Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus atstovėms Gražinai Žiemininkienei, Valerijai Prichodko, Eglei Šlajūtei, Vilmai Markevičei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. L., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 30-3450/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Namų ūkis“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ (toliau – Įsakymas) 4.1 punktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui (toliau – Departamentas) daugiabučių namų A. Mickevičiaus g. 26, Birutės g. 40B, Švitrigailos g. 5, Traidenio g. 6 ir Vytauto g. 50B bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „Namų ūkis“ aktų kopijas. Iki 2018 m. gruodžio 10 d. nustatyto termino daugiabučių namų A. Mickevičiaus g. 26, Birutės g. 40B, Švitrigailos g. 5, Traidenio g. 6 ir Vytauto g. 50B perdavimo aktų kopijos Departamentui nepateiktos iki šiol. Nevykdydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo 4.1 punkto, juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini) vadovas R. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Gražina Žiemininkienė teismo posėdyje nurodė, kad ši byla nėra vienintelė, R. L. jau buvo baustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas įsigalioja jo pasirašymo dieną ir yra galiojantis, nepaisant to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo. Pagal galiojančius teisės aktus patalpų savininkai pasirenka būsto administratorių, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius tik vykdo savo prievolę bei įgyvendina butų savininkų sprendimą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Valerija Prichodko teismo posėdyje nurodė, kad R. L. administracinio nusižengimo protokolas yra surašytas už tai, kad jis neįvykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymo ir nepateikė per vieną mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų A. Mickevičiaus g. 26, Birutės g. 40B, Švitrigailos g. 5, Traidenio g. 6 ir Vytauto g. 50B bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „Namų ūkis“ aktų kopijas. Teisės aktuose nėra numatytos šio įsakymo įsiteisėjimo procedūros, todėl jis įsiteisėja jo pasirašymo dieną. Namų butų savininkai išrinko kitą administratorių, o savivaldybė tai patvirtino sprendimu, kuris įsiteisėjo jį pasirašius. Nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl įsakymo panaikinimo laikinosios apsaugos priemonės nėra pritaikytos, todėl administratoriui kyla pareiga perduoti dokumentų kopijas. R. L. savo pareigos neįvykdė, įsakyme nustatytu terminu dokumentų neperdavė, todėl turi būti baudžiamas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. L. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija netinkamai surašė administracinio nusižengimo protokolą, dėl ko buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaltindama jį nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 2 dalyje, padarymu nenurodė, kad jis buvo baustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojo savo teise ir vieno mėnesio laikotarpiu kreipėsi į teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 30-3450/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Namų ūkis“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ panaikinimo (civilinės bylos Nr. e2-3549-987/2019), todėl jo veikoje nėra pavojingumo. Dėl namų perdavimo yra laukiama teismo sprendimo, kuris išaiškins Įsakymo teisėtumo klausimą ir tik turint galutinį bei įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl jo teisėtumo, galimos tolesnės procedūros, susijusios su šio Įsakymo vykdymu. R. L. taip pat mano, kad jo veikoje nėra būtinojo administracinio nusižengimo požymio – kaltės, nes Įsakymas, pagal kurį yra neperduodami namai, yra apskųstas dėl jo teisėtumo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat pažymi, kad taikius jam administracinę atsakomybę, susiklostytų situacija, kad būtų skiriama administracinė bauda už Įsakymo nevykdymą, kuris buvo apskųstas. Tokiu būdu baudos skyrimas pažeistų konkretaus asmens teises ir teisėtus interesus. Tuo tarpu siekiant skirti baudą pagal ANK 505 straipsnį, būtina, kad būtų nevykdomi teisėti kolegialų institucijų sprendimai (nutarimai). Jo manymu, Administracijos direktoriaus įsakymas yra neteisėtas, todėl jis buvo apskųstas ir esant tokioms aplinkybėms negali būti vykdomas, kol nebus priimtas teismo sprendimas dėl jo teisėtumo. R. L. manymu, byloje taip pat nėra nustatyta, kad jis būtų nevykdęs valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų, nes Administracijos direktoriaus įsakymo nevykdymas nepatenka į ANK 505 straipsnio reglamentavimą, už jo nevykdymą negali būti skiriamos baudos, nes tai neatitinka ANK 505 straipsnio kvalifikuojančių požymių. Pažymėjo, kad jeigu paskyrus baudą paaiškėtų, kad Įsakymas buvo neteisėtas ir civilinėje byloje jis būtų panaikintas, tai iš esmės reikštų, kad bauda buvo skirta nesant tam pagrindo. Taip pat nurodo, kad šiai dienai yra susidarę įsiskolinimai UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jis pasinaudojo teise, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.238 straipsnio 2 dalyje, ir dėl susidariusio įsiskolinimo sulaiko perduodamą turtą, kol skolos nėra padengtos. UAB (duomenys neskelbtini)“ turi teisę vadovautis teisės aktais, kurie yra aukščiau už Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtus sprendimus. Dėl nurodytų aplinkybių R. L. prašo netaikyti jam administracinės atsakomybės (b.l. 29-33).

