Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 2009-11-10 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams,

kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., 178 str. 4 d., 284 str. 1 d.;

T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2009-11-10 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 7 mėnesiams,

kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

O. K. ir T. J. 2009 m. birželio 20 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), prie B. S. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) lentpjūvės, viešoje vietoje įžūliu elgesiu rodydami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, būdami apsvaigę nuo alkoholio, pasinaudodami mažareikšme dingstimi, sumušė nukentėjusiuosius G. S., V. A. ir V. M., savo veiksmais sutrikdydami visuomenės rimtį ir pažeisdami viešąją tvarką, o būtent:

O. K., suduodamas nukentėjusiajam G. S. vieną kartą į galvą ir padarydamas jam poodinę kraujosruvą kaktoje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, nežymiai sutrikdė G. S. sveikatą ir pagrobė nedidelės vertės jo turtą – iš kišenės ant žemės iškritusį G. S. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6230i“ (200 Lt vertės), telefono dėklą (5 Lt vertės) ir SIM kortelę (19 Lt vertės), padarydamas G. S. 224 Lt turtinę žalą; T. J., suduodamas nukentėjusiajam V. A. kumščiu į galvą ir padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairiame paakyje, skruostuose ir smakro kairėje pusėje, nežymiai sutrikdė V. A. sveikatą; taip pat kartu bendrais veiksmais suduodami V. M. smūgius į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į galvą, ir padarydami jam dešinės plaukuotosios galvos pusės minkštųjų audinių sumušimus, kraujosruvą dešinės alkūnės sąnario srityje, paviršutinius dešinės alkūnės, dešinės nugaros pusės, kairio kelio sąnario odos nubrozdinimus, dešinės pakauškaulio žvyno pusės linijinį lūžį, dėl ko nuo galvos smegenų sužalojimo išsiliejus kraujui po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais V. M. 2009 m. birželio 21 d., tiksliai nenustatytą valandą, B. S. įmonės (duomenys neskelbtini) patalpose mirė, tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė V. M..

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji V. M., V. M. sugyventinė, parodė, kad su V. M. augino keturis bendrus vaikus. Paskutinį kartą ji matė sugyventinį 2009-06-20 dienos metu, jis buvo atėjęs pas ją į namus, pabendravo su vaikais, nebuvo sumuštas, niekuo nesiskundė. Kaip jis atsidūrė lentpjūvėje, kurioje buvo rastas miręs, nežino. Apie sugyventinio sumušimo aplinkybes nežino nieko. Sugyventinis pas ją namuose nenakvodavo, ateidavo dažniausiai dienomis. Prašo priteisti 7 389,77 Lt turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis V. M., V. M. sūnus, parodė, kad tėvo sumušimo ir mirties aplinkybių nežino, apie jo mirtį sužinojo kitą dieną po įvykio iš motinos. Tėvas kartu su jais negyveno, ateidavo aplankyti, kai dirbdavo, duodavo pinigų. Prašo priteisti jam 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2009-06-20 vakare kartu su O. K. ir T. J. gėrė alų prie blokų netoli „Norfos“ parduotuvės. Matė netoliese sėdinčius 5 „senius“, kurie gėrė degtinę. T. J. iš pradžių su jais apsižodžiavo, o po to vienas buvo nuėjo link jų. Maždaug po 10 minučių, T. J. negrįžtant, jis nuėjo pasižiūrėti link degtinę gėrusių vyrų. Eidamas link jų matė „raganėjantį“ T. J. – šis šaukė, barėsi ant jų, kažką keikė. Vienas iš vyriškių atsistojo, todėl jis išsigando, kad šis ketina T. J. sumušti. Priėjęs jis atsistojo į tarpą, apramino, pasakė, kad T. girtas, nesuvokia, ką daro. T. J. buvo agresyvus, liepė jam trauktis. Jis parsivedė T. J. prie savo kompanijos, už maždaug 20–30 metrų. Po kurio laiko T. J. ir O. K. nutarė dar kartą nueiti link gėrusių vyrų kompanijos, jis pasiliko su merginomis. Maždaug po 20 minučių merginos išėjo, jis taip pat nuėjo prie draugų. Kaltinamieji sėdėjo su vyriškiais, gėrė jų pasiūlytą degtinę. Po to O. K. padavė G. S. ranką, tačiau šis atsisakė ją paspausti, pasakė, kad ranką paspaustų tik jam (A. P.). Jiedu ėmė ginčytis, G. S. kažką kalbėjo apie kalėjimą. Pasibaigus degtinei, visi ėmė skirstytis – vyrai nuėjo į vieną pusę, jie – į kitą. Beeidamas T. J. pasiūlė O. K. eiti „daužyti senių“, ir jie nubėgo. O. K. pribėgo prie V. M. ir smogė jam kumščiu į veidą. T. J. puolė G. S.. Nuo smūgių V. M. ir G. S. pargriuvo. Matė, kad abu kaltinamieji ėmė spardyti V. M. į galvą – abu galėjo įspirti apie 10 smūgių. G. S. gulėjo nejudėdamas. Jis nebandė sulaikyti draugų, pats nesikišo. Po to buvo priėjęs prie V. M. ir G. S., abu jie gulėjo ant žemės, nejudėjo, bet buvo gyvi, kvėpavo. Jis, norėdamas atgaivinti, V. M. nestipriai sudavė 4–5 kartus į veidą. Matė, kaip V. A., kuris buvo paėjęs į priekį, atbėgo prie jų ginti mušamų draugų, susimušė su T. J. – vienas kitam sudavė po smūgį į veidą. Po to jis su kaltinamaisiais iš įvykio vietos pasišalino. Kitą dieną pas jį į namus atvažiavo G. S. ir V. A. su policininku, klausė apie telefoną. Matė, kad V. A. sumušta akis. Jis jokio telefono neturėjo, apie tai pasakė policininkui.

