Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-03-26 · Administracinė byla Nr. A-756-411-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-26
Bylos Nr.
A-756-411-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Antanas Ablingis
Pareiškėjas
M. P.
Atsakovas
Marijampolės pataisos namų administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų administracijos
Administracinė byla Nr.A-756-411/2009Procesinio sprendimo kategorija 21(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Ablingio, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Mariui Vainauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų administracijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktoriaus 2007 m. balandžio 5 d. nutarimą Nr. 670 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, Kalėjimų departamento 2007 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 2S-1674 bei atlyginti 50 000 Lt neturtinę žalą ( b. l. 6, 11). Nurodė, kad skundžiamu nutarimu jam paskirta nuobauda – pataisos namų patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės – yra neteisėta ir nepagrįsta, nes nuobauda skirta už pataisos namų administracijos nurodymų nevykdymą, nors jis tuos reikalavimus vykdė, t.y. reikalaujant būrio viršininkui sutiko persikelti į kitą laisvą miegamąją vietą. Pataisos namų direktoriaus nutarimą pareiškėjas skundė Kalėjimų departamentui, tačiau jis skundą nagrinėti atsisakė. Dėl neteisėtų Marijampolės PN administracijos reikalavimų ir nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos pareiškėjas patyrė diskomfortą, dvasinį sukrėtimą, stresą, nepatogumus, todėl jam turėtų būti atlyginta ir neturtinė žala.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namų administracija pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad ginčijamu nutarimu nuobauda nuteistajam paskirta teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, už 2007 m. balandžio 3 d. padarytą drausmės pažeidimą, t.y. už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos pareigos nevykdymą. Šis pažeidimas, remiantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 4/07/68 ,,Dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų patvirtinimo“ 7 punktu, priskiriamas itin piktybiškiems režimo pažeidimams ir už jį galima taikyti griežčiausias nuobaudas, numatytas Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad būrio viršininkas V. Š. , atsižvelgdamas į būrio nuteistųjų tarpusavio santykius, siekiant išvengti galimų konfliktinių situacijų, pareiškėjui nurodė kitą gyvenamąją vietą, atitinkančią higienos normos HN 76-1999 reikalavimus, todėl jo veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti. Būrio viršininko nurodymas panaikintas nebuvo. Pareiškėjas nurodymo tą pačią dieną neįvykdė. Priėmus sprendimą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, M. P. atsisakė pasirašyti ant nutarimo ir tuo pačiu susipažinti su nutarimu, tai patvirtina du pareigūnai. Nubaudimo medžiagoje yra M. P. rašytas paaiškinimas, kuriame jis išdėsto savo abejones dėl būtinybės vykdyti jam asmeniškai nepatinkančius būrio viršininko nurodymus.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento 2007 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 2S-1674 Marijampolės PN gautas 2007 m. birželio 14 d. (b. l. 18). Kauno apygardos administraciniam teismui adresuotą skundą pareiškėjas pataisos namų administracijai įteikė 2007 m. birželio 26 d., o teismui jis buvo išsiųstas 2007 m. birželio 27 d. Terminas paduoti skundui dėl nuobaudos panaikinimo nėra praleistas (Bausmių vykdymo kodekso 183 str. 3 d.).

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad nuteistajam M. P. atsisakius vykdyti būrio viršininko nurodymą būrio viršininkas V. Š. ir būrio viršininkas T. B. 2007 m. balandžio 3 d. surašė tarnybinius pranešimus (b. l. 25, 26), o Marijampolės PN direktorius 2007 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 670 M. P. skyrė nuobaudą – pataisos namų patalpų ir teritorijos tvarkymą be eilės (b. l. 27). Surinkti įrodymai patvirtina, kad pataisos namų būrio viršininkui V. Š. buvo skundžiamasi dėl pareiškėjo elgesio (b. l. 37-40), todėl pastarajam nurodyta pereiti į kitą gyvenamąją vietą, kuri atitiko higienos normos HN 76-1999 reikalavimus. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Pareiškėjas nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo, atsisakė eiti į kitą gyvenamąją vietą, tuo padarydamas pažeidimą, už kurį Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2007 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 670 nubaustas teisėtai ir pagrįstai, paskirtos nuobaudos naikinti nėra pagrindo.