R. L. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje, yra grindžiama:

- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 30-3450/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Namų ūkis“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“, kurio 4.1 punktas įpareigoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų A. Mickevičiaus g. 26, Birutės g. 40B, Švitrigailos g. 5, Traidenio g. 6 ir Vytauto g. 50B bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „Namų ūkis“ kopijas (b.l. 14-15);

- UAB „Namų ūkis“ administruojamų daugiabučių namų sąrašu (b.l. 16-17);

- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2019 m. sausio 9 d. ir 2019 m. sausio 21 d. kvietimais, adresuotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. L., atvykti į skyrių administracinio nusižengimo protokolo surašymui (b.l. 10-11; 13);

- pažyma apie R. L. patraukimą administracinėn atsakomybėn, iš kurios matyti, kad jam 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu buvo skirta bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą; skirta bauda sumokėta 2018 m. lapkričio 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta už pakartotinio ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia savo kaltę, teigdamas, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, dėl kurio nevykdymo jis yra kaltinamas, šiuo metu yra apskųstas teismui, todėl nėra įsiteisėjęs, t.y. nėra teisėtas ir negali būti vykdomas.

Šiam ginčui yra aktualūs ir kiti teisės aktai. CK 4.84 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintos Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo aprašas). CK 484 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

Tad akivaizdu, kad sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo išimtinai priklauso daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, o bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo procedūros organizavimo ir butų bei kitų patalpų savininkų priimto sprendimo įforminimo funkcijos yra priskirtos savivaldybės vykdomajai institucijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, pakeistu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, 7.11 punkte įtvirtina administratorių pareiga per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar kitam administratoriui), perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas; perdavimas įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai; iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas.

Atsižvelgus į aukščiau minėtus teisės aktus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 30-3450/18(2.1.1E-TD2) nustatytas mėnesio laikotarpis pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų A. Mickevičiaus g. 26, Birutės g. 40B, Švitrigailos g. 5, Traidenio g. 6 ir Vytauto g. 50B bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „Namų ūkis“ aktų kopijas yra tinkamas ir visiškai pakankamas nurodytam veiksmui atlikti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. L. nurodyto Įsakymo punkto nustatytu terminu (ir iki šiol) neįvykdė – iš esmės ginčo dėl šios faktinės aplinkybės byloje nėra. Tačiau nesutikdamas su jam surašytu protokolu (jame nurodyta nusižengimo esme), R. L. nurodyto įpareigojimo nevykdymą (t. y. jo teisę nevykdyti minėto įpareigojimo) sieja su tuo, kad aukščiau minėtas savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas yra apskųstas teismui. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens manymu, kol nebus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl minėto Įsakymo teisėtumo, jis negali būti vykdomas, nes dar nėra įsiteisėjęs.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, savivaldybių merų priimti teisės taikymo aktai (individualūs teisės aktai) įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Šiuo atveju Įsakymas buvo priimtas 2018 m. lapkričio 8 d., jis įsigaliojo jo pasirašymo dieną, todėl Įsakymo 4.1 punkto reikalavimas turėjo būti įvykdytas per vieną mėnesį nuo Įsakymo pasirašymo dienos. Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šio Įsakymo reikalavimo nustatytu terminu neįvykdė. Nors informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis minėtas Įsakymas 2018 m. gruodžio 5 d. buvo apskųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui (civilinės bylos Nr. e2-3549-987/2019), tačiau šio Įsakymo įsiteisėjimas niekaip nėra siejamas su jo apskundimu teismui, nes kaip jau buvo minėta, individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną ir būtent nuo šios dienos kyla pareiga vykdyti Įsakymu nustatytus įpareigojimus, t.y. apskundus Įsakymą jo įvykdymo termino eiga nestabdoma. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3549-987/2019 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 5 d. teikdamas ieškinį dėl Įsakymo panaikinimo, iš karto neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. sustabdyti Įsakymo vykdymo. Su tokiu prašymu į teismą jis kreipėsi tik 2019 m. vasario 21 d., t.y. tiek po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, tiek ir po administracinio nusižengimo bylos gavimo teisme. Taigi iš minėtų aplinkybių matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiga vykdyti Įsakyme išdėstytus įpareigojimus egzistavo administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu 2018 m. sausio 30 d. (b.l. 3), taip pat egzistuoja ir šios bylos nagrinėjimo metu, nes sprendimas aukščiau minėtoje civilinėje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dar yra nepriimtas (sprendimo priėmimas numatytas 2019 m. kovo 29 d.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginys, kad jo veiksmuose nėra kaltės, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų administracinei atsakomybei kilti, nes jis gali būti baudžiamas tik už teisėtų reikalavimų nevykdymą, o apskundus teismui Įsakymą jo teisėtumas dar nėra patvirtintas, teismo vertinimu, taip pat yra nepagrįstas. Visų pirma, priimtas Įsakymas yra teisėtas ir turi būti vykdomas, nes jis, kaip jau buvo minėta, įsiteisėja jo pasirašymo dieną. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą dėl šio Įsakymo neteisėtumo, todėl kol nėra priimto teismo sprendimo, kuriuo šis Įsakymas būtų panaikintas, nėra jokio pagrindo abejoti jo teisėtumu. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad valstybės įgaliotų pareigūnų teisėtų reikalavimų vykdymas nebūtų užtikrinamas jokiomis teisinėmis priemonėmis, įgaliotų pareigūnų reikalavimų vykdymas priklausytų iš esmės tik nuo asmens, kuriam kyla pareiga juos vykdyti, geros valios.

