- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- eI3-14590-484/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansinės paslaugos „Contis“ atstovui advokato padėjėjui V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansinės paslaugos „Contis“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansinės paslaugos „Contis“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) 2025 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. RES-106169 „Dėl įregistravimo/neįregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju/ pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, taikančiu smulkiojo verslo schemą Lietuvoje FR0618“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ 2025 m. birželio 9 d. Prašymą įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju / pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, taikančiu smulkiojo verslo schemą Lietuvoje.
Pareiškėja skunde nurodo, kad UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ yra juridinis asmuo, kuris yra apmokestinamasis asmuo pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – PVM įstatymas). Apmokestinamojo asmens pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) prievolės yra nustatomos pagal jo vykdomą ekonominę veiklą, o ne pagal jo vadovaujančių asmenų statusą. VMI Sprendimas nesuteikia jokios išlygos, kuri atleistų juridinį asmenį nuo PVM mokėtojo registracijos dėl vadovavimo organų teisinio statuso. Pagal PVM įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM atsiranda apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai PVM privalo apskaičiuoti ir sumokėti pirkėjas. Ši prievolė atsiranda nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo registruotas PVM mokėtoju pagal kitas PVM įstatymo nuostatas, tokias kaip PVM įstatymo 71¹ straipsnio nuostatos.
Pareiškėja pažymi, kad Sprendime nurodytas motyvas, jog vadovui apribota teisė eiti pareigas, yra susijęs su konkrečiu fiziniu asmeniu, o ne su juridiniu asmeniu kaip mokesčių mokėtoju. Juridinio asmens prievolė registruotis PVM mokėtoju yra susijusi su ekonominės veiklos rodikliais (apyvarta), o ne su vadovo atitikimu pareigoms. Mokesčių teisėje juridinis asmuo ir jo vadovas yra du atskiri subjektai, turintys atskiras teises ir pareigas. Vadovo veiklos apribojimai neturėtų įtakoti mokesčių mokėtojo prievolių.
Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad prašymą įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju / pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, taikančiu smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, pateikė UAB „Taxatio“ (buvusi UAB „Ecovis Proventus“), tvarkančios UAB „Finansinės paslaugos „Contis” apskaitą, darbuotoja V. V. Sutartį su šia įmone dar 2020 m. sausio 30 d. pasirašė UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ finansų direktorius L. J.
Pareiškėjos teigimu, juridinio asmens prievolė registruotis PVM mokėtoju, atsirandanti dėl pasiektos apyvartos ribos, yra privaloma ir jos nevykdymas sukelia neigiamas pasekmes (mokestines sankcijas). VMI Sprendimas ne tik pažeidžia Bendrovės teisę vykdyti mokestinę prievolę, bet ir neleidžia jai tinkamai tvarkyti PVM apskaitos, o tai gali sukelti neproporcingas pasekmes.
Pareiškėja, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencija, laikosi pozicijos, kad mokesčių administratorius negali apriboti įmonės teisių, jei ji atitinka esminius reikalavimus, nustatytus PVM įstatyme. Pagal PVM įstatymo 71 straipsnio 4 dalį, neįsiregistravimas PVM mokėtoju neatleidžia apmokestinamojo asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas ir mokėti jį į biudžetą. Tai reiškia, kad net ir VMI atsisakius registruoti Bendrovę PVM mokėtoja, Bendrovė vis tiek turi prievolę skaičiuoti ir mokėti PVM, jei ji viršijo nustatytą apyvartos ribą. Atsisakymas registruoti Bendrovę PVM mokėtoju sudaro prieštaringą situaciją, kai Bendrovei atsiranda prievolė, tačiau jai nesuteikiamos teisės (pvz., atskaityti pirkimo PVM) ir neleidžiama vykdyti prievolių tinkama tvarka. Anot pareiškėjos, tuo yra pažeidžiamas mokesčių teisės principas, kad mokesčių mokėtojas, vykdantis apmokestinamąją veiklą, turi būti tinkamai įregistruotas.
Šalies argumentai
Atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė, remdamasi PVM įstatymo 71¹ straipsnio 2 dalimi, 71¹ straipsnio 9 dalimi, atsiliepime nurodo, kad pirmiausia mokesčių mokėtojams atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojais prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių, paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių ir (arba) paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse tikslais, ir tik po to, jeigu tokie mokesčių mokėtojai atitinka nurodytas sąlygas (bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus neviršijo ar einamaisiais kalendoriniais metais neviršija 45 000 eurų), tai tokie mokesčių mokėtojai gali taikyti smulkiojo verslo schemą Lietuvoje.
Anot atsakovės, jeigu mokesčių mokėtojas įsigyja paslaugų iš kitų užsienio valstybių, tai tokiam mokesčių mokėtojui pirmiausia atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju ir įvykdyti su PVM susijusias prievoles dėl paslaugų įsigijimo iš užsienio (prievolė apskaičiuoti ir sumokėti PVM į valstybės biudžetą), ir tik po to, jeigu toks mokesčių mokėtojas atitinka nurodytas sąlygas (bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus neviršijo ar einamaisiais kalendoriniais metais neviršija 45 000 eurų), tai toks mokesčių mokėtojas gali taikyti smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, t. y. nuo savo tiekiamų prekių ar tiekiamų paslaugų Lietuvoje nemokėti PVM.
Atsakovė atsilipime pažymi, kad mokesčių mokėtojams suteikti PVM kodai teikiami į Europos Komisijos PVM informacijos mainų sistemą „VIES“ (ši sistema apjungia ES valstybių narių nacionalinių mokesčių institucijų duomenų bazes), kurioje gali būti patikrinamas PVM kodo galiojimas ir jo unikalumas. PVM mokėtojo kodas, patekus į „VIES“ sistemą, gali būti naudojamas vykdant tarpvalstybinius sandorius tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Netinkamai įvertinus registracijos pagrįstumą, gali kilti grėsmė dėl galimo sukčiavimo tarpvalstybiniu mastu, todėl tokios situacijos yra vertinamos itin atsakingai, o mokesčių administratorius turi teisę atsisakyti registruoti asmenį PVM mokėtoju, kai nustatomos aplinkybės, keliančios pagrįstą riziką dėl galimo mokesčių vengimo, sukčiavimo ar kitų piktnaudžiavimo atvejų.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškina, kad sprendimas neįregistruoti PVM mokėtoju priimamas, kai prašymą įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju ar pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, taikančiu smulkiojo verslininko schemą Lietuvoje, pateikė mokesčių mokėtojas, kurio vadovui apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti remdamasis jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad pareiškėja 2025 m. birželio 9 d. pateikė prašymą įregistruoti PVM mokėtoja (toliau – Prašymas). Bendrovė Prašyme nurodė, kad pageidauja būti įregistruota PVM mokėtoju ir nacionalinės smulkaus verslo schemos dalyviu nuo 2025 m. birželio 12 d.
VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71, 71¹, 72 straipsniais ir atsižvelgdama į tai, kad Bendrovės vadovui apribota teisė eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo, o Prašymą pateikė fizinis asmuo V. V., 2025 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą Nr. RES-106169 „Dėl įregistravimo/neįregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju/ pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, taikančiu smulkiojo verslo schemą Lietuvoje FR0618“, kuriuo nusprendė neįregistruoti Bendrovės pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, taikančiu smulkiojo verslo schemą Lietuvoje.
Ginčo teisinius santykius reglamentuota Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVM įstatymas) ir Įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ar pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, taikančiais smulkiojo verslo schemą Lietuvoje/išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų ir (ar) pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų, taikančių smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, ir Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo registravimą patvirtinančio sertifikato išdavimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 178 „Dėl įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ar pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, taikančiais smulkiojo verslo schemą Lietuvoje/išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų ir (ar) pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų, taikančių smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, ir Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo registravimą patvirtinančio sertifikato išdavimo taisyklių ir formų patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės).
PVM įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje (2025 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. XV-155 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas tenka pirkėjui. Toks asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju, neatsižvelgdamas į tai, ar jis buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo 71¹ straipsnio ar XII skyriaus penktajame, šeštajame ir septintajame skirsniuose nustatyta tvarka.
Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo gali taikyti smulkiojo verslo schemą Lietuvoje – neprivalo registruotis PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir jį sumokėti (toliau – smulkiojo verslo schema Lietuvoje), jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 45 000 eurų ir nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais (naujai įsteigtiems Lietuvos Respublikos apmokestinamiesiems asmenims ši nuostata taikoma, jeigu nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais). PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. PVM privalo būti apskaičiuotas už visas patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodyta 45 000 eurų riba buvo viršyta (PVM įstatymo 71 straipsnio 2 dalis; 2025 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. XV-155 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. gegužės 1 d.).
PVM įstatymo 71¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju pagal PVM įstatymo 72 straipsnį (savanoriškai) ir neprivalo registruotis PVM mokėtoju pagal PVM įstatymo 71 straipsnį (kai bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus viršijo ar einamaisiais kalendoriniais metais viršija 45 000 eurų), įsigyja užsienio valstybių apmokestinamųjų asmenų šalies teritorijoje teikiamų paslaugų, už kurias jis PVM įstatymo 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM, taip pat šalies teritorijoje įsikūręs apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju pagal šio įstatymo 72 straipsnį ir neprivalo registruotis PVM mokėtoju pagal PVM įstatymo 71 straipsnį, teikia paslaugas, kurių teikimo vieta, remiantis paslaugų teikimo vietos nustatymo kriterijais (pagal nuostatas, iš esmės tolygias PVM įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms), yra kita valstybė narė (išskyrus paslaugas, kurios toje kitoje valstybėje narėje neapmokestinamos PVM arba apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą), šis apmokestinamasis asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių ir (arba) paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse tikslais.
