti, kad nėra galimybes tikėtis pokyčių ateityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 3.180 straipsnio 2 dalis). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Atskirus tėvus nuo vaikų, laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, iš dalies bendrauti su vaikais ir panašiai, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaikais, tiek kiek nekenkia jų interesams.

Atsakovas G. S. nesutiko su reikalavimu neterminuotai jam apriboti tėvo valdžią, motyvuodamas tuo, kad nes nėra nutraukęs išlaikymo teikimo vaikui, grįžęs į Lietuvą visuomet aplankydavo vaiką, kartu leisdavo laisvalaikį, pirkdavo žaislų. Teigia, kad dėl trečiojo asmens V. D. pozicijos atsakovas negali ilgesniam laikui pasiimti sūnaus, į Lietuvą grįžti negalintis dėl mažų galimybių susirasti darbą. Norintis išsaugoti ryšį su vaiku, rūpintis juo ir dalyvauti jo auklėjime. Sutinka, kad vaikas būtų nuo jo atskirtas, tačiau nesutinka su tėvo valdžios ribojimu.

Byloje pateikti ieškovo argumentai, trečiojo asmens V. D. paaiškinimai, prijungta ikiteisminio tyrimo bylos Nr.01-1-46168-16 medžiaga leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas G. S., gyvendamas užsienyje, reguliariai ir tinkamai savo sūnumi N. nesirūpino, nesidomėjo jo priežiūra, išlaikymu ir auklėjimu, nors ieškovas ir siekė, kad susirgus motinai (atsakovei) šį vaiką nors laikinai pasiimtų prižiūrėti jo tėvas. Nors atsakovas teigia, kad su vaiku nuolatinio ryšio nepalaiko dėl trečiojo asmens (vaiko močiutės V. D.) neigiamos pozicijos, tačiau teismo nuomone, esminė aplinkybė, lemianti tėvo epizodinį bendravimą su sūnumi (vizualiai 1-2 kartus į metus, bendraujant ryšio priemonėmis -1-2 kartus per mėnesį) yra paties atsakovo pasirinktas buvimas užsienio valstybėje bei išreikšta pozicija, kad į Lietuvą nuolatiniam gyvenimui grįžti neketinantis dėl ekonominių ir socialinių priežasčių, ir jam patogi situacija, kad vaiką, likusį be abiejų tėvų globos, ketina ir toliau prižiūrėti jo močiutė (atsakovės motina), kurios gebėjimais atsakovas pasitiki. Tačiau šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo taikyti tėvo atskyrimą nuo vaiko, kaip to prašo atsakovas, nes sąmoningas nusišalinimas nuo tėvo pareigų pastovaus vykdymo negali būti pateisinamas; už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsakovo bendrai ir vienodai (CK 3.159 str. 2 d.). Tačiau teismas ginče atsižvelgia į tai, kad atsakovas visgi teikia išlaikymą savo sūnui N., išreiškė ketinimus toliau palaikyti su vaiku artimus ryšius ir juo bendrauti. Atsakovas priešieškiniu teikia prašymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kas rodo, kad jis siekia emocinių ryšių išsaugojimu. Teismas mano, kad šiuo laikotarpiu nėra tikslinga taikyti neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, kaip to prašo ieškovas, todėl tėvo valdžia atsakovo G. S. atžvilgiu apribotina laikinai - dviejų metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio N. S. atžvilgiu. Teismas mano, kad yra tikimybė, jog atsakovas ateityje gali pakeisti savo požiūrį į darbą ir gyvenamąją vietą užsienyje, imtis visų priemonių, kad susigrąžintų vaiką į šeimą ir pats užtikrintų sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas.

Dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo vaikui paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos

Teisinių santykių dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Vaiko globos tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarką reglamentuoja CK 3.268 straipsnis. Spręsti likusio be tėvų globos vaiko tiek laikinosios, tiek ir nuolatinės globos klausimus teisės aktai įgalioja ir įpareigoja vaiko teisių apsaugos institucijas, savivaldybės administracijos direktorių bei teismus (CK 3.262-3.264 straipsniai). Teismas, nustatydamas vaikui nuolatinę globą ir paskirdamas globėją, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo (parinkimo) padaryti atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus. Kiekvienu atveju yra būtina išnagrinėti vaiko interesus bei jų įgyvendinimo galimybes kiekvienoje konkrečioje situacijoje ir priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą.

