Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-02-17 · Civilinė byla Nr. 2-421-943/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-17
Bylos Nr.
2-421-943/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00126-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Civilinė byla Nr. 2-421-943/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00126-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 126.; 126.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto bankrutavusios VšĮ ARTSAUGA SECURITY vadovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria buvo tenkintas bankrutavusios VšĮ ARTSAUGA SECURITY bankroto administratoriaus UAB „Ignika“ parašymas dėl bankrutavusios VšĮ ARTSAUGA SECURITY vadovo A. P. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą VšĮ ARTSAUGA SECURITY, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ignika“ bei įpareigojo bankrutuojančios VšĮ ARTSAUGA SECURITY valdymo organus per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės dokumentus bei turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Bankrutuojančios VšĮ ARTSAUGA SECURITY bankroto administratorius asmeniškai informavo bankrutuojančios VšĮ ARTSAUGA SECURITY direktorių A. P. apie įmonei iškeltą bankroto bylą, įteikdamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį ir įsakymus Nr.1, Nr. 2, Nr. 3 bei Nr. 4, kuriais įpareigojo perduoti visus įmonės dokumentus, tačiau A. P. šių įpareigojimų nevykdė ir perdavė tik dalį įmonės dokumentų.

2012 m. birželio 27 d. bankrutuojančios VšĮ ARTSAUGA SECURITY bankroto administratorius kreipėsi į antstolį dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties įvykdymo, tačiau A. P. ir į antstolio raginimus nereagavo.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartimi paskyrė A. P. 20 litų baudą už kiekvieną dieną uždelstą vykdyti 2012 m. gegužės 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi 20 litų baudą už kiekvieną dieną uždelstą vykdyti 2012 m. gegužės 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, padidino iki 100 litų dydžio, tačiau A. P. iki šiol teismo įpareigojimų nėra įvykdęs.

Bankrutavusios VšĮ ARTSAUGA SECURITY administratorius 2014 m. spalio 31 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą apriboti 4 metams teises eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu bankrutavusios VšĮ ARTSAUGA SECURITY vadovui A. P.. Nurodė, kad teismas iškeldamas bankroto bylą įpareigojo bankrutuojančios VšĮ ARTSAUGA SECURITY valdymo organus per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, tačiau A. P. įpareigojimų neįvykdė iki šiol.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi tenkino bankrutavusios VšĮ ARTSAUGA SECURITY administratoriaus prašymą ir nutarė apriboti A. P. teisę 4 (keturiems) metams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 7 d. 1 p. numato, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus; jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui visus dokumentus, šių dokumentų neperduoda arba perduoda ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 10 tūkstančių litų baudą. ĮBĮ10 str. 14 d. numato, kad teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jei šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi, kuria VšĮ ARTSAUGA SECURITY buvo iškelta bankroto byla, o VšĮ ARTSAUGA SECURITY valdymo organai buvo įpareigoti per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau A. P. iki šiol reikalavimų nevykdė ir neperdavė bankroto administratoriui reikiamų įmonės dokumentų. Administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuris vykdymui buvo perduotas antstoliui R. V., tačiau nepaisant antstolio raginimo geruoju įvykdyti teismo nutartyje numatytus įpareigojimus, buvęs įmonės vadovas vis tiek jų nevykdė. Byloje nėra duomenų, kad A. P. būtų nurodęs, jog dėl svarbių priežasčių negalėjo įvykdyti įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui VšĮ Artsauga Security“ visus reikiamus dokumentus. Kaip matyti iš VšĮ “Artsauga Security“ buvusio vadovo A. P. elgesio, galimai jis ketina ir toliau trukdyti atlikti bankroto procedūras ar kitaip vilkinti VšĮ ARTSAUGA SECURITY bankroto procesą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas taikyti ĮBĮ numatytas sankcijas, nes A. P., kaip juridinio asmens vadovas, netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino savalaikio ir tinkamo įmonės dokumentų perdavimo. Be to, nors A. P. jau buvo baustas pinigine bauda, bet ši nuobauda nebuvo efektyvi ir nebuvo pasiekta norimo rezultato, t. y., kad įmonės vadovas vykdytų savo pareigas ir bankroto administratoriui perduotų įmonės dokumentus, todėl buvusiam VšĮ ARTSAUGA SECURITY vadovui A. P. taikytina ĮBĮ 10 str. 14 d. numatyta sankcija.