Iš 2010-01-18 pažymos matyti, kad V. M. sveikatos istorijoje duomenų apie gydytas jo galvos traumas ir epilepsiją nėra. Paskutinį kartą pas gydytojus jis lankėsi 2008-02-25 (3 t., 171 b. l.).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 790/09 (05) įrodo, kad G. S. buvo padaryta poodinė kraujosruva kaktoje ir odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Tai – taip pat nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., 76 b. l.).

Iš teismo psichiatrijos specialisto išvadų matyti, kad kaltinamieji T. J. ir O. K. yra psichiškai sveiki (2 t., 162 b. l.; 3 t., 41 b. l.).

O. K. ir T. J. neneigia 2009-06-20 vakare prie B. S. įmonės lentpjūvės (duomenys neskelbtini), be jokios aiškiai suprantamos priežasties sumušę atitinkamai nukentėjusiuosius G. S. ir V. A., padarydami jiems nežymius sveikatos sutrikdymus. Jie tai padarė viešoje vietoje, elgėsi akivaizdžiai įžūliai, t. y. pasivijo ir sumušė aiškiai galimos konfliktinės situacijos siekiančius išvengti ir nuo lentpjūvės jau nueinančius nukentėjusiuosius G. S. ir V. M., o po to ir jiems į pagalbą atskubėjusį V. A.. Kaltinamieji tik teisme įvardijo galimą priežastį, dėl ko jie vijosi G. S. ir V. M. – jie nurodė, kad G. S. neva tai juos įžeidė ėmęs grasinti pataisos namuose bausmę atliekančiu ir turinčiu sugrįžti giminaičiu. Tačiau, tokia jų versija nėra įtikinama, nes, pirmiausiai, ji buvo iškelta tik teisme. Tyrimo metu abu kaltinamieji nurodė labiau įtikinamą ir situaciją atitinkančią priežastį – jiedu tiesiog norėjo pasimušti. Kita vertus, nei pats G. S., nei kiti teisme apklausti jo sugėrovai V. A., A. J. ir A. G. niekada nedavė parodymų, jog jie įvykio vakare konfliktavo su kaltinamaisiais ir juos įžeidinėjo ar stengėsi tai daryti. Priešingai, pagal jų parodymus jie stengėsi kaltinamuosius nuraminti, pasiūlė jiems išgerti degtinės. Tuo tarpu, pirmiausiai T. J., o po to jis kartu su O. K. provokavo konfliktą, elgėsi nemandagiai, ieškojo priekabių. Tai patvirtino ir kartu su kaltinamaisiais buvęs liudytojas A. P.. Tokia situacija atitinka elementarų ir visuotinai suprantamą chuliganizmo apibūdinimą, kai nukentėjusieji užpuolami ir sumušami tiesiog siekiant pademonstruoti savo jėgą ir visišką nesiskaitymą su aplinkiniais, be jokios priežasties arba savo veiksmams pateisinti panaudojant kažkokią, dažniausiai išgalvotą, menkavertę dingstį. Būtent tokia situacija, kolegijos nuomone, susiklostė ir 2009-06-20 vakare, t. y. O. K. ir T. J., apsvaigę nuo išgerto didelio kiekio alaus, iš neturėjimo ką veikti ėmė ieškoti priekabių prie jau gerokai įgėrusių ir gerokai už juos vyresnių kitoje kompanijoje buvusių vyrų ir po to juos sumušė. Kaltinamieji nukentėjusiuosius ir kitus jų kompanijoje buvusius vyrus vadino „seniais“, tokio jų apibūdinimo jie nevengė ir duodami parodymus teisme. Tai tik parodo ir patvirtina, kad kaltinamieji visiškai nesiskaitė su netoli jų buvusiais vyresniais už juos žmonėmis, kurie jiems nekėlė jokio pavojaus. Juos sumušdami jie sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką – įvykis vyko netoli daugiabučio namo, pro kurio langus konfliktą stebėjo pašaliniai, vėliau iškvietę policiją ir pranešę greitajai medicinos pagalbai. Iš viso buvo sumušti keli niekuo dėti žmonės. Ši T. J. ir O. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Tuo pačiu metu O. K. pagrobė ir iš G. S. kišenės iškritusį jo mobiliojo ryšio telefoną su dėklu ir jame buvusia SIM kortele. Tai matyti tiek iš paties kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo G. S. parodymų. Pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL dydžio, t. y. 390 Lt. Ši jo veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 str. 4 d., sudėtį.

Aptariant bylos įrodymus dėl V. M. matyti, kad jis mirė dėl galvos smegenų sužalojimo, t. y. jų sumušimo ir suspaudimo išsiliejusiu krauju po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais, lūžus kaukolės skliauto kaulams. Teismo medicinos specialisto nuomone, jam buvo suduotas smūgis ar keli smūgiai į dešinę pakaušio dalį. Specialistas atmetė galimybę, kad mirusiajam toks sužalojimas galėjo atsirasti griūnant epilepsijos priepuolio metu ir atsitrenkiant pakaušiu į kietą daiktą. Šių išvadų proceso dalyviai iš esmės neginčijo. Kita vertus, jokių objektyvių duomenų, kad V. M. sirgo epilepsija, byloje nėra. Į kaltinamojo T. J. gynėjo abejonę, kad su tokiu sužalojimu V. M. dar galėjo vaikščioti, specialistas paaiškino, jog taip visiškai galėjo būti, nes po sužalojimo sekė taip vadinamas „šviesusis periodas“, kuomet iki komos, kuri išsivysto dėl smegenų suspaudimo krauju, žmogus gali kurį laiką judėti ir atlikti kitus aktyvius veiksmus. Taigi galima tvirtinti, kad V. M. mirė dėl galvos smegenų sužalojimo po smūgio ar smūgių jam į galvos dešinę pakaušio pusę.

