Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui A. J.,

nagrinėjo skundą dėl nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019 m. birželio 25 d. nutarimu nuspręsta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos nesant nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnyje (savavaldžiavimas), sudėties.

Nutarimas priimtas tiriant Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautą E. K. ir J. Č. pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) pašalinimo medžių ir krūmų, augančių prie bendros žemės sklypų ribos sklype (duomenys neskelbtini) , priklausančiame O. V.. Nurodoma, kad medžiai pasodinti nesilaikant būtino atstumo nuo jiems priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) ribos.

Skunde ir apklaustas teisme pareiškėjas E. K. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kartu su J. Č. turi jiems priklausančią namų valdą ir žemės ūkio paskirties žemės. Gretimai, (duomenys neskelbtini) , yra O. V. priklausanti namų valda ir žemės ūkio paskirties žemė. Su O. V. kilo nesutarimai dėl namų valdų ribos, tuo pačiu ir dėl ten esančio šulinio naudojimosi ir priklausomybės bei dėl per arti pasodintų beržų ir pušų prie žemės ūkio paskirties žemės bendros ribos. Darant geodezinius matavimus namų valdų bendra riba apie 1,30 m patraukta į jų namų valdos pusę ir todėl šulinys atsiduria tik O. V. valdoje, nors turėtų būti ties namų valdų riba ir nuosavybe priklauso po ½ dalį. 2016 m. rudenį O. V. prie žemės ūkio paskirties žemių ribos arba labai arti jos per visą bendrą sklypų ilgį pasodino pušų ir apie 5-8 beržus. Kai O. V. sodino tuos medžius, jai sakė, kad taip nesielgtų, bet ji nekreipė dėmesio. Didžiausi nesutarimai su kaimyne prasidėjo 2019 m. pavasarį, kai pradėjo žemėtvarkininkai daryti geodezinius namų valdų planus, nes iškilo nesutarimai dėl namų valdų sklypų ribos ir šulinio priklausomybės. Bandė su O. V. susitarti taikiai, bet nepavyko. Dėl iškilusių ginčų ir medžių nupjovimo rašė laišką, bet ji nepriėmė. Kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau niekas nesiėmė spręsti konfliktinės situacijos. Į teismą nesikreipė, nes dėl bylinėjimosi reikia mokėti pinigus. Tuomet parašė pareiškimą policijai. Policija atsisakė spręsti jų ginčus su O. V., bet su tokiu nutarimu nesutinka. Prašo teismo pripažinti nuosavybės teisę į ½ šulinio, nustatyti teisingą ribą tarp sklypų ir įpareigoti O. V. pašalinti medžius.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausnysis tyrėjas A. J. nurodė, kad policijos priimtas nutarimas atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas vertinant surinktus medžiagoje įrodymus ir nustatytas aplinkybes, yra teisingas. Kilę nesutarimai tarp pareiškėjų ir O. V. turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka civilinės teisės normų pagalba. Tokių ginčų sprendimas nėra policijos kompetencija.

Pareiškėjų pateiktoje nuotraukoje matosi riboženklis, už kurio auga keletas nedidelių berželių ir pušelės (voke, b. l. 3).

Alytaus rajono savivaldybės Alytaus seniūnijos seniūnas raštu informavo pareiškėją E. K. apie mažiausius leistinus atstumus iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu. Medžių mažiausias leistinas atstumas yra 5 m šiaurinėje pusėje ir 3 m kitose pusėse. Taip pat nurodyta, kad ginčai, nesant sutarimo, sprendžiami civiline tvarka (b. l. 4).

Pareiškėjo E. K. pateiktoje nuotraukoje matosi šulinys, šalia kurio guli daiktas, panašus į vandens siurbliuką (b. l. 10).

Patvirtinimas liudininkų parašais, kad šulinys buvo iškastas bendram naudojimui (b. l. 11).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019 m. birželio 25 d. nutarimu atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Tyrimas buvo atliktas pagal E. K. pareiškimą, kuriuo buvo prašoma įpareigoti O. V. pašalinti medžius ir krūmus (duomenys neskelbtini) prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendros ribos. Nutarime konstatuota, kad nėra pakankamų duomenų pripažinti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje (savaldžiavimas). Nurodyta, kad nepavykus susitarti savarankiškai, ginčas turi būti sprendžiamas teisme civilinės teisės normų pagalba (b. l. 1-2).

Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2019 m. gegužės 21 d. gautas E. K. pareiškimas, kuriuo buvo prašoma įpareigoti O. V. pašalinti aukštaūgius medžius ir krūmus, kurie pasodinti nesilaikant atstumo nuo jo sklypo ribos (b. l. 3).

Alytaus rajono savivaldybė 2019 m. gegužės 8 d. raštu E. K. pranešė, kad O. V. buvo išsiųstas rekomendacinio pobūdžio raštas dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių laikymosi, t. y. kad būtų užtikrintas su O. V. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), besiribojančių kitų žemės sklypų tinkamas naudojimas, nurodyti leidžiami augalų sodinimo atstumai. Taip pat nurodyta, kad ginčai dėl želdinių sodinimo atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos, nesant tarpusavio sutarimo, sprendžiami civiline tvarka, kreipiantis į teismą (b. l. 4-5).

