Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Armui,

kaltinamajam A. G., kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, nukentėjusiajam V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis vidurinį profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) kasininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini)

teistas Kauno apylinkės teismo 2015-10-06 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, teismo paskirtą bausmę yra atlikęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. G. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, neteisėtai pasinaudojo iš nukentėjusiojo V. B. 2015-05-30 apgaule išgautais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, kurių jam reikėjo saviems interesams, o ne vykdant V. B. pavedimą, neteisėtai iniciavo ir atliko finansines operacijas bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: žinodamas nukentėjusiojo V. B. AB „SWEDBANK“ banko suteiktą atpažinimo kodą, slaptažodį ir kodų kortelės slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos jam 2015-05-30 patikėjo nukentėjusysis V. B., apgaule, pasinaudodamas V. B. patiklumu ir jo sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia banke Swedbank, būdamas V. B. namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, atliko šias neteisėtas finansines operacijas tam neteisėtai panaudodamas V. B. elektroninės bankininkystės duomenis:

2015 m. gegužės 30 d., pervesdamas 0,01 euro registracijos mokestį į UAB „4finance“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), prisiregistravo UAB „4finance“ internetinėje svetainėje ir 2015 m. gegužės 30 d. V. B. vardu paėmė 300 eurų paskolą;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. gegužės 30 d., pervesdamas 0,01 euro registracijos mokestį į UAB „4finance“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), prisiregistravo UAB „4finance“ internetinėje svetainėje ir tą pačią dieną V. B. vardu paėmė 750 eurų paskolą;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. gegužės 30 d., pervesdamas 0,01 euro registracijos mokestį į UAB „MCB Finance“ (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), prisiregistravo UAB „MCB Finance“ internetinėje svetainėje ir tą pačią dieną V. B. vardu paėmė 1500 eurų paskolą;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, gautas paskolų lėšas panaudojo: 2015 m. gegužės 30 d. iš V. B. SWEDBANK banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesdamas 1000 eurų į savo SWEDBANK banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu užvaldydamas 1000 eurų;

- nurodytais A. G. veiksmais buvo neteisėtai sukurtos 2550 eurų turtinės prievolės nukentėjusiajam V. B. ir įgyta galimybė valdyti 1050 eurų UAB „4finance“ lėšas bei 1500 eurų UAB „MCB Finance“ (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) lėšas.

Be to, A. G., neteisėtai pasinaudojo iš nukentėjusiojo V. B. 2015-05-30 apgaule išgauta jo SWEDBANK banko mokėjimo kortele, kurios A. G. reikėjo saviems interesams, o ne vykdant V. B. pavedimą, neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis (PIN kodą), taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra V. B., neteisėtai atliko finansines operacijas, tokiu būdu gautas paskolų lėšas naudojo, valdydamas V. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SWEDBANK banke:

2015 m. gegužės 30 d. iš SWEDBANK banko bankomato (duomenys neskelbtini), paėmė per keturis kartus iš viso 1450 (400+400+400+250) eurų grynaisiais ir juos užvaldė;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. birželio 2 d. iš SWEDBANK banko bankomato Baltų pr. 81, Kaune, paėmė dar 100 eurų grynaisiais ir juos užvaldė;

- tokiu būdu A. G. užvaldė dar 1550 eurų grynaisiais, tai yra užvaldė iš UAB „4finance“ ir UAB „MCB Finance“ (dabar UAB IPF Digital Lietuva) gautas paskolų lėšas;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, pasisavino V. B. priklausančius pinigus:

2015 m. birželio 22 d. iš V. B. SWEDBANK banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 70 eurų į savo SWEDBANK banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu užvaldė 70 eurų;

2015 m. birželio 23 d. iš V. B. SWEDBANK banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 3,50 euro į savo SWEDBANK banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu užvaldė 3,50 euro;

2015 m. birželio 29 d. iš V. B. SWEDBANK banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 22 eurus į savo SWEDBANK banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu užvaldė 22 eurus.

Šias savo veiksmais A. G. laikotarpiu nuo 2015-05-30 iki 2015-06-02 iš bendrovių UAB „4finance“ ir UAB „MCB Finance“ (dabar UAB IPF Digital Lietuva) neteisėtai gavo ir užvaldė iš viso 2550 eurų. Iš tų pinigų 1550 eurų grynaisiais bankomatuose, paėmė valdydamas V. B. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią SWEDBANK banke, o 1095,50 (1000+70+3,50+22) eurų užvaldė juos persivesdamas iš V. B. SWEDBANK banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į savo SWEDBANK banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), tuo padarė 1050 eurų turtinę žalą UAB „4finance“ bei 1500 eurų turtinę žalą UAB „IPF Digital Lietuva“, o nukentėjusiajam V. B. – 95,50 eurų turtinę žalą bei padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltu neprisipažįsta. Jis nurodė, jog jo ankstesnė pavardė buvo J. R.. Byloje tiriamo įvykio metu jis gyveno Šilainiuose su teta N. T., kuri faktiškai nėra tikra teta, jis ją laiko teta tik po jo mamos mirties ir bendrauja su ja pastaruosius 12 metų. 2016-05-30 dieną Nijolė grįžusi namo parsinešė maišą su maistu, jis jos paklausė, iš kur gavo pinigų, ji papasakojo, kad susipažino su vyriškiu – nukentėjusiuoju B., nurodė, kad jis pakvietė ją į namus išgerti bei davė 50 eurų gėrimams pirkti. Praėjus kažkuriam laikui ar tą pačią dieną, jį teta nusivedė pas B., taip jie susipažino. Jie girtavo tiek namuose, tiek kavinėse bei restoranuose, tačiau kaltinamasis tik buvo šalia jų, su jais alkoholio nevartojo, tik bendravo su jais, nes jis nevartoja alkoholio. Po kelių dienų, tos pačios savaitės pabaigoje baigėsi visi turėti B. pinigai, jis galvojo iš kur jų gauti, nes grynų pinigų nebeturėjo. T. prie stalo pradėjo skųstis savo sveikata, jai reikėjo pinigų kažkokį tepalą nusipirkti. B. minėjo, kad jam reikia pasikeisti duris, durų kaina buvo apie 900 eurų, nežinojo iš kur galima būtų gauti tokią sumą pinigų. Kaltinamasis iš pradžių galvojo, kad V. B. paskolins pinigų pas pažystamą R. A., kuris kartais jam perveda draugiškai pinigų, tačiau jis nepaskolino pinigų. T. užsiminė, kad reikėtų paimti paskolą, nukentėjusysis nežino, kaip tai reikia padaryti, nes nemokėjo naudotis elektronine bankininkyste, todėl paimti paskolas nukentėjusiajam padėjo kaltinamasis, nes jis pas mokėjo tai daryti ir turėjo praktikos. Jis nesutinka su nukentėjusiuoju, kad jis teigia, jog kaltinamasis pavogė jo piniginę, jis ją rado atsitiktinai, joje jis rado lapelį su nukentėjusiojo prisijungimo ID kodu ir slaptažodžiu, kai teta su nukentėjusiuoju buvo išėję iš restorano, ten jie kažką šventė, kavinės vaizdo įraše nufilmuota, kad jis nepavogė, o atsitiktinai rado piniginę. Sekančią dieną kaltinamasis nukentėjusiajam grąžino piniginę. Teta jam pasakė, kad V. nedavė kredito iš PayPost. T. paprašė kaltinamojo, kad padėtų B. dėl kredito paėmimo. Todėl jie visi trys nuvažiavo į Megą, nes banke reikėjo pervesti registracinį mokestį kredito bendrovei, nes pas V. B. sąskaitoje nieko nebuvo. Todėl kaltinamasis davė nukentėjusiajam 10 Eur, kuriuos jis įnešė į savo sąskaitą, kad vėliau internetu galėtų apmokėti registracijos mokesčius. Po to kaltinamasis nukentėjusiajam padėjo paimti 1500 Eur greitąjį kreditą, viską paaiškino ir pamokė kaip reikia tai padaryti, nes nukentėjusysis V. B. visiškai nemokėjo naudotis elektronine bankininkyste. Gavus paskolą, iš tų pinigų, kaltinamasis gegužės 30 dieną padarė 1000 Eur pavedimą sau, tai įvardindamas kaip „Žalos atlyginimas“, nes jis buvo davęs pinigų nukentėjusiajam ir kaltinamojo tetai, už kuriuos jie pirko alkoholinius gėrimus ir po to daug dienų girtavo. Kaltinamasis pagal savo būdą visada visiems geranoriškai padeda, todėl ir šį kartą nukentėjusiajam padėjo, paaiškino, ką reikia daryti norint paimti iš kredito bendrovės greitąjį kreditą. Paimti paskolas buvo naudojamas jo telefono Nr.8(duomenys neskelbtini) ir sukurtas elektroninis pašto adresas (duomenys neskelbtini). Nors kaltinamasis ir neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau važiavo su jo automobiliu iki Megos, nes reikėjo į banko sąskaitą prieš imant paskolas įnešti nors truputį pinigų, Megoje iš paskolos paimtų pinigų nupirko nukentėjusiojo automobiliui akumuliatorių, mokėjo apie 70 eur, po to su tuo automobiliu kaltinamasis vežiojo savo tetą ir nukentėjusįjį po barus ir kavines. Nors jis ir neturi teisės vairuoti automobilio, tačiau moka gerai važiuoti. Dar kaltinamasis už nukentėjusiojo gautos ir išgrynintos paskolos pinigus pirko kuro automobiliui, nes automobilis naudojo daug kuro, jie per dvi valandas mieste, važiuodami iš baro į barą, išvažinėjo 20 litrų kuro, todėl tą dieną pylėsi kuro du kartus. Vladimiro prašymu jis dar padėjo nukentėjusiojo vardu paimti dvi paskolas, iš „Vivus.lt" kredito bendrovės gavo 750 eurų paskolą, o iš „SMScredit" kredito bendrovės 300 eurų paskolą, po to tuos 1450 eurų kaltinamasis kartu su nukentėjusiuoju, dalyvaujant ir tetai, kuri su kaltinamuoju jau ruošėsi kurti šeimą ir kalbėjo apie būsimą gyvenimą, išgrynino bankomate, kortelę į bankomatą kišdavo ir slaptažodį surinkdavo nukentėjusysis, o pinigus paimdavo kaltinamasis, kad būtų saugiau, iš tų pinigų kartą kai jie nuvyko į vadinamą naktinį barą, parduotuvę, kur galima per naktį vartoti alkoholį, jame dirba kaltinamojo pažystama, jis davė nukentėjusiajam ir kaltinamojo tetai po 20 eurų nusipirkti alkoholio. Privažiavus iki naktinės parduotuvės, bare jie nupirko 6 bambalius alaus, parėjo į automobilį, o po to kartu trise grįžo namo pas nukentėjusįjį. Nebuvo taip, kad B. liktų namie, o jis su teta Tamašauskaite būtų ėjęs imti paskolos. Nukentėjusysis buvo pažadėjęs kaltinamajam iš gautos 1500 Eur paskolos 1 000 eurų už pagalbą paimant tą kreditą bei už tai, kad jis jiems nupirko alkoholio. Po šio įvykio, kai jis nukentėjusiojo prašymu padėjo išgryninti 1450 eurų paskolos, jis turėtus pas save nukentėjusiojo pinigus paliko pas jį namuose ant palangės, kas atsitiko su tais pinigais po to, jis nežino, nes su teta išsikraustė gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ilgą laiką nukentėjusiojo nebuvo, pas kaltinamąjį dar buvo likusi nukentėjusiojo banko kortelė, kurią jis jam gražino, kai atvyko ir pradėjo reikšti pretenzijas, juos su teta ėmė gąsdinti, žadėjo kaltinamąjį skųsti policijai, nors prieš tai veždavo tetai alkoholį ir kartu girtavo. Apie nukentėjusiojo vardu paimtus kreditus tik T. žinojo, daugiau niekas iš pašalinių to nežinojo. vienu momentu. Tik T. žinojo apie pervestus pinigus. Kaltinamasis kredito bendrovės pareikštą ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti, šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini) kasininku, kartu dar lanko troleibusų vairuotojų kursus, nori būti troleibuso vairuotoju.

Kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog 2015-05-30, kai jis su močiute R. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir teta N. T., (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini), iš ryto jo teta N. grįžo namo su pilnu maišu maisto. Jis tada jos paklausė, iš kur ji tiek gavo, nes ji niekur nedirba ir yra skolinga daug pinigų įvairioms kredito bendrovėms. Teta atsakė, kad susirado gerą „kadrą", kuris jai ir davė pinigų. Paskui ji pasiūlė jam eiti su ja pas tą jos naują pažįstamą, kuris davė pinigų. Jis sutiko. Jie abu atėjo pas jos naują pažįstamą (duomenys neskelbtini), į svečius. Tetos draugas prisistatė V. B.. Tą dieną jo teta N. ir jos naujas pažįstamas V. B. kartu gėrė. Jis negėrė, tiesiog buvo kartu su jais bute, sėdėjo ir klausė, ką jie šneka. Greitai jiems baigėsi alkoholiniai gėrimai ir pinigai. Tada N., norėdama gauti iš V. pinigų, sugalvojo, kad jai reikalingi pinigai gydimui ir reikia pasiimti paskolą kredito bendrovėje. V. dvejojo. Jam šita idėja iš pradžių pasirodė nepriimtina. V. prisiminė, kad liepos mėn. pas jį atvažiuoja vaikai ir reikės pakeisti buto lauko duris, tam reikalingi pinigai, o tokios sumos jis neturi. Todėl A. G. pritarė jo tetos N. idėjai paimti paskolą. Paskui N. pasiūlė V. nueiti į PayPost kioską, esantį (duomenys neskelbtini). Jie visi kartu, trise ten ir nuėjo. V. padavė PayPost darbuotojai pasą, norėdamas pasiimti paskolą, tačiau jam paskolos nedavė. Paskui jie visi kartu nuvažiavo į PC „Mega". Ten pavalgė kavinėje, nusprendė, kad kažkur vis dėlto reikia pasiimti paskolą. A. G. įnešė savo 10 eurų į V. B. sąskaitą, nes šita suma buvo reikalinga, norint apmokėti kredito bendrovės registracijos mokestį. Tada jie grįžo pas V. namo. Po to nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Bibliotekoje internetu iš kredito bendrovės „Credit 24" norėjo paimti paskolą. Vladimiras paprašė jo vardu užpildyti registracijos duomenis, nes jis pats nemoka naudotis elektronine bankininkyste ir paskolas niekada anksčiau nėra ėmęs. Kaltinamasis užpildė visus duomenis, tačiau buvo pranešta, kad nesumokėtas registracijos mokestis, dėl to negalima gauti paskolą, todėl bibliotekoje gauti paskolą jiems nepavyko. Grįžę iš bibliotekos jie vėl nuėjo pas V. į namus, kaltinamojo teta su V. toliau gėrė V. namuose, kol vėl nepasibaigė alkoholiniai gėrimai, tada nukentėjusysis kaltinamojo paprašė iš jo mobiliojo telefono prisijungti internetu prie „Credit 24.lt" kredito bendrovės V. B. vardu. A. G. taip padarė, kaip prašė V.. Kaltinamajam nukentėjusiojo vardu prisijungus prie „Credit 24.lt" kredito bendrovės, jam buvo suteikta 1500 eurų paskola, kuri pervesta į V. B. sąskaitą. V. B. žinojo, kad tokiu būdu buvo paimta paskola jo vardu, A. G. tai padarė V. matant. Tada jie trise nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur parduotuvėje apsipirko iš 1500 eurų paimtos paskolos, sumokėjo už prekes apie 100 eurų, tikslią sumą dabar nepamena. Grįžę namo pas V., nukentėjusysis jo vėl paprašė padaryti pavedimą iš ką tik gautos 1500 eurų paskolos, šiuo atveju iš nukentėjusiojo banko sąskaitos prašė pervesti 1000 eurų į kaltinamojo banko sąskaitą, nes nukentėjusiojo banko sąskaitoje buvo nustatytas dienos pinigų paėmimo bankomate limitas, nes nukentėjusysis galėjo nuo savo sąskaitos paimti bankomate tik 100 eurų, kai kaltinamojo dienos limitas siekė 1000 Eur, šią operaciją kaltinamasis pavedime įvardijo, kaip „žalos atlyginimas". Po to gautuosius 1000 eurų kaltinamasis išgrynino bankomate, iš šių pinigų už 56 eurus jis nupirko V. jo mašinai akumuliatorių, nes jis prašė, visi kartu su V. ir teta apsipirko toje pačioje parduotuvėje „IKI" , po to vėl grįžo pas V. ir jie su teta toliau gėrė alkoholį. V. sugalvojo, kad vienos 1500 eurų paimtos paskolos gali neužtekti ir pats nusprendė pasiimti dar daugiau paskolų iš „SMScredit" kredito bendrovės ir „Vivus.lt" kredito bendrovės. V. vėl paprašė kaltinamojo prisijungti prie minėtų kreditų bendrovių internetinių puslapių ir jo vardu užpildyti paraiškas naujoms paskoloms gauti. Po paraiškų užpildymo paskambino vienos iš minėtų kredito bendrovių (tiksliau dabar negali pasakyti, nepamena) konsultantė ir paprašė jo pasakyti paskolos gavėjo duomenis. Jis pasakė jai V. B. duomenis (gimimo datą, gyvenamąją vietą, el. pašto adresą). Tada užpildė elektroniniu būdu registraciją V. prašymu „Vivus.lt" kredito bendrovėje, gavo 750 eurų paskolą. Iš „SMScredit" kredito bendrovės V. prašymu paėmė dar 300 eurų paskolą. Jam kredito bendrovės suteikė dvi paskolas ir jos pervedė pinigus į V. B. banko sąskaitą. Tą vakarą, jis nuėjo su V. prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) ir paėmė 1450 eurų smulkiomis kupiūromis po 20 eurų. Kortelė į bankomatą įdėjo ir prisijungimo kodą suvedė pats V. B.. Tada jie įsėdo į taksį ir nuvažiavo į taip vadinamą naktinį barą, esantį (duomenys neskelbtini). Visi išgryninti pinigai buvo pas kaltinamąjį, jis bare V. ir N. padavė po 20 eurų. Ten jie vėl prisipirko alaus, degtinės. Iki V. namų jie nuvažiavo su taksi. Nuo tos dienos, t. y. nuo gegužės 30 d. iki birželio 13 d., visi iš kredito įstaigų kaip paskolos paimti ir išgryninti pinigai buvo panaudoti nukentėjusiojo ir kaltinamojo tetos nesibaigiančioms išgertuvėms. Birželio 13 d. jis su teta išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini),. Kaltinamasis sau iš nukentėjusiojo gautųjų paskolų pasiliko tik apie porą šimtų eurų. Likusieji pinigai grynaisiais gulėjo pas V. namuose ant palangės, kas juos paėmė jis nežino. (t.1, b.l. 179-183.)

Nors kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir neprisipažino, teismas tokią kaltinamojo poziciją laiko gynybine taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes kaltinamojo kaltė neabejotinai yra įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nustatyta tvarka byloje surinktais tiesioginiais įrodymais: nukentėjusiojo V. B. parodymais, liudytojos N. T. parodymais, liudytojos E. K. parodymais, liudytojo D. A. parodymais, kita byloje surinkta informacija bei byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis V. B. parodė, jog kaltinamąjį pažįsta apie metus laiko. Jis tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, paskutiniai parodymai buvo patys išsamiausi. Pirmiausia jis 2015-05-30 susipažino su jo teta N. T. prie parduotuvės, o vėliau ji jį supažindino su kaltinamuoju. Nukentėjusysis gyvena (duomenys neskelbtini). Vėliau kaltinamasis su teta atėjo pas jį į svečius. Jis neigia kaltinamojo parodymus, kad jis ėmė greituosius kreditus norėdamas nusipirkti butui šarvuotas duris, tokių kalbų nebuvo, nes jam geriau pirkti duras išsimokėtinai, nes mažesnės palūkanos nei imant greituosius kreditus. Jis tikrai norėjo ateityje buto lauko duris pakeisti iš paprastų į šarvuotas. Jau po šio įvykio 2015 metų liepos viduryje nusižiūrėjo duris, viskas turėjo kainuoti apie 600-700 eurų. Galvojo, kad grynų pinigų niekas nepaskolins iš pažįstamų, todėl nutarė paimti lizingą. Tam parašė prašymą ir durų parduotuvės vadybininkė surašė dokumentus, paskambino į Ūkio banką, kad duris jam parduotu lizingu, patikrinusi dokumentus vadybininkė pasakė, kad pas jį yra finansiniai įsipareigojimai. Jis apie tai nieko nežinojo, jam buvo staigmena, todėl pradėjo aiškintis iš kur atsirado įsipareigojimai. Tam nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur yra greitųjų kreditų bendrovių, kurios išdavė jo vardu paskolas, būstinės. Sužinojo, kad jo vardu buvo paimta iš MCB Finance - 1 500 eurų, po to dar 1050 eurų, taip pat, be jo žinios, iš jo sąskaitos pasisavinta jam pervesti 20 eurų iš Sodros už biuletenį. Jis buvo nuvykęs į Swedbank, kur yra jo banko sąskaita, į ją jam pensiją perveda, kur sužinojo, kad iš jo banko sąskaitos, jam nežinant, buvo pervesta 1000 Eur į kaltinamojo sąskaitą kaip „Žalos atlyginimas“, nors nukentėjusysis jokios žalos nebuvo padaręs kaltinamajam. Jis iš karto kreipėsi į Swedbank, kad užblokuotų jo sąskaitą, kad niekas negalėtų pervesti pinigų elektroniniu būdu, nes kodų kortelė buvo prapuolusi. Paaiškėjo, kad kiti pinigai iš banko sąskaitos buvo išgryninti bankomatuose, tai daryti jis nebuvo niekam leidęs ir pats savo valia tokių operacijų neatliko. Banke buvo nurodyta, kad pervedimą į savo sąskaitą darė kaltinamasis, kurio ankstesnė pavardė – R., dabar jis yra G.. Jam virš 2 500 Eurų greitųjų kreditų nereikėjo skolintis, nes jis nieko brangaus neplanavo pirkti, duris būtų pardavę lizingu, jis niekam nebuvo skolingas, niekam nebuvo padaręs žalos, jam irgi nebuvo niekas skolingas. Nors girtaujant kaltinamojo teta minėjo, kad reikalingi pinigai jos gydymui, tačiau jis jai nebūtų galėjęs finansiškai padėti, dėl savo sunkios materialinės padėties, kadangi vienas gyvena, pats sunkiai verčiasi, nedaug uždirba, nes dirba mechaniku. Dėl pinigų skolinimo jos gydimui - kalbos nebuvo, jis dėl kelių šimtų Eur paskolinimo nebūtų ėmęs tokios didelės paskolos. Jis iki 2015-05-30, kai susipažino su kaltinamuoju ir jo teta, ir kai tą pačią dieną iš jo vardu buvo paimti 2550 Eur greitieji kreditai bei padarytas 1000 Eur pavedimas iš jo banko sąskaitos, anksčiau niekada nebuvo naudojęsis elektronine bankininkyste, nes nemokėjo tai daryti, nes neturėjo namuose nei kompiuterio, nei elektroninio adreso, sudėtingo išmaniojo telefono, jo telefonas senas mygtukinis, niekada iki tol nesinaudojo elektronine bankininkyste, nes nemoka dirbti kompiuteriu. Nukentėjusysis kategoriškai tvirtina, kad jis A. G. neprašė, kad jo vardu paimtų ar padėtų paimti kreditus. Leidimo naudotis savo sąskaita niekam nedavė. Atlikti veiksmus su elektronine bankininkyste irgi nedavė leidimo. Jei reikėtų būtinai padaryti bankinį pavedimą, tai turbūt nueitų į paštą ir paprašytų darbuotojų, kad padarytų pavedimą. Mažai pažįstamų žmonių neprašytų, kad padarytų pavedimo operaciją. Mobiliuoju telefonu moka kalbėti, bet žinučių rašyti nemoka. Už buto komunalinius patarnavimus moka tik grynais pašte. Kur atėjus pas jį Ad. buvo jo banko aktyvi kortelė bei kodų kortelė - neprisimena. Banko kortele moka naudotis tik bankomate ir su ja parduotuvėje susimokėti už prekes. Prašo kad kaltinamasis kredito bendrovėms atlygintų nukentėjusiojo vardu paimtas paskolas. Tuos kaltinime nurodytus iš jo pasisavintus 95,50 eurus, tame tarpe ir 20 eurų gautų iš Sodros, jis neprašo priteisti iš kaltinamojo, nes jis jiems su jo teta nupirko daug alkoholio, nupirko akumuliatorių jo mašinai. Pradėjus bylos tyrimą iš (duomenys neskelbtini) ateidavo į pašto dėžutę įspėjimai, kad sumokėtų kredito įmonėms skolą, paskui nuvažiavo pas tyrėją, tyrėjas jiems pranešė, kad sustabdytų šį dalyką. Nenori, kad kaltinamajam būtų skirta labai griežta bausmė, nori tik, kad jis atlygintų kredito įmonėms padarytą žalą. Kai pirmą kartą 2015-05-30 buvo pas jį atvykęs Adrijanas, nukentėjęs su teta gėrė alų, o jis tik sėdėjo prie jų ir šnekėjo. Po to jis ateidavo ir kitomis dienomis, pabūdavo 1-3 valandas pas jį, Pradžioje nukentėjusysis ir kaltinamajam siūlė alkoholio, bet kai žinojo, kad nevartoja – vėliau jam nebesiūlė. Jo teta, gerdama su nukentėjusiuoju alkoholį, prašė paskolinti šiek tiek pinigų jos gydymui, tačiau jis atsisakė paskolinti. Jis yra pensininkas, vienas dirba, todėl sunku išlaikyti butą. Alaus pirkimui tikrai neimtų kredito.

Liudytoja N. T. parodė, jog su kaltinamuoju kaimyniški santykiai, draugiški. Nors kaltinamasis nėra jos giminaitis, tačiau dažnai su G. ji matosi, nes kartu gyvena viename bute (duomenys neskelbtini), prieš tai gyveno kitame bute. Ji prižiūri G., jai 87 metai, kuriai reikia padėti nueiti į parduotuvę. Liudytoja buvo teista seniai už tai, kad važiavo su dviračiu pasivažinėti, o po to jo negrąžino, teistumas išnykęs. Bute A. turi savo kambarį, o ji - savo kambarį, nes labai didelis butas. Žino, kad kaltinamojo tiek vardas, tiek pavardė pakeista, jis vadinasi pagal savo močiutę R. G.. Liudytoja nukentėjusįjį V. pažįsta, nes su juo susipažino (duomenys neskelbtini), parduotuvėje pirkdami alkoholį. Jis pirkosi vyną, o ji – alų, jai netyčia alus iškrito, po to nukentėjusysis jos atsiprašė ir pakvietė į namus kartu išgerti, ji sutiko, taip jie susidraugavo, ji po to pas jį pasikvietė ir kaltinamąjį, kuris būdavo kartu, kai ji su nukentėjusiuoju girtaudavo, jis sėdėdavo prie stalo ir visada būdavo blaivas, taip jie trise bendravo. Ji 2015-05-30 įvykį dėl nukentėjusiojo vardu paimtų kreditų pamena. Įsiminė tai, kad dėl nukentėjusiojo šarvuotų durų viskas įvyko, nes jo vaikai turėjo grįžti, jam reikėjo susidėti šarvuotas duris, nežinojo iš kur gauti pinigų. N. T. jam pasakė, kad imtų greituosius kreditus ir bus tų pinigų. Ji pati dabar kreditų neima, nes jai jų nereikia. Apie tuos kreditus vis žino, nes pilna reklamų. Kadangi nukentėjusysis tuo metu buvo dirbantis, todėl ji žinojo, kad jam kredito įstaigos turėjo duoti kreditą. Nei ji, nei nukentėjusysis, kokia tvarka reikia paimti kreditą nežino, todėl ji nukentėjusiajam pasakė, kad tai padaryti moka A., kuris užpildė reikiamus dokumentus kartu su nukentėjusiuoju ir tokiu būdu buvo paimtos jo vardu paskolos. Vėliau jie trise ėjo į bankomatą paimti pinigų, ten nukentėjusysis V. B. liepė nusisukti, kad ji su A. nematytų kodo. Po to jie dar visur važiavo, tačiau ji ne visada eidavo kartu, ėjo kaltinamasis su nukentėjusiuoju, ji nėjo, nes kad tokių dalykų nesupranta.

Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojos N. T. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur ji parodė, kad 2015-05-30 ji gyveno (duomenys neskelbtini), su J. R. (dabar A. G.) ir jo močiute R. G., gim. (duomenys neskelbtini). Tą dieną iš ryto grįžo namo su maišu maisto ir pasakė A., kad surado gerą draugą V., kuris davė pinigų. Paskui pasiūlė A. eiti kartu pas savo naują pažįstamą V., kuris davė pinigų. Jie nuėjo pas V. B. (duomenys neskelbtini), į svečius. Paskui ji su V. gėrė. Greitai jiems baigėsi alkoholiniai gėrimai ir pinigai. Tada ji pasiūlė paimti paskolą iš kokios kredito bendrovės. V. dvejojo. Jam šita jos idėja iš pradžių nepatiko. Tačiau V. prisiminė, kad liepos mėnesį pas jį atvažiuoja vaikai ir reikės pakeisti buto lauko duris, jam tam reikalingi pinigai, o tokios sumos jis neturi. Todėl jis pritarė jos idėjai paimti paskolą. Paskui ji su V. ir A. nuėjo į (duomenys neskelbtini). V. padavė PayPost darbuotojai pasą, norėdamas pasiimti paskolą, tačiau jam paskolos nedavė. Paskui jie visi kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten pavalgė kavinėje, nusprendė, kad kažkur vis dėlto reikia pasiimti paskolą. Tada jie grįžo pas V. namo. Paskui nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančią biblioteką, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Ten bibliotekoje internetu iš kredito bendrovės „Credit 24" norėjo paimti paskolą. Vladimiras paprašė A., kad jis V. vardu užpildytų registracijos duomenis, nes jis pats nemoka naudotis elektronine bankininkyste ir paskolas niekada anksčiau nėra ėmęs. Jis užpildė visus duomenis, tačiau ten jiems kažkodėl paskolos paimti nepavyko. Grįžę iš bibliotekos pas V. į namus, jis vėl paprašė A., kad jis iš savo mobiliojo telefono V. vardu prisijungtų internetu prie „Credit 24.lt" kredito bendrovės. Jis prisijungė ir jam suteikė paskolą. Kiek konkrečiai pinigų jie paėmė, ji nežino. Žino, kad pinigus jie gavo ir jie toliau gėrė. Nuo tos dienos, t. y. 2015-05-30 iki birželio 13 d., visi paskolos pinigai buvo panaudoti nesibaigiančioms išgertuvėms. Birželio 13 d. ji su A. išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini). Papildomai parodė, kad 2015-05-30, kai ji su A. G. buvo pas savo pažįstamą V. B. namuose (duomenys neskelbtini), jie su V. sėdėjo ir gėrė, kalbėjosi, pokalbio metu V. jai ir sako: „iš kur gauti pinigų?". Ji jam pasiūlė tiesiog paimti kreditą. Jam galimybė paimti kreditą pasirodė patraukli. Tada ji ir paprašė A.padėti V.paimti kreditą. V. iš viso net nemoka lietuviškai rašyti. A. yra geros širdies vaikinas ir negalėjo atsisakyti padėti. Ji matė, kai V. sekcijoje pradėjo ieškoti kažkokius lapus, kur įrašyti jo elektroninės bankininkystės duomenys. Galiausiai surado ir pasakė A.. Kai A. iš kredito bendrovės paskambino konsultantė ir paprašė pasakyti kredito gavėjo duomenis, matė, kad V. stovėjo šalia jo ir girdėjo, kad V. diktavo A. savo duomenis. Kiek buvo gauta paskolos lėšų, ji nežino. Paskui jie nuėjo prie bankomato išgryninti pinigus, pamena, kad V. dar jai liepė nusisukti, kad ji nematytų jo kodo. Prieš nusisukdama matė, kad kodą įvedinėjo V. pats, o A. stovėjo šalia. Jie išgrynino pinigus. V. pinigus taškė į kairę ir į dešinę, ji nesidomėjo, kiek tiksliai pinigų buvo paimta, jai tai neįdomu. Elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ji nežino ir nežino, kam jis priklauso. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) anksčiau priklausė jai, tačiau vėliau tarpusavio konflikto metu jos sim kortelę paėmė E. K., kuri su G. K. yra V. pažįstamos ir irgi buvo kartu su jais. Nepamena, ar jie buvo 2015-05-30, tačiau vėliau, kai atsirado pinigai ir prasidėjo išgertuvės, jie tikrai buvo. Pamena, kad pilna buvo alkoholio, visas kambarys buvo prikrautas „bambaliais" alaus. Dabar V. su savo vaikais yra išvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Ji su V. dabar nebendrauja, ryšio nepalaiko (1 t., b. l.35).

Liudytoja E. K. parodė, kad su kaltinamuoju yra kaimynai iš seno rajono. Kaltinamasis nėra jos giminaitis, tačiau jis yra T. pažystamas ar ji jam yra teta. Kaltinamasis 2015 m. gegužės pabaigoje birželio pradžioje, ėjo kartui su T. ir ją pakvietė į svečius pas nukentėjusįjį V. B.. Ten ji nuėjusi girtavo kartu su T., nukentėjusiuoju, gėrė daug alaus. Šiuo metu ji stovi Darbo biržoje, ieškosi darbo, nors jos išsilavinimas aukštasis, profesija - darbo ekonomika, yra baigusi (duomenys neskelbtini), tačiau dabar ieško paprasto darbo, lanko valytojų kiemsargių kursus. Tą dieną kai buvo paimtas kreditas, ji nebuvo, nukentėjusiojo bute buvo po kelių dienų. Pas V. B. A. G. iš viso negėrė. Pas nukentėjusįjį buvo kalbama, kad yra paimti kreditai, tačiau ji aplinkybių gerai nežino. Policijoje tiesą kalbėjo, tvirtina tuos parodymus, nes tą kartą buvo blaivi.

Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojos E. K. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur ji parodė, kad ji susipažino su V. B. 2015 m. gegužės mėn. Susipažino su V. per J. R. (dabar - A. G.). Tada J. jai ir pasiūlė nueiti kartu su juo ir jo teta N. pas V. į svečius. Ji sutiko. Jie nuėjo pas V., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), į svečius ir ten ji asmeniškai susipažino su V.. Jis yra geras, draugiškas žmogus, jie pradėjo bendrauti, ji paskui kartais užeidavo pas jį į svečius. Pamena, kad pas V. namuose iš viso buvo apie 5-6 kartus, gegužės mėn. ir dar birželio pradžioje, tiksliau nepamena. Tikrai, kaip jau minėjo, gegužės mėn. keletą kartą buvo pas V.. 2015-05-30 ji buvo pas V. namuose, kartu su savo pažįstama G. (pavardės jos tikrai nežino), J. ir jo teta N.. Tada, kai jie visi penkiese buvo pas V. namuose, jie gėrė alkoholinius gėrimus, visi, išskyrus J.. Apie jokius kreditus, apie jokius pinigus ji nieko nežino ir negirdėjo. Kas pirko alkoholinius gėrimus, nežino, nes kai ji tada atėjo, viskas jau buvo paruošta. Jokių grynųjų pinigų pas V. namuose ji nematė. Nematė, kad ant palangės V. namuose gulėtų grynieji pinigai. Jokiame bare 2015-05-30 jie nebuvo, gėrė tik V. namuose. Apie jokius kreditus tikrai nieko nežino ir negirdėjo. Su V. dabar nebendrauja. (1 t., b. l. 37, 38).

Liudytojas D. A. parodė, kad dirba troleibuso vairuotoju, jo santykiai su kaltinamuoju draugiški, pažįstami apie metus laiko. Jis nėra jo giminaitis. Su kaltinamuoju kartais leidžia kartu laiką, jam pervedinėja pinigų, padeda jam, nes daug kam padeda finansiškai, taip susidarė 1000 eurų suma. Laisva valia rėmė G., nieko neverčiamas. G. prašė pinigų ir jis pervedė su tuo tikslu, kad jam padėtų, nes jam buvo toks laikas, kad neturėjo drabužių, o kaip kaltinamasis juos išleido nesidomėjo, galima laikyti tai paskola jam, nors paskolos sutartis nebuvo sudaryta, tai yra pasitikėjimas. Nukentėjusįjį pirmą kartą mato. Kad A. ima greituosius kreditus nežinojo. Liudytojas su jo kreditais nieko bendro neturi.

Vada pradėti ikiteisminį tyrimą byloje buvo nukentėjusiojo V. B. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. liepos mėn. pradžioje jis buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), kur yra kredito firma (duomenys neskelbtini), ten gavo išrašą, kad jo vardu yra paimtas 2490,03 Eurų vartojimo kreditas, taip pat nuvykęs į (duomenys neskelbtini), į kredito firmą ,,MCB Finance“, kur paimtas kreditas jo vardu – 1850,04 Eurų. Įsipareigojimų likutis yra 4115,03 Eur. Jis jokių sutarčių nedarė ir kreditų neėmė (t.1, b.l. 6-8.)

Iš 2015-11-05 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo pakeitęs parodymus, kad kaltinamasis A. G. jo prašymu paėmė jam paskolas, o jis kreipdamasis į policiją apie tai užmiršo, nes kai paėmė paskolas jis buvo neblaivus. (t.1., b.l. 12-13)

Iš 2015-11-09 nukentėjusiojo V. B. prašymo matyti, kad jis prašė panaikinti 2015-11-05 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes jis keitė parodymus esant psichologiniam spaudimui iš kaltinamojo pusės, nes A. Z. pradžioje bandė įsigyti pasitikėjimą, susitarti su juo, kad atsiimtų pareiškimą iš policijos, pakeistų parodymus, nes žadėjo atlyginti padarytą žalą ne teisminiu būdu, o savanoriškai, nes teigė bijąs atsidurti įkalinimo įstaigoje, prašė susitaikymo, tačiau po to pradėjo jam grasinti, ko pasekoje nukentėjusysis nurodė, kad paskola buvo paimta su jo žinia, nors taip nebuvo. (t.1., b.l. 15)

Iš UAB „4Finance" pateiktos informacijos (t.1, b.l. 77-80) matyti, jog:

1) 2015-05-30 V. B. vardu iš kompiuterinės sistemos (duomenys neskelbtini) buvo pateikta kredito paraiška. Registracijos metu pateikti tokie duomenys: mob. tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini);

2) 2015-05-30 V. B. vardu iš kompiuterinės sistemos (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje rn.smscredit.lt buvo pateikta paraiška 300 eurų paskolai gauti. 2015-05-30 V. B. suteikta 300 eurų dydžio paskola, 300 eurų pervedant į sąskaitą Nr.LT4873000l0133514842;2015-05-30 V. B. vardu iš kompiuterinės sistemos IP adresas 83.188.161.116 buvo pateikta kredito paraiška. Registracijos metu pateikti tokie duomenys: mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini);2015-05-30 V. B. vardu iš kompiuterinės sistemos (duomenys neskelbtini) buvo gauta paraiška 750 eurų paskolai gauti. Patikrinus registraciją ir paskolos paraišką, 2015-05-30 V. B. suteikta 750 eurų dydžio paskola, 750 eurų pervedant į sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini); UAB „4Finance" patyrė 1050 eurų turtinę žalą.

Iš UAB „IPF Digital Lietuva" (buvusi UAB „MCB Finance") pateiktos informacijos matyti, kad 2015-05-30 V. B. vardu internetu buvo pateikta paskolos paraiška, pagal kurią 1500 eurų paskola buvo suteikta ir pervesta į sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini). Kiti paraiškos davėjo duomenys: (duomenys neskelbtini), mob. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas (duomenys neskelbtini). Iš UAB „IPF Digital Lietuva" nurodė, kad jie patyrė 1500 Eur turtinę žaląč. (t.1., b.l. 83-91)

Iš AB bankas Swedbank pateiktos informacijos apie operacijas V. B. sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) matyti, kad pateikti banko duomenys patvirtina kaltinime nurodytų finansinių operacijų faktus ir jų atlikimo aplinkybes (t.1, b.l. 93-103).

Iš AB bankas Swedbank pateiktos informacijos apie operacijas A. G. sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) matyti, kad pateikti banko duomenys patvirtina kaltinime nurodytų finansinių operacijų faktus ir jų atlikimo aplinkybes (t.1, b. l. 105-126).