Teisme kaltinamieji neigė sudavę V. M. smūgius į galvą. Tokie jų parodymai atmetami pirmiausiai kaip nenuoseklūs bei kaip prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams. Nenuoseklūs ir esmingai skiriasi T. J. parodymai tyrimo metu ir teisme. Pirminiuose savo 2009-06-25 parodymuose, kuriuos jis tą pačią dieną patvirtino įvykio vietoje (2 t., 141–150 b. l.), jis parodė sudavęs du smūgius į veidą tik G. S. (žmogui su nubrozdinta nosim), dėl ko šis pargriuvo, bei atbėgusiam V. A.. Jis matė, kaip šalia buvęs O. K. taip pat su kažkuo mušėsi, tačiau su kuo ir kaip nematė. 2009-07-30 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaltinamasis parodė, kad būtent jis pasiūlė „sudaužyti tuos senius“, t. y. juos sumušti. Jis smogė G. S., o O. K. du kartus smogė į veidą šalia buvusiam V. M.. Šios apklausos metu jis taip pat parodė, kad O. K. jau gulinčiam V. M. spyrė 3–4 kartus į krūtinę ir veidą. Jis su O. K. V. M. nemušė. Į klausimą, kodėl A. P. tvirtina matęs, kaip ir jis su O. K. spardė V. M. į galvą, apklausos metu jis atsakė nežinantis, spėjo jog A. P. galėjo papirkti O. tėvai. Paskutinės apklausos 2009-10-08 metu jis iš esmės patvirtino savo 2009-07-30 parodymus – jis teigė, kad V. M. spardė į galvą O. K., jis mirusiojo nemušė. Jis (T. J.) sudavė smūgius G. S. ir vėliau atbėgusiam V. A.. Apklaustas teisiamajame posėdyje T. J. ėmė tvirtinti, kad G. S. ir V. M. pargriuvo patys, greičiausiai dėl girtumo, o jis pirmiausia G. S. smogė ne kumščiu, o spyrė jam jau besikeliančiam nuo žemės. Parodė, kad pats V. M. jis nemušė, o ką jam darė O. K., jis nematė. Savo parodymų keitimą kaltinamasis motyvavo prieš jį Kupiškio rajono PK pareigūnų naudotu psichologiniu spaudimu. Tačiau tai neįtikinama, nes tyrimo metu paskutinėse apklausose dalyvavo gynėjas, jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kur apklausos metu tyrėjų psichologinis spaudimas realiai neįsivaizduojamas, jokių pretenzijų tyrėjams nei jis, nei jo gynėjai tyrimo metu neišsakė, nepareiškė tuo klausimu jokių prašymų ir susipažindami su bylos medžiaga. Kaltinamasis pilnametis, ne pirmą kartą susidūrė su tyrėjais ir aiškiai suprato savo parodymų esmę – teisme jis pripažino savo apklausų protokolus skaitęs ir patvirtinęs, kad juose duomenys užfiksuoti teisingai.

Kaip jau minėta, kaltinamųjų parodymai, kad nė vienas jų nemušė V. M., prieštarauja ir byloje esančių įrodymų visetui. O būtent, O. K. tiek tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad jis iš viso nematė V. M., nueinančio nuo lentpjūvės kartu su G. S., todėl jis negalėjo jo sumušti. Jo tvirtinimu, jis su T. J. pasivijo ir sumušė kartu einančius G. S. ir V. A.. Vienok, tiek iš G. S., tiek ir iš priekyje jo ėjusių V. A., A. G. bei A. J. parodymų seka, kad G. S. ir V. M. nuo lentpjūvės išėjo kiek atsilikę nuo priekyje ėjusio trejeto žmonių, jiedu ėjo į tą pačią pusę paskui kitus sugėrovus ir būtent jie kaltinamųjų buvo pasivyti ir užpulti. Tai pripažino ir T. J., tai matė ir drauge buvęs A. P.. Be to, ir liudytoja A. K. matė, kaip O. K., laikomas iš nugaros A. P., bandė įspirti ne kam kitam, o jau ant žemės nukritusiam V. M.. Iš to akivaizdu, kad O. K. sako netiesą. Kaltinamųjų draugas, kartu su jais buvęs liudytojas A. P., kuris pagal bylos duomenis elgėsi adekvačiai situacijai, t. y. iš pradžių stengėsi nuraminti beįsisiautėjantį T. J., parsivesdamas jį prie savo kompanijos, vėliau tramdęs O. K., vienodai parodė, kad pasiviję nueinančius G. S. ir V. M. kaltinamieji sudavė jiems smūgius į veidą, dėl ko šie pargriuvo, o po to jie, stovėdami iš abiejų pusių, po kelis kartus spyrė į galvą vėliau mirusiam vyrui. Atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje tyrimo metu, apklaustas du kartus teisiamajame posėdyje A. P. visiškai patvirtino savo parodymus ir patikslino, kad V. M. kaltinamieji kartu galėjo įspirti apie 10 smūgių. Aplinkybių, dėl kurių A. P. turi pagrindą tyčia apkalbėti kaltinamuosius, su kuriais pagal jų visų parodymus, iki įvykio sutarė gerai, dažnai bendraudavo ir kartu praleisdavo daug laiko, teismas nenustatė. Todėl netikėti šio liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo.