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad VšĮ „Artsauga Security" valdymo organai, t. y. buvęs direktorius A. P., nevykdo teismo įpareigojimų. Priešingai, bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui K. A. buvo perduotas įmonės spaudas, eilė dokumentų, kurie yra išvardinti 2012 m. birželio 15 d. perdavimo - priėmimo aktuose. Be to tai, kad pats A. P., o ne bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo rodė iniciatyvą perduoti turtą rodo ir tai, jog bankrutuojančiai VšĮ „Artsauga Security" priklausęs automobilis Jeep Cherokee, jo registracijos dokumentai ir rakteliai buvo perduoti tik pasitelkus į pagalbą policijos pareigūnus, t. y. informavus Vilniaus 1 policijos komisariato apylinkės inspektorių, kadangi pats K. A. vengė perimti automobilį bei netinkamai vykdė savo, kaip bankroto administratoriaus, pareigas.ĮBĮ 10 str. 14 d. numato, kad teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jei šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškimą neįvertino aplinkybių, kad A. P. perdavė turtą ir dokumentus, juo labiau, kad patį K. A. teko raginti perimti bankrutuojančios įmonės turtą (automobilį). Teisės apribojimas A. P. eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu yra perteklinis, kadangi jam jau buvo skirtos piniginės baudos, nors tiek tariamas bankroto administratoriaus reikalavimas perduoti turtą, tiek antstolio reikalavimas atlikti tuos pačius veiksmus buvo įvykdyti.Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių ir nepaaiškino kokiais motyvais remiantis skyrė būtent 4 metų apribojimą eiti tam tikras pareigas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. P. netinkamai vykdė ĮBĮ 10 str. 14 d. reikalavimus, kadangi bankroto administratoriaus ir (ar antstolio) reikalavime nėra nurodyta kokių konkrečių dokumentų ar kokio turto A. P. neperdavė, t. y. reikalavimas nekonkretus, formalus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutavusios VšĮ ARTSAUGA SECURITY administratorius UAB „Ignika“ prašo jo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo 4 metams bankrutavusios VšĮ ARTSAUGA SECURITY vadovui A. P. teises eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nes A. P. iki šiol nėra įvykdęs įpareigojimų ir perdavė tik dalį įmonės dokumentų.Apeliantas nepagrįstai nurodo kad A. P., o ne bankroto administratorius rodė iniciatyvą perduoti turtą. Bankroto administratorius 2013 m. liepos 11 d. gavo Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pranešimą dėl be priežiūros palikto VšĮ ARTSAUGA SECURITY priklausančio automobilio ir įspėjimą, jog jei per nustatytą terminą automobilis iš nurodytos vietos nebus paimtas, transporto priemonės savininkui bus paskirta bauda. Bankroto administratoriui nuvykus į transporto priemonės buvimo vietą, A. P. perdavė automobilio raktelius, tačiau kitų dokumentų ir turto perduota nebuvo. Bankroto administratorius ne kartą A. P. prašė perduoti minėtą automobilį, tačiau tikslios vietos jis nenurodydavo ir minėjo, kad automobilis yra Palangoje. Nors be šio automobilio VšĮ ARTSAUGA SECURITY turėjo ir daugiau materialaus turto ir netgi piniginių lėšų, tačiau jos iki šiol neperduotos. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad bankroto administratorius nekonkretizavo turto ir dokumentų, kurių neperdavė buvęs įmonės vadovas. Priešingai, tiek pareiškime (prašyme) teismui dėl apribojimo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, tiek kreipiantis į teismą dėl baudos paskyrimo, buvo nurodyti konkretūs dokumentai, kurių A. P. neperdavė. Be to bankroto administratorius neturėdamas visų įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentų negali ir negalėjo pateikti baigtinio turto, dokumentų sąrašo.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo posėdyje, kuriame žodinio proceso tvarka buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos paskyrimo už teismo sprendimo/nutarties nevykdymą, A. P. pats pripažino, kad jis nėra perdavęs dokumentų, turto. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 spalio 29 d. nutartyje yra konstatuota, kad skolininkas (A. P.) iš dalies sutiko su prašymu, tačiau prašė skirti mažesnę baudą nei siekė išieškotojas.Bankroto administratorius niekada neneigė, kad A. P. perdavė dalį dokumentų, tačiau dalis jų yra neaktualūs, seni, iš kurių negalima nustatyti bankroto proceso priežasčių, turto ir įsipareigojimų santykio. Teismo nutartys ir sprendimai turi būti vykdomi pilnai ir be išlygų. Nei ĮBĮ, nei kiti teisės aktai nenumato, jog teismo nutartis ar sprendimas gali būti įvykdytas dalinai ar su tam tikromis išlygomis, o tai neatleidžia asmenų, nevykdančių teismo nutarčių/sprendimų nuo neigiamų teisinių padarinių atsiradimo.