PVM įstatymo 71¹ straipsnio 9 dalyje papildomai nustatyta, kad Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo ir apmokestinamasis asmuo, įsisteigęs kitoje valstybėje narėje, kurie šiame straipsnyje nustatytais pagrindais yra įsiregistravę arba privalo registruotis PVM mokėtojais prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių, paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių ir (arba) paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse tikslais ir kurie atitinka PVM įstatymo 71 straipsnio 2 ir 21 dalyse nustatytas sąlygas ir neviršija šiose dalyse nurodytų ribų, gali taikyti smulkiojo verslo schemą Lietuvoje. PVM įstatymo taikymo tikslais šioje dalyje nurodyti asmenys, pasirinkę taikyti smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, vadinami PVM mokėtojais, taikančiais smulkiojo verslo schemą Lietuvoje.
Kaip matyti iš Bendrovės pateikto Prašymo, Bendrovė pasirinko taikyti smulkiojo verslo schemą Lietuvoje.
PVM įstatymo 74 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, registruotam PVM mokėtoju prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo tikslais pagal PVM įstatymo 71 straipsnį, taip pat asmeniui, registruotam PVM mokėtoju prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių, paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių ir (arba) paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse tikslais pagal PVM įstatymo 71¹ straipsnį, suteikiamas PVM mokėtojo kodas, kurio sudarymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.
Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad sprendime dėl įregistravimo/neįregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju/pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, taikančiu smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, nurodomas asmeniui suteiktas PVM mokėtojo kodas ir, jei asmuo įregistruotas PVM mokėtoju, taikančiu SVS Lietuvoje, požymis, kuriuo patvirtinama teisė taikyti SVS Lietuvoje.
Taisyklių 25.5 papunktyje nustatyta, kad sprendimas neįregistruoti PVM mokėtoju priimamas, kai Prašymą įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju ar pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, taikančiu smulkiojo verslininko schemą Lietuvoje, pateikė mokesčių mokėtojas, kurio vadovui apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovės vardu Prašymą VMI pateikė V. V.
Kaip matyti iš Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento 2025 m. balandžio 25 d. rašto Nr. 2025/S12-1719 „Dėl informacijos tikslumo Juridinių asmenų registre“, adresuoto valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“, VĮ „Registrų centras“ administruojamame Juridinių asmenų registre registruotas Bendrovės akcininkas „Paysera LT“, UAB, bei vadovai (vadovė ir valdybos pirmininkė Ž. P., valdybos nariai J. Š. ir D. M.) neturi Lietuvos banko leidimų eiti pareigas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 17 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, šiuo metu visa „Paysera LT“, UAB, turima Bendrovės įstatinio kapitalo ir balsavimo teisių dalis Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime yra praradusi balsavimo teisę. Lietuvos banko rašte taip pat nurodyta, kad šiuo metu Bendrovėje nėra Lietuvos banko leidimus eiti pareigas turinčių vadovų, o vienintelis Bendrovės akcininkas šiuo metu yra praradęs balsavimo teisę visuotiniame Įstaigos akcininkų susirinkime.
Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI automatiniu būdu suformuotas Sprendimas, priimtas vadovaujantis duomenimis, integruotais VĮ „Registrų centras“, pagal kuriuos Bendrovės steigimo dokumentuose nustatytas vienasmenis atstovavimas ir Bendrovės vardu veikia pats vadovas. Šių duomenų pareiškėja neginčija. Tai, kad Bendrovės vadovei Ž. P. nuo 2025 m. gegužės 28 d. įsiteisėjęs valdymo organų teisių apribojimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 16 straipsnio 6 dalimi, t. y. apribota teisė eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, pareiškėja taip pat pripažįsta.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad PVM mokėtojų registravimas yra skirtas tam, kad mokesčių administratoriui būtų teikiama informacija apie PVM apmokestinamą veiklą, jos vykdomą apskaitą ir būtų teikiamos deklaracijos. Pats prašymo registruotis PVM mokėtoju pateikimas nedaro asmens PVM mokėtoju, asmuo tampa PVM mokėtoju atlikęs PVM apmokestinamus veiksmus, atlikdamas pasiruošimo vykdyti ekonominę veiklą veiksmus.
Bendrovė, pateikusi Prašymą dėl privalomo įregistravimo PVM mokėtoju, nepagrindė, kad atitinka sąlygas, keliamas PVMĮ 71 straipsnyje, 71¹ ir 72 straipsniuose.
Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimą ir faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad VMI Sprendimu pagrįstai atsisakė įregistruoti Bendrovę PVM mokėtoja, nes Bendrovės pateiktas Prašymas neatitiko Taisyklių 25.5 papunkčio reikalavimų. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti pareiškėjos teisių pažeidimo nėra pagrindo ir jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl pagrindinių pareiškėjos nurodytų argumentų, detaliai nepasisako dėl kitų pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, nes jie jokios įtakos bylos procesinei baigčiai neturi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansinės paslaugos „Contis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.