Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. B. prašymą dėl nuosprendžių peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. liepos 4 d. gautas nuteistojo P. B. prašymas peržiūrėti baudžiamąją bylą ir pritaikius naujus BK pakeitimus, kurie įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d., sušvelninti jam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę pakeisti nuosprendį vykdymo procese tik jei vykdymo metu įsigalioja asmens teisinę padėtį lengvinantis įstatymas.

BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, galiojusią iki 2023 m. birželio 1 d., atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 180 straipsnio 1 dalies redakciją, tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Lyginant BK 180 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią nusikalstamų veikų padarymo metu ir šiuo metu galiojančią redakciją, matyti, kad BK 180 straipsnio 1 dalis išliko nepakitusi. Dėl šios aplinkybės, įvertinus svetimo turto pagrobimą panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, nėra jokio teisinio pagrindo keisti veikos kvalifikaciją, švelninti paskirtą bausmę pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl šios veikos, todėl ši veika neperkvalifikuojama, bausmė nekeistina, nes tai nešvelnina nuteistojo padėties.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, galiojusią iki 2023 m. birželio 1 d., atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už apgaule įgyto nedidelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės, išvengtos nedidelės vertės turtinės prievolės arba jos panaikinimo, kas dabar atitinka po įstatymo pakeitimo baudžiamojo nusižengimo sudėtį, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 182 straipsnio 1 dalies redakciją, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją, tas kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pagal BK 182 straipsnio 3 dalies redakciją, tas kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. O pagal BK 182 straipsnio 4 dalies redakciją tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio BK 190 straipsnio 2 dalį, šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą.

Lyginant BK 182 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią nusikalstamų veikų padarymo metu ir šiuo metu galiojančią redakciją, matyti, kad BK 182 straipsnio 1 dalis išliko nepakitusi. Dėl šios aplinkybės, įvertinus apgaule įgyto turto vertę, nėra jokio teisinio pagrindo keisti veikos kvalifikaciją, švelninti paskirtą bausmę pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl šios veikos, todėl ši veika neperkvalifikuojama, bausmė nekeistina, nes tai nešvelnina nuteistojo padėties.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, galiojusią iki 2023 m. birželio 1 d., atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 214 straipsnio 1 dalies redakciją, tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Lyginant BK 214 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią nusikalstamų veikų padarymo metu ir šiuo metu galiojančią redakciją, matyti, kad BK 214 straipsnio 1 dalies sankcija išliko nepakitusi. Dėl šios aplinkybės, įvertinus netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, nėra jokio teisinio pagrindo keisti veikos kvalifikaciją, švelninti paskirtą bausmę pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dėl šios veikos, todėl ši veika neperkvalifikuojama, bausmė nekeistina, nes tai nešvelnina nuteistojo padėties.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, galiojusią iki 2023 m. birželio 1 d., atsako tas, kas žinomai neteisėtą mokėjimo instrumento panaudojimą pripažino teisėtu arba neteisėtai perdavė mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, arba neteisėtai panaudojo tikrus identifikavimo duomenis, arba panaudojo žinomai netikrus identifikavimo duomenis inicijuodamas ar nustatyta tvarka atlikdamas finansinę operaciją mokėjimo instrumentu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 215 straipsnio 1 dalies redakciją, tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Lyginant BK 215 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią nusikalstamų veikų padarymo metu ir šiuo metu galiojančią redakciją, matyti, kad BK 215 straipsnio 1 dalies sankcija išliko nepakitusi. Dėl šios aplinkybės, įvertinus neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą, nėra jokio teisinio pagrindo keisti veikos kvalifikaciją, švelninti paskirtą bausmę pagal BK 215 straipsnio 1 dalį dėl šios veikos, todėl ši veika neperkvalifikuojama, bausmė nekeistina, nes tai nešvelnina nuteistojo padėties.

Atsižvelgiant į tai, kad BK 180 straipsnio 1 dalies, dispozicija ir sankcija dėl plėšimo, BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicija ir sankcija dėl sukčiavimo, BK 214 straipsnio 1 dalies sankcija dėl netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimo, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimo ar neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, BK 215 straipsnio 1 dalies sankcija dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo, nuo 2023 m. birželio 1 d. nesikeitė, todėl mažinti bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą nuteistajam nėra jokio teisinio pagrindo ir įtakos nuteistojo teisinei padėčiai ir bausmės švelninimui neturi. Dėl šios aplinkybės nėra jokio teisinio pagrindo perteisti P. P., švelninti jam paskirtą bausmę pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 362 ¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo P. B. prašymą dėl nuosprendžio peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.