- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-22
- Bylos Nr.
- e2YT-6586-867/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys R. B., Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo mamos A. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą. Nurodo, kad nors po mamos mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, tačiau palikimą faktiniu valdymu jis priėmė, tai yra liko gyventi bute, kurį jam testamentu paliko mama ir mokėjo už jį mokesčius bei rūpinosi juo kaip savo. Nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisių įgyvendinimui ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad
pareiškimą palieka spręsti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. R. palikimo perėjimą valstybei. Teismui nustačius, kad yra visos sąlygos palikimo priėmimo fakto nustatymui neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotam asmeniui R. B. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jis iki mamos mirties gyveno kartu su mama ir po mamos mirties liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad mama testamentu šį butą buvo palikusi jam ir visi šeimos nariai apie tai žinojo. Paaiškino, kad po mamos mirties iš karto pas notarą jis dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl įstatymo nežinojimo, be to neturėjo tam pinigų, o vėliau iš notarės sužinojo, kad yra praleidęs terminą palikimui priimti ir notarė jam nurodė, kad brangiai jam tai kainuos. Jis turi brolį R. B., kurio gyvenamoji vieta jam nežinoma, nes jis su juo nebendrauja. Po mamos mirties jis ieškojo brolio, tačiau nerado. Po to pats brolis buvo atsiradęs po kokių penkių metų po mamos mirties, tačiau vėliau vėl dingo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir liudytojos paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama A. R.. Teismo turimi duomenys iš Gyventojų registro patvirtina, kad A. R. mirė būdama našlė ir turėjo keturis vaikaus: A. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), V. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini), R. B. ir A. R. VĮ Registrų centras 2022-07-07 Nekilnojmojo turto registro duomeninų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad A. R. vardu, pagal 1993-04-21 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1993-07-15, yra įregistruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o pagal 1993-10-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos nuosavubės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš 1993-04-21 Klaipėdos rajono notarės G. P. patvirtinto A. R. testamento, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad A. R. testamentu jai priklausantį butą ir ūkinio pasto dalį, esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui A. R.. Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1980-03-25, gyvenamąją vietą yra deklaravęs mamai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro 2011-10-03 liudijimas patvirtina, kad po A. R. mirties, nei testamentiniai, nei įstayminiai mirusiosios įpėdiniai, pareiškimų dėl palikimo primėmimo, Klaipėdos rajono 1-ajam notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. B. 2022-07-18 liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtina, kad po pareiškėjo mamos A. R. mirties, paveldėjimo byla nėra užvesta, nes nei testamentiniai, nei įstayminiai mirusiosios įpėdiniai, pareiškimų dėl palikimo primėmimo nepateikė ir yra praleistas terminas pareiškimui dėl paliklimo primėimo pateikti.
Nagrinėjmau atveju nustatyta, kad pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po savo mamos mirties, nes šiuo metu yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, todėl būtina nustatyti faktinio palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą.
Nors pareiškėjas būdamas tiek pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, tiek ir testamentinis įpėdinis, įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po savo mamos A. R. mirties, tačiau faktiškai palikimą po jos mirties priėmė faktiniu valdymu, tai yra liko gyventi bute, kuriame kartu gyveno su savo mama iki jos mirties, moka mokesčius už butą ir rūpinasi juo kaip savu. Tai, kad pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti turtą priėmė savo mamos palikimą, patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, tai yra mokėjimo kvitai už elektrą bei kitus mokesčius bei teismo posėdžio metu apklausta liudytoja P. G., kuri patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad tiek pareiškėjo mamai esant gyvai, tiek ir po jos mirties bute gyveno pareiškėjas su sutuoktine ir rūpinosi butu.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nors pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo primėmimo po mamos mirties, tačiau jis iš karto po mamos mirties faktiškai pradėdamas valdyti priėmė savo mamos palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis ir 5.51 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus.
Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti bet kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikoma priėmusiu visą palikimą.
Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Byloje yra susidariusių 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios pareiškimą tenkinus, priteistinos iš pareiškėjo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Sprendimą suinteresuotam asmeniui R. B. įteikti viešo paskelbimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo mamos A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Priteisti iš pareiškėjo A. R. priteisti 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Sprendimą suinteresuotam asmeniui R. B. įteikti viešo paskelbimo būdu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.