Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. G. R. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 11 d. nutartimi, pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 8 ir 12 punktus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu, kuri, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausme ir G. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu.

6. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

8. Nuteistasis G. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą.

9. Skunde nurodoma, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu kito teigiama linkme – didžiąją dalį drausminių nuobaudų G. R. gavo per pirmuosius 10 laisvės atėmimo bausmės atlikimo metų, kadangi tuo metu laikėsi subkultūros nuostatų, atlikdamas bausmę kameros tipo patalpose, nuteistasis nusprendė keisti savo požiūrį ir elgesį, todėl per likusius 16 laisvės atėmimo bausmės atlikimo metų buvo baustas tik 3 kartus. Nuteistojo nuomone, žemesnysis teismas nepakankamai atsižvelgė į jo daromą pažangą. G. R. deda maksimalias pastangas resocializuojantis – dalyvauja visose resocializacijos ir elgesio korekcijos programose, administracijos rengiamuose renginiuose, dirba, yra ne kartą skatintas. Nuteistasis jau penkerius metu lankosi pas psichologą. G. R. yra užtikrintas, kad jis nėra pavojingas visuomenei, sugeba vertinti savo elgesį ir pasirinkti teisingus problemų sprendimo būdus, pripažinti savo klaidas, jis vertina šeimą, darbą ir tikrąsias vertybes.

10. Skunde pažymima, kad OASys vertinimo metodika nuteistiesiems iki gyvos galvos yra taikoma tik nuo 2016 m. Jei ši metodika būtų taikoma nuo bausmės atlikimo pradžios, nuteistojo įsitikinimu, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika būtų sumažėjusi iki minimumo. Nuo 2016 m. iki 2022 m. ši rizika yra gerokai sumažėjusi ir šiuo metu yra arti žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ribos. Labiau jos sumažinti nuteistasis neturi galimybės, nes jam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai yra nekintantys.

11. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad G. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 26 metus. Paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją tektų atlikinėti dar nuo 5 iki 10 metų. Šiuo metu nuteistajam yra 56 metai. Jis yra neįgalus, nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, nepaisant to, nuteistasis dirba ir atlygina padarytą žalą. G. R. yra vedęs, turi gyvenamąją vietą, išėjęs į laisvę, susirastų darbą ir galėtų greičiau atlyginti padarytą žalą. Kalbėdamas apie 2021 m. liepos 9 d. jam paskirtą nuobaudą, nuteistasis nurodo, kad tai nebuvo piktybinis alkoholio vartojimas – G. R. buvo pasigaminęs duonos giros ir jos pavartojus jam buvo nustatytas 0,42 prom. girtumas. Dėl tokio savo poelgio nuteistasis gailisi. G. R. taip pat atkreipia dėmesį, kad įkalinimo įstaigos pareigūnai, kurie su juo bendrauja asmeniškai ir mato jo teigiamus elgesio pokyčius, palaiko teikimą, kas būna tik retais atvejais.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo skundas netenkinamas.

12. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnyje yra nurodyti kriterijai, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasikeisti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Išvados daromos ne tikint nuteistojo pažadais, o įvertinus jo realius veiksmus mažinant nusikalstamo elgesio riziką ar atlyginant padarytą žalą, elgesį atliekant bausmę.

13. Nuteistasis G. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau kaip dvidešimt metų – nuo 1996 m. liepos 5 d., tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Būtina, kad nuteistasis atitiktų visus BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus materialiuosius kriterijus.

14. Iš 2022 m. birželio 1 d. Socialinio tyrimo išvados ir nuteistojo G. R. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam 2016 m. sausio 5 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, ir nustatyta vidutinė rizika (65 balai). Pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nusikalstamo elgesio rizikos dinamika: 2019 m. gegužės 17 d. nustatyta vidutinė rizika (55 balai), 2020 m. spalio 2 d. – taip pat vidutinė rizika (51 balas), o 2022 m. gegužės 24 d. nustatyta vidutinė rizika (50 balų) ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, nors nuteistojo G. R. pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika mažėja, tačiau nežymiai – per šešerius metus sumažėjo 15 balų, o per pastaruosius dvejus metus – tik 1 balu. Skirtingai nei skunde nurodo nuteistasis, šios rizikos dydis nėra artimas žemai ir 10 balų viršija žemos nusikalstamo elgesio rizikos ribą.