E. K. apklausos protokole užfiksuotas jo paaiškinimas. E. K. parodė, kad turi sodybą (duomenys neskelbtini) . Šalia yra kita sodyba, kurios savininkė yra O. V.. Prieš tris metus ji prie sklypų ribos pasodino beržus ir pušis. Jau tuomet jai sakęs, kad sodina per arti jo sklypo. Ji sakė, kad viskas gerai, jeigu bus per arti, nupjaus. Praėjo trys metai, medžiai užaugo ir jie ribojasi, net pereina šakos į jo žemės ūkio paskirties sklypą. O. V. atsisako pašalinti tuos medžius. Konfliktas tarp jų prasidėjo, kai 2019 m. balandžio mėnesį pradėjęs ruošti dokumentus namų valdai nustatyti, geodezinius planus. Tuo pačiu metu geodezinius planus pradėjo daryti ir O. V.. Darydama tuos planus namų valdos ribas nurodė apie 1,30 m įeinant į jo namų valdą, kad jos valdoje liktų šulinys, nors jis priklauso abiem po ½ dalį. Žino, kad dėl šulinio turi kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Prašė įpareigoti O. V. pašalinti į jo sklypą išsišakojusius jos medžius, jei nesutiks, nubausti (b. l. 6-7).

J. Č. apklausos protokole užfiksuotas jos paaiškinimas. Ji konflikto aplinkybes nurodė analogiškai kaip ir E. K. (b. l. 8).

O. V. apklausos protokole užfiksuotas jos paaiškinimas. Ji parodė, kad turinti sodybą (duomenys neskelbtini) . Šalia sodybos yra kita sodyba, kuri priklauso J. Č. ir E. K.. Prieš penkis metus ji atsiklaususi E. K., kur galėtų sodinti beržus, krūmus ir pušis. Jis parodė vietą, kur sodinti. Abu gražiai sutarė, niekas neprieštaravo. 2019 m. balandžio mėnesį J. Č. pradėjo ją įžeidinėti, liepė nupjauti medžius, kuriuos pasodinusi prieš penkis metus. Jiems pasakiusi, kad jeigu pagal įstatymą pripažins, jog pušys pasodintos neteisingai, nupjausianti. Šulinys yra jos sklypo ribose ir priklauso tik jai. Jiems leidusi juo naudotis septyniolika metų, tačiau kaimynai pradėjo piktnaudžiauti geranoriškumu, be jos leidimo atsivedė vandenį į savo namus (b. l. 23).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad O. V. ir D. N. priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) yra šulinys. Registro sudarymo data – 2012 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 24-25).

Fotolentelėse matosi, kad prie sklypo ribos pasodinti augalai, galimai beržai ir pušys (b. l. 29-30).

Ištyrus ir įvertinus surinktus byloje duomenis bei nustatytas aplinkybes pripažintina, kad pareigūno priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo yra teisėtas ir nenaikintinas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 518 straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarant esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo pagrindinis objektas yra įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Tačiau reikia pažymėti, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012), todėl ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti.

Nagrinėjamoje situacijoje yra kilęs akivaizdus ginčas tarp gretimų žemės sklypų savininkų, t. y. E. K. ir J. Č., iš vienos pusės, ir O. V., iš kitos pusės. Ginčijama namų valdų sklypų bendros ribos vieta, šulinio priklausomybė ir prie žemės ūkio paskirties žemės sklypų bendros ribos O. V. sklype pasodintų medžių atstumų atitiktis teisės normoms. Byloje nustatyta, kad ne kartą įvairių institucijų, į kurias kreipėsi pareiškėjai E. K. ir J. Č., buvo nurodyta, kad su O. V. nesutarus tarpusavyje, šie ginčai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka kreipiantis į teismą, tačiau pareiškėjai šias nuorodas ignoruoja.

Teismas sutinka su policijos pareigūno nutarimu, kad nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas). Pranešimo policijai tyrimo metu buvo apklausta O. V., kuri nurodė kitokias medžių sodinimo aplinkybes. Ji nurodė, jog medžiai buvo pasodinti prieš penkis metus ir su E. K. buvo aptarti jų sodinimo atstumai nuo bendros sklypų ribos. Ginčas dėl medžių iškilo tik 2019 m. pavasarį, kai buvo pradėti daryti geodeziniai namų valdų planai. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir pareiškėjai. E. K. parodė, kad dar medžių sodinimo metu buvo sakęs, jog jie sodinami per arti, bet O. V. patikino, kad jeigu bus negerai, nupjaus. Tai rodo, kad O. V. veiksmuose nebuvo savavališkumo. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tik tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus.

Be to, skirtingai nurodo pareiškėjai ir O. V., kada buvo pasodinti medžiai - prieš tris ar prieš penkis metus. Tuomet iškyla klausimas, ar O. V., sodindama medžius, iš viso pažeidė kokias nors teisės normas, nes Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717, patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės šioje byloje nagrinėjamu atveju nenustatė jokios tvarkos privačių žemių ir privačių namų valdose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą.

Taigi, nurodytos įstatyminės nuostatos nustato kaimyninių žemės sklypų savininkų teises, kuriomis turi vadovautis savininkai. Kilęs ginčas dėl tinkamų medžių atstumų ar tinkamos galimybės naudotis žemės sklypu spręstinas civilinio proceso tvarka, o ne administracinės teisės normomis. Akivaizdu, kad pareiškėjai E. K. ir J. Č. kilusiems nesutarimams su O. V. išspręsti civilinio proceso galimybėmis nesinaudojo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių nusižengimų bylų procesas pagal savo pobūdį negali atkurti galimai pažeistų teisių.

2019 m. birželio 25 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarime teisingai konstatuota, kad nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, bylos teisenos nesant šio pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 646 straipsniu,

nutaria:

2019 m. birželio 25 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimą palikti nepakeistą, E. K. ir J. Č. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus apylinkės teisme.