Svarbūs yra ir liudytojos A. K. parodymai. Iš jų matyti, kad 2009 m. Joninių išvakarėse pas jos vaikus atėjęs T. J. pripažino „nedaug mušęs“ kitą dieną po įvykio mirusį V. M.. Beje, ir pats T. J. teisiamajame posėdyje neneigė dar iki jo sulaikymo kalbėjęs su A. K. apie muštynes 2009-06-20, apie po jų mirusį V. M., ir jai sakęs, kad mušėsi nedaug, kad nuo vieno smūgio žmogus negalėjo mirti. T. J. bandymas įtikinti kolegiją, kad jis taip kalbėjo apie smūgį V. A., akivaizdžiai prieštarauja jo paties parodymams tiek tyrimo metu, tiek ir teisiamajam posėdyje – jų esmė ta, kad jau kitą dieną T. J. iš draugo sužinojo, kad mirė ne V. A., o jų sumuštas V. M.. To paties pokalbio su A. K. metu T. J. suabejojo, kodėl jo niekas „netampo“ jeigu žmogus mirė dėl sumušimo. Tai paaiškinama tuo, jog pirminė pažyma apie galimai smurtinę V. M. mirtį Kupiškio rajono PK buvo gauta tik 2009-06-25 (2 t., 25 b. l.), tą pačią dieną abu kaltinamieji ir buvo sulaikyti.

Kaltinamųjų parodymais nustatyta ir tai, kad jiedu įvykio metu avėjo lengvą ir minkštą sportinio tipo avalynę. Teismo medicinos specialistas teisme paaiškino, kad kaip tik smūgiai tokia avalyne apauta koja gali nepalikti išorinių sužalojimų (žaizdų ar nubrozdinimų, ypač plaukuotoje galvos dalyje), ir padaryti mirtį lėmusius sužalojimus, kurie buvo rasti tiriant V. M. lavoną.

Taigi, kolegijos įsitikinimu, aukščiau paminėtais įrodymais visiškai įrodyta, kad T. J. ir O. K. bendrai spardydami V. M. į galvą padarė jam jo mirtį lėmusį galvos smegenų sužalojimą, dėl kurio jis kitą dieną mirė. Kaltinamieji, būdami girti, bendrai užpuolė nukentėjusiuosius G. S. ir V. M. tiesiog norėdami juos sumušti, t. y. smūgiavo jiems rankomis, spardė, ir vėliau, pasiekę savo tikslą (pamatę, kad nukentėjusieji nebesikelia, kad kviečiama policija) jie išsigandę pabėgo. Jie, veikdami tyčia, buvo abejingi kilsiančioms pasekmėms ir jų nedetalizavo. Tai reiškia, kad V. M. jie nužudė veikdami netiesiogine tyčia, t. y. jie suprato, kad spardydami nukentėjusiajam į galvą jie elgiasi pavojingai, numatė, kad dėl to žmogus gali mirti, ir nors V. M. mirties nesiekė, tačiau sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams (BK 15 str. 3 d.). Jie V. M. nužudė dėl chuliganiškų paskatų, kurias patvirtinantys motyvai nurodyti šiame nuosprendyje aptariant kaltinamųjų 2009-06-20 padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Nukentėjusiosios V. M. pareikštas 7389,77 Lt civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies: iš šios sumos atimama 4680 Lt už paminklą, kuris, kaip patvirtino teisme pati nukentėjusioji, dar nėra pastatytas, t. y. ji dar nepatyrė šių išlaidų; bei 1040 Lt išmoka, kurią ji gavo mirus sugyventiniui. Jai iš kaltinamųjų turtinei žalai atlyginti solidariai priteisiama 1669,77 Lt suma, kuri yra reali ir įrodyta teismui pateiktais dokumentais.