15. Svarbu pažymėti, kad nuteistajam vis dar yra nustatomi pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Sutiktina su G. R. skundo argumentais, kad statiniai veiksniai yra nekintantys, vis dėlto, nuteistajam nustatyta ir nemažai dinaminių veiksnių, kuriems jis gali daryti įtaką. Kaip, kalbant apie pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių mažinimą, nurodyta Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus psichologės 2021 m. birželio 22 d. pažymoje Nr. 86-290, siekiant elgesio ir mąstymo pokyčių, yra atsakingas pats asmuo, kas reiškia, kad nuo paties nuteistojo priklauso atliekamos gyvenimo būdo korekcijos. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, G. R. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, dar labiau sumažėtų arba visiškai išnyktų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, ši rizika bus tokia maža, jog teismas bus tikras, kad nuteistasis G. R. nėra pavojingas visuomenei.

16. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, šiuo metu G. R. aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2014 m. gruodžio 12 d. dirba VĮ „M. a.“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Per visą bausmės atlikimo laiką buvo 31 kartą skatintas. Šiuo metu pataisos namuose nuteistasis vengia destruktyvių grupių, autoriteto nuteistųjų tarpe neturi, siekia išlikti neutralus, vengti konfliktinių situacijų bei kruopščiai atsirinkti asmenis, su kuriais palaiko ryšius, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais, palaiko socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, nėra socialiai atsiskyręs ir su išskirtiniais emocinės gerovės sunkumais nesusiduria. Vis dėlto, toks nuteistojo gyvenimo stilius ir emocinė gerovė buvo ne visą bausmės atlikimo laiką. Bausmės atlikimo pradžioje jis tarp nuteistųjų stengėsi užimti vadovaujančiojo vaidmenį, administracijos buvo apibūdinamas kaip ciniškas ir egoistiškas. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, 2000-2014 m. jis buvo charakterizuojamas tik patenkinamai arba net žemiau nei patenkinamai. Nors nuteistasis skunde ir pats pripažįsta, kad pirmuosius 10 laisvės atėmimo bausmės atlikimo metų laikėsi subkultūros nuostatų, tačiau iš jo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad dar 2012 metų charakteristikoje nurodoma, jog G. R. laikosi kriminalinio pasaulio neformaliųjų elgesio taisyklių. Taigi, didžiąją laisvės atėmimo bausmės atlikimo dalį nuteistojo elgesys nebuvo disciplinuotas. Tai, kad praeityje nuteistajam buvo būdingas impulsyvus bei agresyvus/kontroliuojantis elgesys, yra nurodoma kaip jo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai.

17. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog nuteistasis G. R. buvo ne tik skatintas už gerą elgesį, bet yra fiksuoti ir vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai –per visą bausmės atlikimo laiką jis 18 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, 3 kartus buvo perkeltas į kameros tipo patalpas. Pas nuteistąjį ne kartą buvo rasti draudžiami daiktai, be kita ko ir alkoholio kvapą skleidžiantys skysčiai, su administracijos pareigūnais bendraudavo įžūliai, vartodavo necenzūrinę leksiką. Ypač svarbu pažymėti tai, kad paskutinį kartą nuteistasis baustas praėjus vos pusei metų po paskutinio svarstymo dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, t. y. 2021 m. liepos 9 d. G. R. nubaustas už šiurkštų režimo ir vidaus tvarkos reikalavimų pažeidimą – alkoholinių gėrimų vartojimą, už ką jis 5 paroms buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Nors ši nuobauda 2021 m. spalio 19 d. gautu paskatinimu buvo panaikinta prieš laiką ir šiuo metu nuteistasis G. R. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau ši aplinkybė kartu su kitomis aptartomis aplinkybėmis patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja jo asmenybę ir rodo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Paskutinio padaryto drausminio nusižengimo pobūdis ir tai, kad piktnaudžiavimas alkoholiu yra nurodytas, kaip vienas iš nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių, tik patvirtina išvadą, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kaip matyti iš skundo argumentų, G. R. teigia, kad 0,42 prom. neblaivumas buvo nustatytas jam karštą vasaros dieną pavartojus savadarbės duonos giros. Tuo tarpu asmens byloje esančiame pasiaiškinime nuteistasis rašė, kad 2021 m. liepos 5 d. jis iš nevilties, esant problemoms šeimoje, išgėrė alkoholinio gėrimo. Taigi, tokie prieštaravimai leidžia pagrįstai manyti, kad G. R. vis dar nėra sąžiningas ir siekia sumenkinti savo neteisėtus veiksmus. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia daryti išvadą, kad jo pažanga, koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme, šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.

18. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad G. R. yra teistas tris kartus, pirmasis teistumas – vos 18 metų amžiaus. Dvi paskutinės nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę – nužudymai, padaryti vienerių metų laikotarpiu (1994 m. pabaigoje ir 1995 m. viduryje), dėl savanaudiškų paskatų, siekiant užgrobti svetimą turtą. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi, visos šios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam. Nagrinėjant baudžiamąsias bylas teisme, nuteistasis G. R. savo kaltę pripažino tik iš dalies, įkalinimo įstaigoje taip pat ilgą laiką savo kaltę pripažino iš dalies, teigė, kad yra nubaustas per griežta bausme. Šiuo metu kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, stebimas gailesčio jausmas dėl tokio savo poelgio. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės atskleidžia, kad nuteistasis ne visą bausmės atlikimo laiką pilnai suvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesuprato, dėl ko yra nubaustas tokia griežta laisvės atėmimo bausme, todėl bausmės paskirtis pilna apimtimi kurį laiką įgyvendinama nebuvo.

19. Pažymėtina ir tai, kad reikšmingos padarytos žalos dalies atlyginimas ar pašalinimas bei įsipareigojimas ją visiškai atlyginti ar pašalinti taip pat yra svarbus kriterijus sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą. Iš 2022 m. birželio 1 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2022 m. balandžio 14 d. Turto valdymo skyriaus pažymoje nurodyta, jog nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 1 800,57 Eur, išskaičiuota – 350,31 Eur. Vis dėlto, nuteistojo asmens byloje yra ir 2020 m. rugsėjo 16 d. Turto valdymo skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad nuteistojo G. R. vardu yra gauti devyni vykdomieji dokumentai dėl 34 082,21 Eur išieškojimo, iš nuteistojo išieškota 2 184,40 Eur. 2022 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausioji specialistė G. M. negalėjo paaiškinti šių neatitikimų, nurodė nežinanti, kur „dingo“ dalis ieškinio. Asmens byloje nėra duomenų, kad nuteistasis G. R. būtų sumokėjęs visus 34 082,21 Eur. Pažymėtina, kad iki 2014 m. pabaigos nuteistasis nebuvo išreiškęs pageidavimo įsidarbinti, todėl per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką pagal vykdomuosius dokumentus padengta tik nedidelė dalis reikalavimų. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis atlygina padarytą žalą, o išėjęs į laisvę susirastų darbą ir galėtų ją atlyginti greičiau. Sutiktina, kad asmens byloje yra UAB „S. a.“ išduota 2020 m. liepos 29 d. pažyma, kad įmonė galėtų G. R. suteikti galimybę įsidarbinti, tačiau nėra nurodoma, kokioms pareigoms nuteistasis galėtų būti įdarbintas, ar jis turi reikiamą kvalifikaciją tokiam darbui, todėl aukštesnysis teismas negali objektyviai spręsti apie įsidarbinimo galimybės realumą, o tuo pačiu ir apie realias galimybes atlyginti žalą. Pažymėtina, kad ieškiniai ir menkos jų apmokėjimo galimybės taip pat yra nurodoma, kaip nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį didinantis veiksnys.

20. Įvertinus šių kriterijų visumą, darytina išvada, jog nors byloje nustatyta teigiamai nuteistąjį G. R. charakterizuojančių aplinkybių, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o tuo pačiu būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, o jo pavojingumas dar nėra sumažėjęs tiek, kad būtų galima daryti išvadą, jog G. R. yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo G. R. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.