- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- 1-9-548/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nukentėjusysis
- R. Č., A. Č.
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Advokatai
- Vytautė Linaburgienė, Eugenijus Senovaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
dalyvaujant prokurorėms Vilijai Žukauskienei, Jurgitai Česienei, nukentėjusiajai R. Č., jos atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, nukentėjusiajam A. Č., jo įstatyminei atstovei V. M., kaltinamajam A. Č. ir jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini)rajone, anksčiau teismo teistas: 2013-07-05 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 63 str. 1 d., 2 d., 3 d. – 11 mėnesių laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, teistumui išnykus, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir BK 140 str. 3 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Fizinio skausmo sukėlimo R. Č. epizodas.
Kaltinamasis A. Č., 2013 metų lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 21-22 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - motiną R. Č., tai yra šluotos kotu trenkė nukentėjusiajai vieną kartą į veido bei krūtinės sritį, tuo savo šeimos nariui motinai R. Č. sukėlė fizinį skausmą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Č. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo šiame epizode kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis savo motinos R. niekada nėra mušęs ar kitaip jos atžvilgiu smurtavęs. Jos niekada su mėlynėmis veide ar kitose kūno vietose nėra matęs. Mano, kad mama jį apkalba, nes nenori dalintis turtu, kuris ir jam priklauso po tėvelio mirties. Ji norinti jį išvaryti iš savo namų ir tam kitokių priemonių neranda. Su savo motina nesutaria, nes ji pati pradeda kabinėtis prie jo ir ieškoti priekabių.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. Č. paaiškino, kad 2013 metais, datos tiksliai neatsimena, namo parėjo girtas sūnus A. Č. ir pradėjo koliotis visokiais žodžiais. Ji užsirakino savo kambaryje. Tada kaltinamasis ją pakvietė į kambarį ir pasakė, kad jai nieko nedarys. Jis užėjus į kambarį A. Č. paėmė šepetį ir juo sudavė į veidą ir krūtinę. Dėl suduotų smūgių pas gydytojus nesikreipė. Vėliau atėjusi dukra S. L. pamatė, kad ji yra sužalota. Ji dukrai pasakė, kad ją sužalojo sūnus A. Č.. Prašo priteisti iš kaltinamojo 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl patirtų smūgių, krūtinę jai skauda apie du metus. Taip pat dėl jai padaryto sužalojimo buvo gėda prieš kaimynus. Anksčiau į policiją nesikreipė, jai buvo gaila sūnaus.
Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja S. L. paaiškino, kad 2013 metų lapkričio pabaigoje ji nuėjo pas mamą R. Č. ir pamatė, kad jai buvo sužeista lūpa, ant krūtinės matėsi mėlynės. Mama tą pačią dieną jai pasakė, kad jos brolis A. Č. su šepečio kotu jai sudavė smūgius į veidą ir krūtinę. Dėl sužalojimų mama į policiją nesikreipė. Ji atnešdavo mamai vaistus pirktus už savo pinigus, bet neskaičiavo kiek pinigų išleido.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu(duomenys neskelbtini). (b.l. 7-8).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis A. Č. pagal pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltu neprisipažino, jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusios R. Č. ir liudytojos S. L. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu, kurie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta medžiaga.
Apklausta teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. Č. paaiškino, kad 2013 metais, ją namuose mušė neblaivus sūnus A. Č., suduodamas šepečio kotu jai į veidą ir krūtinę. Tai, kad kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai R. Č. fizinį skausmą patvirtino ir ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. L., kuri paaiškino, kad 2013 metais atvažiavusi pas mamą R. Č. į namus pamatė, jog mama yra sumušta. Vėliau jai mama papasakojo, kad ja sumušė sūnus A. Č.. Kaltinamojo A. Č. aiškinimas, kad jis 2013 metų lapkričio mėnesį nesudavė šepečio kotu smūgių motinai R. Č. ir jai nesukėlė fizinio skausmo neatitinka tikrovės ir vertinamas kaip noras išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teismas laiko, kad visi aukščiau išvardinti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis A. Č., 2013 metų lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 21-22 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - motiną R. Č., tai yra šluotos kotu trenkė nukentėjusiajai vieną kartą į veido bei krūtinės sritį, tuo savo šeimos nariui motinai R. Č. sukėlė fizinį skausmą. Jo nusikalstami veiksmai šiame epizode kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.).