Iš Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotų dokumentų ir kaltinamojo asmens dokumentų kopijų matyti, kad kaltinamojo A. G. pavardė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo J. R.. (t.1., b.l. 158-166).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 str. 1 d. baudžiamąja tvarka atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Pagal BK 214 str. 1 d. baudžiamąja tvarka atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 str. 1 d. baudžiamąja tvarka atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Nors kaltinamasis A. G. ir neigia padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, finansines operacijas patvirtinantys bankų dokumentai, kita bylos rašytinė medžiaga leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo A. G. kaltė, kad jis turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, neteisėtai pasinaudojo iš nukentėjusiojo V. B. 2015-05-30 apgaule išgautais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, kurių jam reikėjo saviems interesams, o ne vykdant V. B. pavedimą, neteisėtai iniciavo ir atliko finansines operacijas bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: žinodamas nukentėjusiojo V. B. AB „SWEDBANK“ banko suteiktą atpažinimo kodą, slaptažodį ir kodų kortelės slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos jam 2015-05-30 patikėjo nukentėjusysis V. B., apgaule, pasinaudodamas V. B. patiklumu ir jo sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia banke Swedbank, būdamas V. B. namuose (duomenys neskelbtini), atliko šias neteisėtas finansines operacijas tam neteisėtai panaudodamas V. B. elektroninės bankininkystės duomenis, t.y. A. G. veiksmais buvo neteisėtai sukurtos 2550 eurų turtinės prievolės nukentėjusiajam V. B. ir įgyta galimybė valdyti 1050 eurų UAB „4finance“ lėšas bei 1500 eurų UAB „MCB Finance“ (dabar UAB „IPF Digital Lietuva“) lėšas; be to, A. G., neteisėtai pasinaudojo iš nukentėjusiojo V. B. 2015-05-30 apgaule išgauta jo SWEDBANK banko mokėjimo kortele, kurios A. G. reikėjo saviems interesams, o ne vykdant V. B. pavedimą, neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis (PIN kodą), taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra V. B., neteisėtai atliko finansines operacijas, tokiu būdu gautas paskolų lėšas naudojo, valdydamas V. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SWEDBANK banke, t.y. A. G. laikotarpiu nuo 2015-05-30 iki 2015-06-02 iš bendrovių UAB „4finance“ ir UAB „MCB Finance“ (dabar UAB IPF Digital Lietuva) neteisėtai gavo ir užvaldė iš viso 2550 eurų. Iš tų pinigų 1550 eurų grynaisiais bankomatuose, paėmė valdydamas V. B. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią SWEDBANK banke, o 1095,50 (1000+70+3,50+22) eurų užvaldė juos persivesdamas iš V. B. SWEDBANK banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į savo SWEDBANK banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), padarė 1050 eurų turtinę žalą UAB „4finance“ bei 1500 eurų turtinę žalą UAB „IPF Digital Lietuva“, o nukentėjusiajam V. B. – 95,50 eurų turtinę žalą. Tokiu būdu kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, kurios teisigai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. Jo kaltė minėtų nusikalstamų veikų padaryme yra įrodyta visiškai. Kaltinamojo padarytos neteisėtos veikos užtraukia jam baudžiamąją atsakomybę ir jis privalo atsakyti. Kaltinamasis žinodamas, kad lėšos į jo banko sąskaitą pateko neteisėtai, jomis disponavo kaip savomis, tai rodo, kad jis suprato iš kur pas jį atsirado didelės pinigų sumos, nors tai neigia teisme, jis prieš tai neturėjo tiek lėšų, t.y. buvo nedirbantis, gaudavo tik našlaičio pensiją. Akivaizdu, kad jis tyčia pirko už savo pinigus alkoholio nukentėjusiajam, ko pasekoje šis keletą dienų girtavo su kaltinamojo teta, vėliau jiems į kompaniją kvietė kitus girtaujančius asmenis, galimai tam, kad po to nukentėjusysis neprisimintų paskolų paėmimo peripetijų, neprisimintų kaip kartu su kaltinamuoju išgrynino daugiau nei 1500 Eur bankomate, galop manytų pragėręs su kitais asmenimis jo vardu paimtas 2550 Eur dydžio paskolas. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis pradžioje nupirko alkoholio savo tetai ir nukentėjusiajam ir todėl tą pačią dieną, kai nukentėjusiojo vardu paėmė greituosius kreditus, kaip kompensaciją, sau pervedė 1000 Eur kaip tariamos „Žalos atlyginimą“, kad išgrynintus pinigus apie 1500 Eur buvo padėjęs nukentėjusiojo namuose ant palangės, kad užmiršo gražinti nukentėjusiojo bankininkystės ir banko korteles, nes užmiršo tai padaryti, kad nesiekė apgaule užvaldyti nukentėjusiojo pinigų, nelogiškos, todėl vertintinos kritiškai, nes tai nepatvirtinta bylos duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo, kuris dalinai pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, liudytojų N. T. ir E. K. parodymai atitiko bylos nagrinėjimo metu surinktiems ir teisme patikrintiems parodymams, tačiau teisme jie davė priešingus parodymus, kurie vertintini kritiškai, nes akivaizdu, kad jie suinteresuoti, kad kaltinamasis išvengtų baudžiamosios atsakomybės ar ji būtų kuo švelnesnė ir nesusijusi su laisvės netekimu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59, 60 str.).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis A. G. buvo nuteistas 2015-10-06 teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl nusikalstamų veikų padarymo - 2013-10-06 pagal BK 138 str. 1 d., ir 2015-04-23 pagal BK 178 str. 1 d., subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, šiuo metu jis teismo paskirtą bausmę yra atlikęs.(t.2, b.l. 22-26). A. G. baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2015-09-16 dėl nedidelio chuliganizmo (t.1, b. l. 175), psichiatrinio gydymo įskaitoje: psichiatrinio gydymo įskaitoje: nesigydė ir įskaitoje neregistruotas (t.1, b. l. 153); priklausomybės ligų gydymo įskaitoje: narkologinio gydymo įskaitoje: nesigydė ir įskaitoje neregistruotas (t.1, b. l. 155 ).

Kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 182 str. 1 d.– tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), dvi (BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.) – tyčiniai apysunkiai nusikaltimai (BK 11 str. 4 d.), nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Už kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, skirtinos bausmės bendrintinos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. tvarka.

Kaltinamasis laikotarpiu iki 2016-08-26 nedirbo, Kauno teritorinėje darbo biržoje nebuvo registruotas, nuo 2016-08-26 įsidarbino UAB ,,Kesko senukai Lithuania“. Sodros duomenimis gauna našlaičio pensiją, t.y. 121,29 Eur į mėn. Šios nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis darydamas nusikalstamas veikas, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, linkęs ir toliau daryti tyčines nusikalstamas veikas, pažeidinėti įstatymus, teigiamų išvadų nedaro, anksčiau buvo nusikaltęs ir teistas, tačiau sutinka atlyginti padarytą žalą, todėl teismo manymu bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas - areštą (BK 49 str.). Kadangi kaltinamasis teisme neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl jam skirtinos arešto bausmės dydžiai parenkami didesni nei numatyta jam inkriminuotų nusikalstamų veikų straipsnių sankcijos medianose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – keistiną į suėmimą.

Byloje buvo pateiktas tik UAB „4Finance“ civilinis ieškinys 1131,37 eurų sumai (2 t., b. l. 3-4). Ieškinys pagrįstas, su juo sutinka kaltinamasis, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo.

Daiktai turėję reikšmės bylai tirti ir nagrinėti teisme – kompaktiniai diskai su informacija, paliktini byloje kaip įrodymų šaltinis. (t.1, b.l. 71, 103, 109, 124)

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis iš dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 304-305, 307-308, 313 str.,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. str. ir skirti jam bausmes:

pagal BK 182 str. 1 d. – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę;

pagal BK 214 str. 1 d. – 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto bausmę;

pagal BK 215 str. 1 d. – 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto bausmę;

vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje, bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui pakeisti - suėmimą.

Tenkinti civilinio ieškovo UAB „4Finance“ ieškinį ir priteisti iš A. G. UAB „4Finance“ 1131,37 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt vieno Euro 37 ct) žalos atlyginimą.

Daiktai turėję reikšmės bylai tirti ir nagrinėti teisme – kompaktiniai diskai su informacija, paliktini byloje kaip įrodymų šaltinis.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.