Teismas taip pat nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiu, kad ANK 505 straipsnio prasme Savivaldybės administracijos direktorius negali būti laikomas pareigūnu, turinčiu teisę duoti teisėtus reikalavimus ir šio straipsnio dispozicija nenumato sankcijos taikymo už įsakymų nevykdymą. Kaip jau buvo minėta. CK, Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo aprašas numato tvarką, kad būtent savivaldybės vykdomajai institucijai, t.y. Administracijos direktoriui yra pavesta bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo procedūros organizavimo ir butų bei kitų patalpų savininkų priimto sprendimo įforminimo funkcija. Administracijos direktorius, įgyvendindamas teisės aktus jam priskirtos kompetencijos ribose, priima įsakymus (Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Savivaldybės administracijos direktorius negali būti laikomas pareigūnu, turinčiu teisę duoti teisėtus reikalavimus įsakymo forma.

R. L. savo rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodo, kad šiai dienai yra susidarę įsiskolinimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Birutės g. 40B- 366,35 Eur; Švitrigailos g. 5 – 653,90 Eur; Traidenio g. 6 -104,58 Eur, Vytauto g. 50B- 882,13 Eur (b.l. 33)), todėl jis pasinaudojo įstatymo suteikta teise, numatyta CK 4.238 straipsnio 2 dalyje ir dėl susidariusio įsiskolinimo sulaiko perduodamą turtą, kol susidariusios skolos nėra padengtos.

Pažymėtina, kad R. L. pozicija taip pat grindžiama CK 4.238 straipsnio 2 dalimi. Pagal CK 4.238 straipsnio 1 dalį, turto administratorius turi teisę į atlyginimą (išskyrus jei pagal įstatymą administravimas yra nemokamas), o pagal 2 dalį, jeigu su administratoriumi laiku neatsiskaitoma, jis turi teisę iš naudos gavėjui grąžintinų lėšų pasilikti sau sumą, kaip užmokestį už atliktas administravimo paslaugas, arba, kol bus su juo atsiskaityta, turi teisę sulaikyti turtą. Vis dėlto šiuo atveju teismas nemato pagrindo nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu spręsti, kad R. L. veiksmai (neveikimas) neatitinka nurodyto administracinio nusižengimo sudėties. Pažymėtina, kad nurodytas teisinis reguliavimas yra skirtas būtent teisinių santykių tarp turto administratoriaus ir naudos gavėjo (gavėjų) reguliuoti, kiek tai susiję su atlyginimu už paslaugas. Savo ruožtu, kaip jau minėta, R. L. nesutikimą su administracinio nusižengimo protokole jam inkriminuotu nusižengimu iš esmės grindžia savo teise nevykdyti Įsakymo 4.1 punkto, kol civilinis ieškinys dėl šio įsakymo nėra išnagrinėtas galutiniu teismo sprendimu. Taigi savo neveikimo grindimas CK 4.238 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu vertintinas šioje situacijoje kaip fiktyvus.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad Administracijos direktoriaus įsakymas įsigalioja jo pasirašymo dieną ir teisės aktai nenumato jokių papildomų įsakymo įsiteisėjimo sąlygų, administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir bylos nagrinėjimo metu Įsakymo vykdymas teismo nutartimi sustabdytas nebuvo, teismas sprendžia, jog R. L. pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, nes jis nevykdė Įsakymu nustatytos pareigos per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų A. Mickevičiaus g. 26, Birutės g. 40B, Švitrigailos g. 5, Traidenio g. 6 ir Vytauto g. 50B bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „Namų ūkis“ aktų kopijas, šios savo pareigos neįvykdė iki šiol, taip trukdydamas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą.

ANK 505 straipsnio 2 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta galimybė skirti baudą nuo 850 iki 5000 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad R. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. L. – anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET ir kitų rūšių nusižengimus (baustumas už nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje padarymą, vertintinas kaip kvalifikuojanti aplinkybė, o ne aplinkybė, patvirtinanti baustumą administracine tvarka – t. y. charakterizuojanti asmenį), turi vieną galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, R. L. skirtina ANK 505 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda, mažesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

R. L. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti 900 (devynių šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19096977186.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).