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas, skirdamas apribojimą, nenagrinėjo nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Bankroto byla nėra baudžiamoji byla, kur teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį turi atsižvelgti į sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes. Civiliniame procese vyrauja šalių rungimosi ir dispozityvumo principai, todėl A. P. turėjo visas procesines teises teikti atsiliepimą, įrodymus, paaiškinimus, tačiau to nedarė, nesinaudojo jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis. Paaiškinimų dėl neperduodamų dokumentų ir turto taip pat neteikė nei bankroto administratoriui, nei teismui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apribota apelianto teisė 4 (ketveriems) metams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja ĮBĮ, kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta kita sankcija, kuri taip pat gali būti taikoma už analogišką pažeidimą: „Teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jei šis asmuo, privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms“. Pagal šią nuostatą, įmonės bankroto proceso metu jos buvusiam vadovui teismas gali taikyti draudimą eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, nustačius bent vieną iš nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų: 1) buvęs vadovas nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, arba 2) po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, arba 3) vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją, ar 4) kitaip trukdė vykdyti bankroto procedūras. Teismo teisė taikyti šias įstatymo numatytas sankcijas tiesiogiai siejama su įmonės valdymo organų pareiga laikytis sąžiningos verslo praktikos, taip pat su siekiu užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bankroto procesą, užtikrinti kreditorių interesus. Pavyzdžiui, greitas turto perdavimas bankrutuojančios įmonės administratoriaus žinion gali užtikrinti efektyvią kreditorių interesų apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1741/2013; 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-583/2014). ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta sankcija taikytina ne tik už esamų dokumentų ir turto neperdavimą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.), bet ir už tai, kad įmonės vadovas tinkamai nevykdė savo pareigų, kurias privalėjo vykdyti pagal įstatymų reikalavimus: organizuoti buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkymą, vykdyti buhalterinių dokumentų apskaitą ir archyvavimą, teikti metines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, sudaryti kreditorių bei debitorių sąrašus ir t. t. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 str. 4 d., 2.82 str. 3 d., 2.87 str., Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 d., Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Vadinasi, nėra pagrindo atsisakyti taikyti įmonės vadovui teisinę atsakomybę, jeigu jis, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.), šios pareigos tinkamai nevykdė ir dėl to, įmonei iškėlus bankroto bylą, neturi galimybės bankroto administratoriui perduoti finansinius dokumentus, kadangi tokių dokumentų apskritai nėra. Tačiau visais atvejais, taikydamas teisinę atsakomybę bei spręsdamas dėl konkrečios sankcijos dydžio (masto), teismas turi atsižvelgti ir įvertinti visas svarbias bylos aplinkybes, laikytis proporcingumo principo, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 4 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-583/2014).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai D. J. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos VšĮ ARTSAUGA SECURITY iškėlimo (t. 1., b. l. 1-3, 38-40). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartimi (iki buvo priimta nutartis iškelti VšĮ ARTSAUGA SECURITY bankroto bylą) skyrė VšĮ ARTSAUGA SECURITY vadovui A. P. 1 000 litų (289,62 eurų) baudą už ĮBĮ 9 str. 1 d. nevykdymą t. y. kad A. P. nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų (t. 1., b. l. 91-92). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi iškėlė VšĮ ARTSAUGA SECURITY bankroto bylą ir įpareigojo VšĮ ARTSAUGA SECURITY vadovą ar jo pareigas einantį asmenį per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (t. 1, b. l. 128-130). Bankrutuojančios VšĮ ARTSAUGA SECURITY bankroto administratorius asmeniškai informavo bankrutuojančios VšĮ ARTSAUGA SECURITY direktorių A. P. apie įmonei iškeltą bankroto bylą, įteikdamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį ir įsakymus Nr.1, Nr. 2, Nr. 3 bei Nr. 4, kuriais įpareigojo perduoti visus įmonės dokumentus (t. 3., b. l. 119-122). 2012 m. birželio 14-15 d. priėmimo perdavimo aktais A. P. perdavė įmonės antspaudą ir dalį dokumentų, o 2013 m. liepos 18 d. priėmimo perdavimo aktu automobilį Jeep Cherokee, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 137-141). Bankrutuojančios VšĮ ARTSAUGA SECURITY bankroto administratorius 2012 m. birželio 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Vilniaus apygardos teismo gegužės 24 d. nutarties nevykdymo (t. 2., b. l. 67-68). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartimi paskyrė A. P. 20 litų baudą už kiekvieną dieną uždelstą vykdyti 2012 m. gegužės 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį (t. 3., b. l. 123-124). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi 20 litų baudą už kiekvieną dieną uždelstą vykdyti 2012 m. gegužės 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, padidino iki 100 litų dydžio (t. 3., b. l. 125-127). Taigi, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. P., nevykdo teismo įpareigojimų. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas ne kartą buvo ragintas tiek teismo, tiek bankroto administratoriaus, tiek antstolio perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą bei dokumentus, apeliantui ne kartą buvo skirta bauda už įpareigojimų nevykdymą, tačiau iki šiol A. P. bankrutuojančios VšĮ ARTSAUGA SECURITY turto bei dokumentų bankroto administratoriui neperdavė. Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Pareiga įrodyti, kad bankroto administratoriui yra perduotas VšĮ ARTSAUGA SECURITY turtas ir visi dokumentai, tenka apeliantui. Civilinio proceso principai įpareigoja bylos dalyvius elgtis sąžiningai, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, argumentus (CPK 7 str.). Bankroto procedūros dėl byloje vyraujančio viešojo intereso turi vykti ne tik nuosekliai, bet ir kuo operatyviau. Įstatymų leidėjas nustato sankcijų taikymo galimybę asmenims, kurie trukdo operatyviai vykdyti bankroto procedūras, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ar kitaip nesąžiningai elgiasi. Todėl teismas pripažįsta, kad A. P. susidūrus su kliūtimis vykdyti teismo nutartimis nustatytus įpareigojimus, jis sąžiningai naudodamasis procesinėmis teisėmis apie tokias kliūtis privalėjo informuoti teismą, pateikti jas patvirtinančius įrodymus, tačiau tokiomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis nepasinaudojo (byloje duomenų, jog A. P. būtų nurodęs bankroto administratoriui ar teismui priežastis kodėl jis negali pateikti įmonės dokumentų, nėra). Priešingai kaip matyti iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 spalio 29 d. nutarties, A. P. iš dalies sutiko su antstolio prašymu skirti jam baudą už reikalavimo (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties) nevykdymą, tačiau prašė skirti mažesnę baudą nei siekė išieškotojas, t. y. pripažino, kad nevykdo įstatymuose numatytų įpareigojimų perduoti bankroto administratoriui VšĮ ARTSAUGA SECURITY turtą bei dokumentus.

Atmestinas kaip nepagrįstas argumentas, kad apeliantas rodė iniciatyvą perduoti turtą, o bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo vengė perimti iš apelianto automobilį bei netinkamai vykdė savo, kaip bankroto administratoriaus, pareigas (CPK 12, 178 str.). 2013 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pranešimas dėl palikto be priežiūros VšĮ Artsauga Security priklausančio automobilio patvirtina neatsakingą apelianto elgesį, paliekant be priežiūros, neeksploatuojamą bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą. Tai, kad apeliantas turėjo tiek transporto priemonės raktelius, tiek jos dokumentus, žinojo apie jos buvimo vietą, patvirtina 2013 m. liepos 18 d. priėmimo perdavimo aktas (t. 3., b. l. 141). Įrodymų, kad bankroto administratorius vengė ar atsisakė perimti minėtą transporto priemonę, byloje nėra.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. P. netinkamai vykdė ĮBĮ 10 str. 14 d. reikalavimus, kadangi bankroto administratoriaus ir antstolio reikalavimuose nebuvo nurodyta kokių konkrečių dokumentų ar kokio turto A. P. neperdavė, t. y. reikalavimas yra nekonkretus, formalus. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto administratorius yra ne kartą nurodęs kokių dokumentų A. P. neperdavė bankroto administratoriui (t. 2., b. l. 131; t. 3., b. l. 117). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, galėjo kreiptis į bankroto administratorių ar teismą su prašymu, kad būtų išaiškinta, nurodyta kokie dokumentai turėtų būti pateikti, tačiau to nepadarė. ĮBĮ numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Už tokių įpareigojimų nevykdymą gali būti taikomos sankcijos (tarp jų ir apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu), kurių pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą. Sankcijomis siekiama bankrutuojančio subjekto buvusį vadovą priversti kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, perduoti turtą, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Baudų skyrimas neatleidžia bankrutuojančio subjekto buvusio vadovo nuo teismo įpareigojimų vykdymo, nes, nesant visų reikiamų bankrutuojančios įmonės dokumentų ir administratoriui neturint įmonės turto, nėra galimybės išsiaiškinti nemokumo tikrųjų priežasčių, trikdomos bankroto procedūros, nukenčia sąžiningų kreditorių teisės. Nepavykus apelianto priversti įvykdyti įstatymo bei teismo įpareigojimus taikant pinigines sankcijas (baudas), pagrįstai buvo taikytos kitos poveikio priemonės ‑ teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad byloje pateikti įrodymai ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, jog teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo (nutarties) apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu įsiteisėjimo dienos informuoja juridinių asmenų registrą apie šį asmenį juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka. Priėmus šią nutartį įsiteisėja Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis, todėl yra pagrindas apie tai informuoti juridinių asmenų registrą.

Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Informuoti Juridinių asmenų registrą, jog A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) apribota teisė 4 (ketverius) metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė