- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-342-407/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00962-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- I. R.
- Trečiasis asmuo
- O. R.
- Kategorijos
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Dalios Kačinskienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4440-302/2014 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui I. R. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo O. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovei G. K., atsakovui I. R. ir trečiajam asmeniui O. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausė žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). 2004 m. liepos 30 d. ieškovė G. K. įgaliojo trečiąjį asmenį – savo dukterį O. R. ieškovei priklausančią 1/3 dalį nekilnojamojo turto parduoti. 2004 m. rugsėjo 9 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas I. R., veikiantis savo vardu, ir trečiasis asmuo O. R., veikianti savo vardu bei atstovaudama ieškovę, pardavė jiems priklausantį minėtą nekilnojamąjį turtą už bendrą 560 000 Lt sumą. Pirkėjai minėtą sumą pervedė atsakovui ir trečiajam asmeniui lygiomis dalimis. Ieškovės teigimu, nei trečiasis asmuo, nei atsakovas negrąžino ieškovei pinigų už jai priklausiusią nekilnojamojo turto dalį. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo 2012 m. gruodžio 3 d. išdavė ieškovei paprastąjį vekselį skolos sumai (262 700 Lt), kurio nustatytu terminu neapmokėjus, pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Ieškovė nurodė, kad jai priklausančius pinigus atsakovas ir trečiasis asmuo (kurie yra sutuoktiniai) investavo į kitą žemės sklypą ir namą, t. y. iš ieškovės gauti pinigai panaudoti atsakovo ir trečiojo asmens šeimos interesais. Dėl šios priežasties, ieškovės nuomone, atsakovas yra solidarusis skolininkas kartu su trečiuoju asmeniu (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 3.114 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Pateiktu ieškiniu ieškovė G. K. prašė priteisti iš atsakovo I. R., kaip solidaraus skolininko su trečiuoju asmeniu O. R., 263 493 Lt kaip be pagrindo įgytą turtą, 13 175 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 2 017 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas nustatė, kad ieškovę ir trečiąjį asmenį siejo pavedimo teisiniai santykiai, o tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo jokių sutartinių teisinių santykių, taip pat tarp bylos šalių nėra delikto, iš kurio galėtų būti kildinama solidari atsakovo prievolė ieškovei. Teismas nurodė, kad iš atstovavimo santykių kylanti trečiojo asmens prievolė atsiskaityti su atstovaujamąja (ieškove) pagal savo pobūdį yra asmeninė trečiojo asmens prievolė. Pasak teismo, tai, kad vėliau trečiasis asmuo, pripažinęs savo skolą, atsiradusią dėl pinigų negrąžinimo pagal pavedimą, ieškovei išrašė paprastąjį vekselį, savaime nereiškia, kad atsirado bendra sutuoktinių prievolė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme. Teismas nurodė, kad tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad sutuoktinis aiškiai išreiškė savo valią pritarti tokiam bendram skolos grąžinimui ir prisiimti iš to kylančias pareigas arba, kad prievolė yra sudaryta šeimos interesais, galima būtų jį laikyti atsakingu. Nesant tokio sutikimo, taip pat nenustačius, kad prievolė sudaryta šeimos interesais, savaime pagal pavedimą gautų pinigų prievolės gražinimo į vekselio apmokėjimo prievolę pakeitimas negali turėti įtakos atsakovo teisių ir pareigų apimčiai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės nurodytu teisiniu pagrindu jos reikalavimas negali būti tenkinamas. Be to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nors faktinių aplinkybių nenurodė, tačiau reikšdama ieškinio reikalavimą prašė minėtas lėšas priteisti iš atsakovo kaip be pagrindo įgytas lėšas, vertino, ar nėra pagrindo priteisti minėtų pinigų iš atsakovo CK 6.237 straipsnio