Nukentėjusioji R. Č. pareiškė 300 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.), todėl pripažinus A. Č. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo šiame epizode yra pagrindas tenkinti nukentėjusios R. Č. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji R. Č. prašo priteisti iš kaltinamojo 300 eurų neturtinę žalą. Nurodo, kad jis dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, skausmą. Dėl padarytų nusikaltimų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, tačiau jokių duomenų, apie tai, kad patirti dvasiniai išgyvenimai sukėlė liekamąjį sveikatos pakenkimą, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma neproporcinga patirtiems dvasiniams išgyvenimams, todėl nukentėjusios R. Č. prašoma priteisti suma mažintina iki 100 eurų vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir siekiant protingos nukentėjusios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros.
Nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui A. Č. epizodas.
Kaltinamasis A. Č. 2015 m. birželio 18 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), savo šeimos nario - mažamečio sūnaus A. Č. gim. (duomenys neskelbtini)m. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tai yra vieną kartą ranka trenkė jam per veidą, po ko pargriovęs ant lovos ir užgulęs ant nukentėjusiojo, rankomis smaugė. Tokiu būdu padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus bei poodines kraujosruvas pakaušio ir dešinio žasto srityje, tai yra nežymiai sutrikdė šeimos nario mažamečio sūnaus A. Č. sveikatą.
Apklaustas teismo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltinamasis A. Č. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 metų birželio 18 d. vakare jis su sūnumi A. buvo pas J. L., kur abu išgėrė vyno. Po to jis su sūnumi parėjo į namus. Namuose tarp jo ir sūnaus kilo konfliktas, nes nukentėjusysis A. Č. norėjo eiti į lauką, o jis jo neleido. Sūnus atsigulė ant lovos. Jis priėjo prie gulinčio sūnaus ir pridėjęs ranką sūnui prie veido sakė, kad šis nusiramintų. Atsisėdo ant lovos, o sūnus A. Č. atsikėlė nuo lovos ir jį užpuolė. Po to sūnus jį spardė į dešinį šoną. Jis sugriebė sūnui už kojų, kad šis nesispardytų. Nukentėjusysis išsilaisvino ir spyrė jam į kaktą bei krūtinę ir jis nukrito. Nukritusiam sūnus buvo paėmęs už kaklo, jį lenkė prie grindų ir mušė į nugarą. Po to sūnus pats susiplėšė sau maikę ir išėjo į lauką. Atsikėlęs jis išėjo į lauką ir ten sutiko motiną R. Č. ir kaimyną J. B., kuris jam pasakė „kaip tau ne gėda“. Konfliktą su sūnumi pro duris galėjo matyti R. Č., kuri ant jo šaukė. Jis tą vakarą sūnaus nemušė ir nepadarė jam jokių sužalojimų.
Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. Č. paaiškino, kad 2015 metų birželio 18 dieną jis su tėvu A. Č. ėjo iš Kaišiadorių m. į namus ir užėjo pas J. L.. Ten tėvas su J. išgėrė kelis butelius alkoholio. Į namus grįžo apie 21 val. ir jis išėjo pažaisti į lauką. Kaltinamasis jam neleido būti lauke ir liepė grįžti į namą. Jis nesutiko ir ėjo link ežero. Po kiek laiko sugrįžo į namus ir paliko praviras duris. Tėvas jo paklausė, kur yra cigaretės. Jis gulėjo lovoje, o atėjęs tėvas uždėjo alkūnę jam ant kaklo ir pradėjo jį smaugti. Gulint lovoje kaltinamasis jam kelis kartus ranka sudavė į veidą. Mušamas jis šaukė, jo mušimą matė močiutė, kuri iškvietė policiją. Po to jam pavyko atsistoti ir tėvas imdamas už jo maikutės, ją suplėšė. Šiek tiek pyksta ant tėčio, bet priekaištų jam neturi.
Apklausta teismo posėdžio metu nukentėjusiojo įstatyminė atstovė V. M. paaiškino, kad 2015 metų birželio 18 d. vakare jai paskambino Irena Kiselienė ir pasakė kad kaltinamasis vos nepasmaugė jos sūnaus. Apie 23.30 val. ji matė sūnų A. Č., kurio visas kaklas buvo raudonas, apdraskytas. Sūnus pasakojo, kad kaltinamasis namuose jį buvo sugriebęs už kaklo, trenkė ant lovos ir pradėjo smaugti. Sūnus mušamas šaukė ir R. Č. iškvietė policiją.
Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja R. Č. paaiškino, kad 2015 metų birželio 18 d. vakare į namus parėjo sūnus A. Č. su anūku A. Č.. Sūnus buvo išgėręs. Po to ji išgirdo triukšmą ir anūkas prašė iškviesti policiją. Ji matė, kaip sūnus, paėmęs anūkui už gerklės, jį vertė ant lovos. Kaltinamasis ant lovos anūką smaugė, suplėšė jam maikę. Ji nubėgo pas kaimyną J. B. prašyti pagalbos ir tuo metu paskambino policijai. Po kiek laiko atvažiavo policija, o prieš tai kaltinamasis A. Č. pabėgo iš namų.
Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja S. L. paaiškino, kad 2015 metų birželio 18 d. vakare jai paskambino mama R. Č. ir paklausė, ar ji galėtų ją priimti pas save. Atvažiavusi mama R. Č. pasakojo, kad A. Č. būdamas girtas užpuolė savo sūnų A. Č.. Mama dėl smurto iškvietė policiją. Tą patį vakarą matė nukentėjusįjį, kuris buvo išsigandęs ir pasakojo, kad jį sumušė kaltinamasis.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas J. B. paaiškino, kad 2015 metų birželio 18 d. jis su žmona gulėjo namuose ir išgirdo į langą beldimą. Į langą beldė R. Č. ir šaukė, kad „gelbėtų, nes užmuš“. R. Č. mobiliojo ryšio telefonu skambino policijai. Išėjęs iš namų jis pamatė, kaip iš R. Č. namo išbėgo anūkas A. Č., kurio maikės viena petneša buvo nutrūkusi. Po kiek laiko iš namo išėjo ir kaltinamasis ir jis jo paklausė „ką išdarinėji, negražu“.
Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja L. P. paaiškino, kad, kad 2015 metų birželio 18 d. vakare ji vedžiojo šunį ir pamatė bėgantį A. Č., kurį vijosi jo tėvas A. Č.. Ji paklausė nukentėjusiojo, ar jam nereikia pagalbos ir pasiūlė iškviesti policiją. Nukentėjusysis sakė, kad jo tėtis A. Č. yra girtas ir triukšmauja namuose. Kai kalinamasis vijosi A. Č. ji matė, jog jis svirduliavo į šonus. Negali pasakyti, kaip dažnai kaltinamasis vartoja alkoholinius gėrimus.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas J. L. paaiškino, kad 2015 metų birželio 18 d. vakare pas jį atėjo A. Č. su sūnumi ir jie dviese išgėrė butelį vyno. Po to kaltinamasis su sūnumi išėjo į namus. Apie konfliktą jis sužinojo tik iš policijos tyrėjos.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini).( b.l. 4-5).
Iš 2015-06-18 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m. kaklo srityje yra paraudimas ( b.l. 10-11).
Iš specialisto išvados Nr. G1723/15(02) matyti, kad A. Č. dėl odos nubrozdinimų bei poodinės kraujosruvos pakaušio ir dešinio žasto srityje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 32).
Iš nukentėjusiojo A. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė kaip 2015-06-18 jam smūgius sudavė ir jį smaugė tėvas A. Č. (b.l. 34-35).
Iš 2015-06-18 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja R. Č. savo iniciatyva pateikė vaikiškus suplėšytus marškinėlius (b.l. 53).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti marškinėliai, priklausantys nukentėjusiajam A. Č. ( b.l. 54).
Iš bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašto matyti, kad 2015 metų birželio 18 d. 22 val. 03 min. centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas R. Č. pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), dėl fizinio skausmo sukėlimo, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 63).
Iš telefoninio skambučio garso įrašo stenogramos matyti, kad R. Č. kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą ir nurodė, kad(duomenys neskelbtini) kaime būdamas girtas, A. Č. sumušė savo vaiką, kurio vos nepasmaugė (b.l. 65-66).
Nors kaltinamasis A. Č. pagal pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltu neprisipažino, jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo A. Č., liudytojų S. L., R. Č., V. M., J. B., L. P., J. L. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu, kurie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta medžiaga.
Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. Č. paaiškino, kad 2015 metų birželio 18 d. vakare jo tėvas A. Č. namuose prieš jį vartojo fizinį smurtą. Apklausta ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu liudytoja R. Č. paaiškino, kad 2015 metų birželio 18 d. vakare matė, kai jos sūnus A. Č. namuose vartojo fizinį smurtą prieš anūką A. Č.. Ji dėl smurto vartojimo skambino į policiją. Apklaustas ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu liudytojas J. B. paaiškino, kad 2015 metų birželio 18 d. vakare pas jį į namus atėjo R. Č., kuri pasakė, kad yra mušamas jos anūkas A. Č., ji skambino iš mobiliojo ryšio telefono į policiją. Liudytojų R. Č. ir J. B. parodymus patvirtina ir byloje esanti bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus telefoninio skambučio garso įrašo stenograma iš kurios matyti, kad R. Č. 2015 metų birželio 18 d., 22 val. 03 min. skambino į bendrojo pagalbos centro telefoną, dėl A. Č. vartojamo smurto nukentėjusiojo atžvilgiu. Apklausta ikiteisminio ir teismo posėdžio metu nukentėjusiojo A. Č. įstatyminė atstovė V. M. paaiškino, kad 2015 metų birželio 18 vakare matė sužalotą sūnų A. Č., kuris nurodė, kad jį sužalojo tėvas A. Č.. Apklausta ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu liudytoja S. L. paaiškino, kad 2015 metų birželio 18 d. vakare ji matė nukentėjusįjį A. Č., kuris jai sakė, kad jį sužalojo kaltinamasis A. Č.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu liudytojas J. L. paaiškino, kad 2015 metų birželio 18 d. vakare su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus. Apklausta ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu liudytoja L. P. paaiškino, kad 2015 metų birželio 18 d. vakare matė, kaip kalinamasis A. Č. vijosi sūnų A. Č. Kiemelių kaime. Nukentėjusysis jai sakė, kad kaltinamasis yra girtas ir triukšmauja namuose. Šie visi aukščiau išvardinti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis A. Č. 2015 metų birželio 18 d. vartojo fizinį smurtą savo sūnaus A. Č. atžvilgiu ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo A. Č. aiškinimas, kad jis 2015 metų birželio 18 d. vakare nevartotojo nukentėjusiojo A. Č. atžvilgiu fizinio smurto ir jam nepadarė nežymaus sveikatos sutrikdymo neatitinka tikrovės ir vertinamas kaip noras išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teismas laiko, kad visi aukščiau išvardinti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis A. Č., 2015 m. birželio 18 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), savo šeimos nario - mažamečio sūnaus A. Č. gim. (duomenys neskelbtini) m. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tai yra vieną kartą ranka trenkė jam per veidą, po ko pargriovęs ant lovos ir užgulęs ant nukentėjusiojo, rankomis smaugė. Tokiu būdu padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus bei poodines kraujosruvas pakaušio ir dešinio žasto srityje, tai yra nežymiai sutrikdė šeimos nario mažamečio sūnaus A. Č. sveikatą. Jo nusikalstami veiksmai šiame epizode kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. Č. už aukščiau nurodytas jo padarytas nusikalstamas veikas teismas atsižvelgia, kad jo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), tačiau atsižvelgtina į pačių padarytų nusikaltimų pobūdį - nusikaltimai padaryti prieš artimuosius, nuo kaltinamojo priklausomus asmenis. Byloje nėra nustatyta kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis du nesunkius nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.) Kaltinamasis A. Č. anksčiau buvo teistas už analogiškas veikas, jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atidedant jų vykdymą (b.l. 98-105), buvo baustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą (b.l. 113-114), niekur nedirba, yra iš dalies neįgalus (dalinai nedarbingas).Teismas sprendžia, kad atsižvelgus į visas šias aplinkybes A. Č. skirtinos negriežtos laisvės atėmimo bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 3 d. sankcijose, artimos numatytų bausmių minimumams. Paskirtos bausmės subendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. pagrindu. Paskyrus subendrintą laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam A. Č. taikytinos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, jo elgesį koreguojant paskirtu įpareigojimu.
2016-01-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teisme yra gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas iš kurio matyti, kad už advokatės Vytautės Linaburgienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą šioje byloje, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamojo A. Č. priteisti 182 eurus 98 ct.
Nukentėjusiąją R. Č. teisminio nagrinėjimo metu atstovavo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Vytautė Linaburgienė, už kurios antrinės pagalbos teikimą valstybė patyrė 182 eurų 98 ct išlaidų. Todėl iš kaltinamojo A. Č. išieškotina 182 eurai 98 ct proceso išlaidų. (Lietuvos Respublikos BPK 106 str.).
Daiktai turintys reikšmės bylai: nukentėjusiojo A. Č. marškinėliai, esantys Kaišiadorių PK (b.l. 57), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini nukentėjusiajam A. Č..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 303 str. 2 d., 303 str. 5 d. 1 p., 307-308 str.str.,-
nusprendė:
A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 140 str. 3 d. ir paskirti jam:
- pagal BK 140 str. 2 d. - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;
- pagal BK 140 str. 3 d. - 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Iki įsiteisės teismo nuosprendis A. Č. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.
Nukentėjusios ir civilinės ieškovės R. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. Č. 100 (vieną šimtą) eurų neturinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai: nukentėjusiojo A. Č. marškinėlius, esančius Kaišiadorių PK (b.l. 57), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini nukentėjusiajam A. Č..
Priteisti iš A. Č. 182 (vieną šimtą aštuoniasdešimt du) eurus ir 98 ct proceso išlaidų į valstybės pajamas (Lietuvos Respublikos BPK 106 str.).
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.