Spręsdamas dėl Kalėjimų departamento 2007 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 2S-1674, kuriuo atsisakyta nagrinėti M. P. skundą dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2007 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 670, nes pareiškėjas skundą padavė praleidęs įstatymo nustatytą terminą, teismas nustatė, kad pareiškėjui nuobauda skirta Marijampolės PN direktoriaus 2007 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 670, tačiau su juo pasirašytinai susipažinti pareiškėjas 2007 m. balandžio 6 d. atsisakė (b. l. 27). Pareiškėjas neneigia atsisakęs pasirašyti ant nutarimo, tačiau teigia tai įvykus 2007 m. balandžio 12 d. (b. l. 67), nors šį faktą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalimi, skundą Kalėjimų departamentui pareiškėjas turėjo teisę paduoti iki 2007 m. balandžio 11 d. Kalėjimų departamentui adresuotas skundas pataisos namų administracijai įteiktas tik 2007 m. gegužės 2 d., t.y. praleidus nustatytą terminą. Teismas padarė išvadą, kad Kalėjimų departamento 2007 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 2S-1674 dalyje dėl atsisakymo nagrinėti M. P. skundą dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2007 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 670 yra teisėtas ir pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos tarnautojo neteisėtos veikos (Civilinio kodekso 6.271 str.). Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei civilinė atsakomybė nekyla, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2007 m. balandžio 5 d. nutarimą Nr. 670 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, Kalėjimų departamento 2007 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 2S-1674 bei atlyginti 50 000 Lt neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Raštiškas paaiškinimas dėl pažeidimo iš pareiškėjo nebuvo paimtas, nors tai privaloma pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 punktą. Byloje esantis paaiškinimas rašytas 2007 m. kovo 3 d. ir nesusijęs su įvykiais, dėl kurių pareiškėjui paskirta nuobauda.

2. Būrio viršininkas siekė melagingai apkaltinti pareiškėją – pareiškėjas televizoriaus net neturėjo ir jo naktimis žiūrėti negalėjo, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad su pareiškėju nekonfliktavo. Neaišku, kodėl teismas atmetė G. V. būtent teisme duotus parodymus, nors prieš juos duodamas liudytojas pasirašė pasižadėjimą.

3. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas rastas miegantis ne savo vietoje.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namų administracija nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai ir reikalavimai nepagrįsti. Atsiliepime dėstomi šie argumentai:

1. Pareiškėjas turėjo kompiuterinių žaidimų aparatą ,,Play Station“, todėl konfliktai tarp nuteistųjų galimai galėjo kilti dėl to, kad pareiškėjas norėdamas žaisti turėjo naudotis ne savo televizoriumi.

2. Rašydamas pasiaiškinimą pareiškėjas suklydo nurodydamas mėnesį ir vietoje balandžio mėnesio nurodė kovo. Be to, rašydamas skundą dėl nuobaudos Kalėjimų departamentui pareiškėjas nurodė parašęs paaiškinimą.

3. Dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti žalos padarymo faktą ar dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas ginčija Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2007 m. balandžio 5 d. nutarimą Nr. 670, kuriuo jam už pažeidimą, numatytą Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte, paskirta nuobauda – pataisos namų patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės (b. l. 27). Skundžiamu nutarimu M. P. nuobauda paskirta už tai, kad jis 2007 m. balandžio 3 d. atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymą persikelti į kitą miegamą vietą, kuris buvo duotas siekiant išvengti pareiškėjo konfliktų su kitais būrio nuteistaisiais.

Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą skiriamų nuobaudų sąrašą nustato Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje viena iš tokių nuobaudų yra numatytas ir pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės (2 p.).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad iš jo nebuvo paimtas raštiškas paaiškinimas dėl pažeidimo, nors tai pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 punktą privaloma. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio, reglamentuojančio nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarką, 2 dalį skiriant nuobaudas atsižvelgiama ir į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad nuobaudos – įspėjimas arba papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. P. pasirašyti apie jo supažindinimą su skundžiamu Marijampolės PN direktoriaus nutarimu atsisakė (b. l. 27). Byloje yra M. P. paaiškinimas Marijampolės PN direktoriui (b. l. 36). Nors šiame paaiškinime užrašyta 2007-03-03 data, tačiau iš paaiškinimo turinio spręstina, kad kalba eina būtent apie pareiškėjo konfliktus su nuteistaisiais V. ir S. ir apie būrio viršininko nurodymą M. P. pergulti į kitą vietą, t.y. apie tas aplinkybes, dėl kurių ir buvo priimtas ginčijamas nutarimas. Todėl M. P. paaiškinime nurodyta data vertintina kaip rašymo apsirikimas ir pripažintina, kad paaiškinimas rašytas ne 2007 m. kovo 3 d., o 2007 m. balandžio 3 d. Pažymėtina, kad ir savo 2007 m. gegužės 2 d. skunde Kalėjimų departamentui (b. l. 143-146) pareiškėjas teigė parašęs paaiškinimą. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Aplinkybę, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti būrio viršininko V. Š. nurodymą, patvirtina byloje esantys Marijampolės pataisos namų pareigūnų V. Š. ir T. B. tarnybiniai pranešimai (b. l. 25, 26), taip pat ir šių pareigūnų paaiškinimai teisme. Apie konfliktinę situaciją, buvusią tarp pareiškėjo ir kitų bausmę atliekančių asmenų savo paaiškinimuose nurodė nuteistieji G. V. , G. K. , M. Ž. , R. M. (b. l. 37-40), šios aplinkybės savo paaiškinimuose neneigė ir pats pareiškėjas. Nuteistųjų konfliktavimo priežastys šiuo atveju esminės reikšmės ginčo dalykui neturi, nes nuobauda pareiškėjui paskirta ne už jo elgesį su kitais nuteistaisiais, o už atsisakymą vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes, sprendime motyvuotai pasisakė dėl kokių priežasčių vienus parodymus (paaiškinimus) vertina kaip patikimus, o kitus atmeta.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalį (2005 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. X-164 redakcija) nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas skundą Kalėjimų departamentui dėl Marijampolės PN direktoriaus 2007 m. balandžio 5 d. nutarimo, su kuriuo jis buvo supažindintas 2007 m. balandžio 6 d. (b. l. 27), tačiau, kaip jau buvo minėta, pasirašyti atsisakė, pataisos namų administracijai įteikė tik 2007 m. gegužės 2 d., t.y. praleidęs Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo vertinti, kad pareiškėjas su minėtu nutarimu buvo supažindintas tik 2007 m. balandžio 12 d., nes byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Tad Kalėjimų departamentas visiškai pagrįstai atsisakė nagrinėti Marijampolės PN direktoriaus nutarimu skirtos nuobaudos M. P. pagrįstumo klausimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Marijampolės PN direktoriaus 2007 m. balandžio 5 d. nutarimas Nr. 670 skirti pareiškėjui nuobaudą bei Kalėjimų departamento 2007 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 2S-1674 atsisakyti nagrinėti M. P. skundą yra pagrįsti ir teisėti, ir konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai teismo įvertinti teisingai, padarytos šiuo klausimu išvados yra pagrįstos.

Nepatenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2007 m. balandžio 5 d. nutarimą Nr. 670, kuriuo M. P. buvo paskirta viena iš Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje numatytų nuobaudų, pagrįstai buvo atmestas ir jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nenustačius bent vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (šiuo atveju atsakovo veiksmų neteisėtumo (Civilinio kodekso 6.246 str.)), neturtinė žala nepriteisiama.

Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas vertintinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GudynasVaida Urmonaitė-Maculevičienė