pagrindu. Teismas nurodė, kad atstovavimo santykiai siejo ieškovę ir trečiąjį asmenį, todėl trečiasis asmuo, neperduodamas ieškovei pinigų už parduotą jos turto dalį, savo veiksmais be teisinio pagrindo įgijo pinigus, kurių negalėjo ir neturėjo gauti, todėl būtent iš jo gali būti išreikalauti pinigai CK 6.237 straipsnio pagrindu. Tuo tarpu trečiojo asmens sutuoktinis – atsakovas byloje pinigus įgijo pardavęs savo turto dalį bendrame su ieškove turte ir būtent pirkimo–pardavimo sutartis ir pagal ją sumokėti pinigai už atsakovui priklausiusį turtą yra teisinis pagrindas įgyti pinigus. Teismas pažymėjo, kad pinigai už parduotą bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą ieškovei, atsakovui ir trečiajam asmeniui buvo pervesti ne tik į atsakovo sąskaitą, tačiau ir į trečiojo asmens sąskaitą, į trečiojo asmens sąskaitą pervesta pinigų suma yra ne mažesnė, negu priklauso ieškovei už jos parduotą turtą pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė G. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Nurodo, kad pagal trečiojo asmens prievolę (išduotą vekselį) atsakingas yra ir atsakovas. Pagal 2004 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį negrąžinti pinigai, kurių sumokėjimo užtikrinimui trečiasis asmuo išdavė vekselį, laikytina bendra sutuoktinių (trečiojo asmens ir atsakovo) prievole, nes gauti pinigai buvo skirti atsakovo ir trečiojo asmens šeimos interesams. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė (išduotas vekselis) yra kilusi iš teisinių santykių, susijusių su sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomu turtu, taikytina prezumpcija, kad ši prievolė yra bendra ir solidari prieš kreditorių – ieškovę. Ieškovės nuomone, trečiojo asmens prievolė prieš ieškovę nelaikytina asmenine prievole, tai bendra prievolė, kuri turi būti vykdoma iš bendro turto (CK 3.109 str. 1 d.). Nors trečiojo asmens išduotas vekselis sukuria prievolę tiesiogiai trečiajam asmeniui prieš ieškovę pagal vekselio gavėjo ir vekselio davėjo teisinius santykius, tačiau ši prievolė laikytina sukurta vieno iš sutuoktinių, kuomet nereikia kito sutuoktinio sutikimo, kadangi minėta prievolė buvo skirta atsakovo ir trečiojo asmens šeimos poreikiams tenkinti. Atsiskaityti pagal 2004 m. rugsėjo 9 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį (ir tuo pačiu vekselį) yra pareiga šeimos, kurios interesai iš dalies ir buvo užtikrinti ieškovės sąskaita. Teismas neįsigilino į šalių sudarytų teisinių visumą, neteisingai vertino šalių iš pirkimo–pardavimo sutarties ir vekselio kylančius santykius, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad 2004 m. liepos 30 d. ieškovė išdavė įgaliojimą savo dukrai – trečiajam asmeniui O. R. dėl ieškovei priklausančios nekilnojamojo turto dalies pardavimo (b. l. 47-48). Trečiasis asmuo ieškovei priklausančią turto dalį pardavė 2004 m. rugsėjo 9 d. nekilnojamo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi; minėta sutartimi buvo parduotos ir trečiajam asmeniui O. R. bei jos sutuoktiniui – atsakovui I. R. priklausančios to paties nekilnojamojo turto dalys (b. l. 10-15). Trečiasis asmuo už ieškovei priklausiusią nekilnojamojo turto dalį gautų pinigų ieškovei negrąžino. Ieškovė nurodė, kad šiai skolai patvirtinti trečiasis asmuo išdavė ieškovei vekselį 262 700 Lt sumai (b. l .24); per vekselyje nurodytą terminą trečiajam asmeniui nesumokėjus vekselyje nurodytos sumos, ieškovė minėtą dokumentą pateikė vykdymui, tačiau pagal bylos duomenis skola iš trečiojo asmens turto neišieškota (b. l. 7, 23, 73).
Šioje byloje ieškovė prašo priteisti jai trečiojo asmens negrąžintą sumą iš trečiojo asmens sutuoktinio – atsakovo I. R., įrodinėdama, kad trečiojo asmens prievolė grąžinti ieškovei šią sumą yra bendra su atsakovu. Taigi nagrinėjamo ginčo esmė yra ta, ar prievolė grąžinti ieškovei pinigus už jos parduotą turtą yra asmeninė trečiojo asmens prievolė, ar tai yra ir jos sutuoktinio I. R. bendra prievolė.
Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (netinkamą vykdymą) klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius prievolės pobūdį; kad tai būtų galima konstatuoti, būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-682/2013).
Šioje byloje pateikto ieškinio faktinį pagrindą sudaro ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas turi pareigą kartu su trečiuoju asmeniu grąžinti ieškovei pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį gautas lėšas, kadangi gauti pinigai buvo panaudoti trečiojo asmens ir atsakovo kitam nekilnojamajam turtui įsigyti (t. y. šeimos interesais); apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovo bendra pareiga su trečiuoju asmeniu grąžinti ieškovei skolą kyla iš trečiojo asmens, kaip vekselio davėjo, pasirašyto vekselio grąžinti ieškovei vekselyje nurodytą pinigų sumą.
Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju tiek trečiojo asmens prievolė kildinama iš atstovavimo pagrindu gautų pinigų pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, tiek minėtą prievolę grąžinti ieškovei pinigus patvirtinančio vekselio, yra asmeninė ir nesukuria atsakovo bendros pareigos atsiskaityti su ieškove.
Pagrindinis ieškovės argumentas, kuriuo įrodinėjama atsakovo bendra prievolė kartu su trečiuoju asmeniu grąžinti ieškovei pinigus, yra tas, kad gauti pinigai buvo panaudoti sutuoktinių (trečiojo asmens ir atsakovo) šeimos interesais – kitam sutuoktinių nekilnojamajam turtui įsigyti. CK 3.109 straipsnio, kuriuo ir remiasi ieškovė, 1 dalies 5 punkte, be kita ko, nurodyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.
Minėta, kad teisinis pagrindas, kuriuo trečiasis asmuo gavo pinigus už ieškovės parduotą nekilnojamojo turto dalį, yra ieškovės išduotas įgaliojimas, suteikiantis teisę trečiajam asmeniui sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl ieškovei priklausančios nekilnojamojo turto dalies pardavimo bei gauti pagal sutartį priklausančius pinigus (b. l. 47-48). Trečiojo asmens, kaip įgaliotinės pareigą, grąžinti įgaliotojai (ieškovei) vykdant pavedimą gautas lėšas, numato įstatymas (CK 2.150 str.; 6.760 str. 5 d.). Nėra pagrindo teigti, kad minėtas pavedimo sandoris (kurį patvirtina įgaliojimas) buvo sudarytas šeimos interesais, nes įgaliotinis (trečiasis asmuo) neturėjo teisinio pagrindo naudoti įgaliotojos (ieškovės) pinigų, gautų vykdant pavedimą, nei savo, nei šeimos interesais. Šiuo atveju pagal savo esmę įgaliotinio prievolė grąžinti įgaliotojui visa, kas buvo gauta vykdant pavedimą, yra asmeninė ir negali būti laikoma bendra su sutuoktiniu – atsakovu I. R.. Todėl nepriklausomai nuo to, kur vėliau trečiasis asmuo panaudojo pinigus, gautus vykdant įgaliojimą, kurie pagal įstatymą turėjo būti grąžinti ieškovei, nelemia įgaliotinės prievolės grąžinti įgaliotojai pinigų pripažinimo bendra prievole kartu su jos sutuoktiniu. Juo labiau kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, trečiajam asmeniui už parduotą turtą buvo pervesta pinigų suma ne mažesnė, nei priklauso ieškovei už jos parduoto turto dalį.
Tas pats pasakytina ir apie apeliaciniame skunde įrodinėjamą bendrą atsakovo prievolę su trečiuoju asmeniu, kildinamą iš trečiojo asmens pasirašyto vekselio, kuris nebuvo apmokėtas. Laikantis pačios ieškovės pozicijos, vekselis šiuo atveju buvo išduotas kaip trečiojo asmens prievolės grąžinti ieškovei pinigus, kildinamos iš atstovavimo santykių, užtikrinimas. Todėl šiuo atveju vekselis patvirtina tik jį pasirašiusio sutuoktinio (trečiojo asmens) įsipareigojimą sumokėti ieškovei vekselyje nurodytą pinigų sumą, bet ne atsakovo bendrą prievolę dėl trečiojo asmens neįvykdytos asmeninės prievolės (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, naikinti skundžiamo teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš skolininkės sutuoktinio – atsakovo I. R., nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.