Nepilnamečiui vaikui N. S., šiame ginče likusiam be abiejų tėvų priežiūros, turi būti nustatoma nuolatinė globa. Ieškovas nepilnamečio N. S. nuolatine globėja ir turto administratore prašo skirti atsakovės motiną, N. S. močiutę V. D.. Šiuo metu V. D. yra paskirta N. S. laikinąja globėja ir šias pareigas atlieka tinkamai, su vaiku ją sieja artimi emociniai ryšiai. V. D. yra neteista, nebausta administracine tvarka, gyvena su sutuoktiniu E. D., kuris taip pat pagal surinktus byloje duomenis charakterizuojamas teigiamai (13-16 b.l.), todėl darytina išvada, kad V. D. paskyrimas N. S. nuolatine globėja ir turto administratore tinkamai užtikrintų nepilnamečio vaiko interesus. N. S. gyvenamoji vieta nustatytina su globėja.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir uzufrukto teisės nustatymo

Teismui atskyrus vaiką nuo motinos ir terminuotai apribojus tėvo valdžią ir nustačius laikiną globą nepilnamečiam vaikui, abiem tėvams išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką. CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Iš atsakovo G. S. išlaikymas nepilnamečiam vaikui N. S. yra priteistas: 2010 m. rugsėjo 15 d. teismo sprendimu, nutraukiant atsakovų santuoką, nustatytas 100 Eur kas mėnesį išlaikymas mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, be to išlaikymas iki 144,81 Eur padidintas 2013-11-20 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, todėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo klausimas nebespręstinas. Ieškovas prašo iš atsakovės N. S. nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą po 50 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovas nurodo, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera, susiradusi darbą jame neišdirba ilgesnį laiką dėl savo sveikatos būklės. Kitos bylos šalys neteikė prieštaravimų dėl priteistino išlaikymo dydžio ir teismas pritaria ieškovo motyvams, kad atsakovei N. S. būtų sudėtinga šiuo metu vaikui teikti didesnio dydžio išlaikymą, todėl ši ieškinio dalis tenkintina visiškai. Nepilnamečiam vaikui skirtas atsakovės mokamas išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti jo globėjai V. D. (CK 3.202 str.). Tuo pačiu teismas keičia 2010-09-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo lėšoms uzufrukto teisės pakeitimo ir jos nustatymo vaiko nuolatinei globėjai. Tenkinus ieškovo reikalavimą, tikslinga nustatyti, kad pakeičiama 2010-09-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu patvirtintos G. S. ir N. S. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2.2 punkto dalis taip: vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja yra V. D., kuri uzufrukto teise, apdairiai, rūpestingai ir atidžiai tvarko N. S. išlaikymui skirtą turtą“.

Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Priešieškiniu atsakovas G. S. reikalauja nustatyti detalią bendravimo su vaiku tvarką (I t. 175 b.l.), t.y. atsakovas G. S. turi teisę pasiimti su savimi nepilnametį sūnų N. S., kiekvieno lyginio mėnesio (vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio, spalio, gruodžio) antrąjį šeštadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val.; atsakovas G. S. turi teisę pasiimti su savimi nepilnametį sūnų N. S., gim. 2010 07 08, kiekvieną kalendorinę vasarą nuo liepos 10 d. 10.00 val. iki liepos 22 d. 16.00 val.; atsakovas G. S. turi teisę pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi N. S. ir kitu laiku, tačiau pasimatymo laiką ir aplinkybes suderinęs prieš 3 dienas su V. D.; atsakovas G. S. nepilnametį sūnų N. S. pasiima ir grąžina globėjai V. D. bute, adresu (duomenys neskelbtini); atsakovas G. S. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi N. S., bendrauti visomis ryšio priemonėmis (mobiliu telefonu, internetu).

Pagal CK 3.180 straipsnio 3 dalį, apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, išlieka teisė tik matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Iš atsakovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos matyti, kad į šią tvarką įtraukti laikotarpiai, kuomet nepilnametis N. S. būtų atsakovo pasiimamas ir nepertraukiamai leistų laiką su atsakovu jo buvimo vietoje. Teismas šiuo atveju pritaria ieškovo argumentams, kad terminuotai apribojus tėvo valdžią atsakovui, jam išlieka tik teisė matytis su savo sūnumi, todėl netenkinta priešieškinio dalis, kuria prašoma patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką, apimančią nevaržomą atsakovo bendravimą su sūnumi N. ne globėjos namuose ar kitoje jos sutikimu vietoje. Likusi dalis bendravimo su vaiku tvarkos nustatytina, siekiant atsakovui užtikrinti teisę matytis su savo sūnumi, kadangi iš bylos aplinkybių matyti, jog tuo klausimu tarp atsakovo ir trečiojo asmens ( vaiko močiutės) buvo kilę konfliktinių situacijų. Atsižvelgiant į tai, nustatytina sekanti atsakovo G. S. bendravimo su sūnumi N. S. tvarka:

a) atsakovas G. S. turi teisę matytis su nepilnamečiu sūnumi N. S., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno lyginio mėnesio (vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio, spalio, gruodžio) antrąjį šeštadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val.

b) atsakovas G. S. turi teisę pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir kitu laiku, tačiau pasimatymo laiką ir aplinkybes suderinęs prieš 3 dienas su vaiko globėja V. D.;

c) atsakovas G. S. su nepilnamečiu sūnumi N. S., gim. (duomenys neskelbtini), gali pasimatyti vaiko globėjos V. D., bute, adresu (duomenys neskelbtini). arba kitoje su globėja V. D. suderintoje vietoje, susitikimų metu dalyvaujant ir globėjai V. D. arba jos sutikimu leidžiant vaikui vienam pasimatyti su tėvu.

d) atsakovas G. S. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi N. S., gim. (duomenys neskelbtini), netrukdomai bendrauti visomis ryšio priemonėmis (mobiliu telefonu, internetu).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsakovė N. S. nuo bylinėjimosi išlaidų taip pat atleista, jai suteikus 100 procentų valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atsakovas G. S. nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, kad abiems šalims esant atleistoms nuo bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsakovas G. S. neteikia reikalavimo priteisti jo susidariusių bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nespręstinas. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl reikalavimų atsakovei N. S. nepaskirstytinos, nes tiek ieškovas, tiek atsakovė yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų. Nors ieškovo reikalavimų dalis dėl tėvo valdžios apribojimo yra tenkintina iš dalies, tačiau tai yra neturtinis reikalavimas, todėl mokėtino žyminio mokesčio dydis už tokį reikalavimą nekinta. Kadangi atsakovas G. S. nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, 41,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai.

Byloje taip pat susidarė 7,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios iš atsakovės nepriteistinos, nes atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui paskirsčius jam tenkančią procesinių dokumentų išlaidų dalį pagal patenkintą ieškinio dalį jo atžvilgiu, šios išlaidos mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendė:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovo G. S. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti N. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jo motinos N. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Terminuotai 2 (dviems) metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti tėvo valdžią G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko N. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiui vaikui N. S., gim. (duomenys neskelbtini), likusiam be tėvų globos, nuolatinę globą.

Paskirti V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko N. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja bei turto administratore.

Nustatyti N. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą pas globėją V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. S., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis - po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. balandžio 4 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečiam vaikui skirtas išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti jo globėjai V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti 2010-09-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu patvirtintos G. S. ir N. S. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2.2 punkto dalį ir ją nustatyti taip: vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja yra V. D., kuri uzufrukto teise, apdairiai, rūpestingai ir atidžiai tvarko N. S. išlaikymui skirtą turtą.

Nustatyti sekančią G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku N. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka:

a) atsakovas G. S. turi teisę matytis su nepilnamečiu sūnumi N. S., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno lyginio mėnesio (vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio, spalio, gruodžio) antrąjį šeštadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val.

b) atsakovas G. S. turi teisę pasimatyti su nepilnamečiu sūnumi N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir kitu laiku, tačiau pasimatymo laiką ir aplinkybes suderinęs prieš 3 dienas su globėja V. D.;

c) atsakovas G. S. su nepilnamečiu sūnumi N. S., gim. (duomenys neskelbtini), gali pasimatyti vaiko globėjos V. D., bute, adresu (duomenys neskelbtini)., arba kitoje su globėja V. D. suderintoje vietoje, susitikimų metu dalyvaujant ir globėjai V. D. arba jos sutikimu leidžiant vaikui vienam pasimatyti su tėvu.

d) atsakovas G. S. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi N. S., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauti visomis ryšio priemonėmis (mobiliu telefonu, internetu).

Priteisti iš atsakovo G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 42,00 Eur (keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas: 5660 - žyminis mokestis ir kitos teismo išlaidos).

Sprendimo dalį dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.