Jos bei V. M. pareikšti 100 000 Lt civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkinami taip pat iš dalies. Neabejotina, kad mirus sugyventiniui, su kuriuo nukentėjusioji augino keturis vaikus, ir tėvui, nukentėjusieji patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kas sudaro neturtinės žalos pagrindą. Tačiau, bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad nužudytasis V. M. negyveno kartu su sugyventine ir savo vaikais – iš pačių nukentėjusiųjų, V. M. pažinojusių V. A., G. S., A. G., S. P. bei kitų parodymų matyti, kad šis gyveno labiau asocialų gyvenimą, t. y. dažnai girtavo, niekur nedirbo, o jeigu įsidarbindavo – tai tik trumpam, kol iš darbo būdavo atleidžiamas už girtavimą. Jis miręs buvo rastas ilgesniam gyvenimui tikrai nepritaikytose B. S. įmonės lentpjūvės patalpose, kurias, pasak B. S., jis pats gyvenimui ir įsirengė – pastatė lovas, atsinešė čiužinius ir pan., kuriose, pagal bylos duomenis, jis dažnai glausdavosi. Tiek V. M., tiek ir V. M. parodė, kad V. M. pas juos užeidavo dažniausiai dienomis, o kur jis būdavo naktimis ir kodėl nenakvodavo kartu su visais, jie negalėjo tiksliai pasakyti. Abu jie negalėjo paaiškinti ir kaip V. M. atsirado bei ką veikė B. S. įmonės pagalbinėse patalpose, kur jis buvo rastas jau miręs. V. M. teisme tvirtino, kad tėvas dažnai duodavo jam pinigų, tačiau taip ir neprisiminė, kada tai buvo paskutinį kartą. Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad V. M. ir V. M. (nužudytojo sūnaus) ryšiai nebuvo labai artimi ir tamprūs, ir jų prašomos priteisti sumos neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai ir nepagrįstai per didelės. Atsižvelgus į šiuos duomenis bei įvertinus tai, kad kaltinamieji niekur nedirba, iš esmės, be T. J. gaunamos pašalpos, neturi kitokių pajamų ir savarankiško turto, iš jų solidariai neturtinei žalai atlyginti V. M. priteisiama 40 000 Lt, o V. M. – 20 000 Lt.

Epizode dėl 2009-03-11 nusikalstamos veikos kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jie visiškai prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nukentėjusiems padarytą žalą. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui. Epizode dėl 2009-06-20 nusikalstamų veikų abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir V. A. ir G. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo, o O. K. atsakomybę lengvina ir tai, kad jis pripažino kaltę dėl G. S. nedidelės vertės turto pagrobimo. Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jie nusikalstamas veikas 2009-06-20 padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos šių veikų padarymui – fakto, kad abu jie 2009-06-20 vakare buvo pakankamai neblaivūs, jie iš esmės ir neneigė. Be to, iš jų bei A. P. parodymų matyti, kad tą vakarą jie išgėrė apie 8 litrus alaus, po to – dar degtinės. Jų atsakomybę sunkina ir tai, kad V. M. jie nužudė veikdami bendrininkų grupe.

