Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. P. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. sausio 23 d. nutarimo, kuriuo atmestas nuteistojo V. P. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. 2017 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas nuteistojo V. P. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, motyvuojant tuo, jog V. P. pareiškime nėra nurodyta jokių BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos ir galėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, dėl kurių būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą.

3. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. sausio 23 d. nutarimu atmestas nuteistojo V. P. skundas ir paliktas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.

6.1. BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

6.2. Iš nuteistojo V. P. 2017 m. lapkričio 10 d. pareiškimo Šiaulių apygardos prokuratūrai, 2017 m. gruodžio 26 d. skundo Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, 2018 m. sausio 29 d. skundo Vilniaus apygardos teismui ir 2018 m. vasario 27 d. skundo Lietuvos apeliaciniam teismui turinio matyti, kad nuteistasis prašo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, remdamasis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu – esant kitokioms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas. Nuteistojo teigimu, byloje nebuvo apklaustas liudytojas, kurio parodymai galėtų įrodyti, kad jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Pasak nuteistojo, šio asmens anketiniai duomenys jam tapo žinomi jau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Nagrinėjant skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo baudžiamojoje byloje esantys įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto pagrindo bylai atnaujinti.

6.3. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6.4. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad V. P. kaltė įrodyta byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D., liudytojų I. K., M. P., G. S., M. S., L. K. parodymais, Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus akte dėl kilusio gaisro ir kitais rašytiniais įrodymais. Teismas taip pat vertino nuteistojo pateiktą versiją apie tai, kad jis į (duomenys neskelbtini) kaimą nuvežė nepažįstamą asmenį, kuris norėjo apžiūrėti parduodamą namą, ir tuo metu negalėjo vaikščioti aplink šiame kaime esančią I. K. sodybą, kurios kieme buvo padegtas ir sugadintas nukentėjusiajam priklausantis automobilis. Teismas išsamiai ir motyvuotai nurodė, kad V. P. parodymai ne tik šioje dalyje, bet ir dėl kitų bylos aplinkybių nėra nuoseklūs, prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims ir laikytini jo pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartyje pasisakė dėl Šiaulių apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo ir konstatavo, kad buvo laikomasi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, jokių pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams dėl nuteistojo V. P. parodymų nenuoseklumo ir prieštaringumo, todėl šiais parodymais nesirėmė. Nors nuteistojo V. P. 2017 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apygardos prokuratūrai adresuotame pareiškime pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nurodytas asmuo P. P. nebuvo žinomas ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, tačiau, kaip pagrįstai nurodė Vilniaus apygardos teismas, nepaisant to, kokie būtų šio asmens parodymai apie daugiau nei prieš dvejus metus vykusį įvykį, pastarieji bylos esmės nekeistų, kadangi byloje buvo surinkta pakankamai kitų objektyvių nuteistojo kaltę neabejotinai patvirtinančių įrodymų. Šių įrodymų visumos teismams pakako padaryti išvadai dėl nuteistojo V. P. kaltės. Nuteistojo nuomone, P. P. galėtų nurodyti tikslų laiką, kada nuteistasis atvežė jį į (duomenys neskelbtini) kaimą, tačiau apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas iš byloje esančių įrodymų visumos neabejotinai nustatė, kad kaltinime nurodytu metu, t. y., 2015 m. gruodžio 6 d., apie 18.00 val., nuteistasis buvo (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame buvo padaryta jam inkriminuota nusikalstama veika. Kokias aplinkybes, įrodančias, kad nuteistasis yra nekaltas, galėtų parodyti P. P. ar kaip jo parodymai galėtų paneigti kitus byloje esančius atskirus duomenis ar jų visumą, nuteistasis skunde konkrečiau nenurodo. Nuteistojo skundo argumentai neduoda pagrindo daryti išvadą, jog priėmusiam apkaltinamąjį nuosprendį teismui nebuvo žinomos kokios nors reikšmingos bylos aplinkybės.

6.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo nuteistojo V. P. nurodytų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatas. V. P. skunde nurodytas aplinkybes apie jo atvykimo į (duomenys neskelbtini) kaimą priežastis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai motyvuotai įvertino bylos duomenų visumos kontekste. Įsiteisėjusiuose teismų nuosprendžiuose, kurie priimti objektyviai ir visapusiškai įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visetą, neabejotinai nustatyta, kad būtent nuteistasis V. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo V. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. sausio 23 d. nutarimo, kuriuo atmestas nuteistojo V. P. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.