Skirdama bausmę kaltinamiesiems teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. nuostatomis. BK 129 str. 2 d. 8 p. numatytas nusikaltimas yra tyčinis, labai sunkus, baigtas, smurtinis. BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis, taip pat baigtas. BK 178 str. 4 d. numatyta veika, kaip minėta, yra baudžiamasis nusižengimas – mažiausiai pavojinga veika iš visų. Abu kaltinamieji pilnamečiai, pakaltinami, iki nusikalstamų veikų, nagrinėjamų šioje baudžiamojoje byloje, nebuvo teisti, iki sulaikymo šioje byloje gyveno su tėvais, O. K. buvo registruotas darbo biržoje, T. J. turi neįgalumą – darbingas tik iš dalies (50 %). T. J. (duomenys neskelbtini) administracijos charakterizuojamas tik patenkinamai, jo charakteristikoje iš (duomenys neskelbtini) jis apibūdinamas gerai. O. K. darbovietės – UAB (duomenys neskelbtini) (joje dirbo kiek daugiau nei 4 mėnesius), administracijos bei (duomenys neskelbtini) apibūdinamas gerai. Tačiau T. J. padarė tris, O. K. – keturias nusikalstamas veikas, iš kurių vienas nusikaltimas (V. M. nužudymas dėl chuliganiškų paskatų) yra labai sunkus ir ypač pavojingas visuomenei, juo buvo sukeltos nebepataisomos ir labai sunkios pasekmės – buvo nužudytas niekuo dėtas žmogus. Prieš nusikalsdami 2009-06-20 kaltinamieji jau buvo padarę kitus nusikaltimus (2009 m. kovo 11 d. – nuo atsakomybės už šį nusikaltimą buvo atleisti susitaikius su nukentėjusiaisiais (1 t., 82–84 b. l.), ir 2009 m. gegužės mėnesį – už tai jie nuteisti 2009-11-10 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (3 t., 165–170 b. l.), dėl kurių jie taip pat labai gailėjosi, tačiau tai nebuvo nuoširdu, o teisėsaugos institucijų bandymas juos įspėti ir sustabdyti nuo naujų nusikaltimų, teigiamų rezultatų nedavė, kaltinamieji į šias pastangas deramai nereagavo. Abu jie niekur nedirbo, bausti administracinėmis nuobaudomis (2 t., 164–167 b. l., 3 t., 29–31 b. l.), tarp kurių yra nuobaudos už girtavimą viešoje vietoje ir nedidelį chuliganizmą. Matyti ir tai, kad abiejų kaltinamųjų daromi teisės pažeidimai vienaip ar kitaip yra susieti su jų girtavimu, dėl ko jie po to dažniausiai negali paaiškinti savo elgesio motyvų: tai seka iš T. J. parodymų, jog dar 2009-06-20 dieną, susitikus jam, O. K. ir A. P., jau buvo aišku, kad tą dieną jie vartos alkoholį; 2009-03-11 nusikaltimą jie padarė girti ir taip pat negalėjo paaiškinti savo elgesio; 2009 m. gegužės mėnesį jie vogė daugiausia alkoholinius gėrimus, kuriuos po to patys išgėrė. Iš byloje esančio nuosprendžio kopijos matyti, kad savo tokio elgesio jie taip pat negalėjo paaiškinti. Jie kaltę pripažino tik dėl mažiau pavojingų nusikalstamų veikų, o dėl V. M. nužudymo nustatytos tik jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl už baudžiamąjį nusižengimą (O. K.) ir nesunkius nusikaltimus jie baudžiami bausmėmis be realaus laisvės atėmimo, o už labai sunkų nusikaltimą (BK 129 str. 2 d. 8 p.) jiems skiriama griežta laisvės atėmimo bausmė, kiek didesnė nei sankcijoje numatytas jos vidurkis.

Iš kaltinamųjų kaip proceso išlaidos valstybei išieškomi 1335 Lt nukentėjusiųjų atstovo darbui apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d. teismas

NUSPRENDĖ:

O. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. ir nubausti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (už 2009-03-11 padarytą nusikaltimą) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (už 2009-06-20 padarytą nusikaltimą) – areštu 40 parų;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Pagal BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., šias bausmes ir bausmę, paskirtą 2009-11-10 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinus apėmimo būdu, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. birželio 25 d. Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

T. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. ir nubausti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (už 2009-03-11 padarytą nusikaltimą) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (už 2009-06-20 padarytą nusikaltimą) – areštu 40 parų.

Pagal BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., šias bausmes ir bausmę, paskirtą 2009-11-10 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinus apėmimo būdu, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. birželio 25 d. Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

– V. M. – 1669,77 (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt devynis, 77) lito turtinei žalai ir 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti;

– V. M. – 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Vaizdo kasetę nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Išieškoti iš O. K. ir T. J. valstybei po 667,50 lito proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistiesiems O. K. ir T. J. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.