- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-21
- Bylos Nr.
- 2SA-6-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gudžiūnienė Virginija Volskienė
- Skolininkas
- A. P.
Teisėja L.Jokubauskienė Proc. sprendimo kategorijos: 110.3;121.15;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. sausio 21 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko A. P. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m rugpjūčio 10 d. nutarties kuria patenkinus UAB ,,Pamario namas“ prašymą buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas A. P. su skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti antstolės J. J. 2009 m. birželio 10 d. patvarkymą ,,Dėl areštuoto turto įvertinimo“; taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad 2009 m. sausio 14 d. notarė D. K. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 500 000 Lt išieškojimo iš A. P., pagal išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo turėtojui UAB ,,Pamario namas“. Antstolė 2009 m. biželio 10 d. priėmė patvarkymą ,,Dėl areštuoto turto įvertinimo“ ir areštavo B. P. priklausantį turtą, gyvenamąjį namą, viralinę, garažą, žemės sklypą esančius adresu (duomenys nesklebtini), kuriuos įvertino 474 000 Lt suma. Antstolės patvarkymas neteisėtas, nes ji neturėjo teisės atlikti turto vertinimo, kadangi turtas priklauso ne skolininkui, o B. P. asmeninės nuosavybės teise. Priimdama skundžiamą patvarkymą antstolė pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. 224 ,,Dėl turto vertinimo metodikos“. Turto vertinimas atliktas neapžiūrėjus vertinamų objektų bei neįvertinus jų individualių savybių, todėl UAB ,,Dzūkas“ pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita bei turto vertės nustatymo pažyma, negali būti laikomi tinkamais dokumentais aitinkančiais Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą bei Turto vertinimo metodikos reikalavimus. Byloje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymą, nes antstolei pardavus iš varžytinių areštuotą turtą, teismo sprendimo vykdymas gali tapti neįvykdomu (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 10 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą bei nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundo padavimas nestabdo vykdymo veiksmų, tačiau tokia teisė suteikta teismui. Teismas konstatavo, kad pareikškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. su pakartotiniu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones 2009 m. liepos 24 kreipėsi į teismą (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 10 p.). Nurodė, kad teismas neprivalo turėti įrodymų, jog teismo sprendimo vykdymas ateityje pasunkės ar taps neįvykdomas, pakanka tik įsitikinti, jog tokia grėsmė ateityje galima. Kadangi antstolė gali areštuotą turtą parduoti iš varžytinių būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vykdymo veiksmų sustabdymą byloje, nes netinkamai nustačius turto kainą nebūtų galima laikyti, kad iš varžytinių parduotas turtas realizuojamas teisėtai ir pagrįstai (CPK 681 str., 718 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymas buvo patenkintas ir vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0052/09/0167 sustabdyti iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1028-418/2009 pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolės J. J. veiksmų.
Šalies argumentai
Išieškotojas UAB ,,Pamario namas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų sudarančių pagrindą stabdyti vykdymo veiksmus. Teismas priėmęs 2009 m. liepos 3 d. nutartį padarė pagrįstas išvadas atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą, tuo tarpu 2009 m. liepos 28 d. nutartyje pareiškėjui tais pačiais pagrindais ir argumentais kreipiantis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdymo vykdomojoje byloje sustabdymo, teismas prašymą tenkino, todėl esant prieštaravimams tarp teismo priimtų nutarčių, 2009 m. liepos 28 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi išieškotojo UAB ,,Pamario namas“ atskirąjį skundą patenkino ir panaikimo teismo 2009 m. liepos 28 d. priimtą nutartį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0052/09/0167 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolės J. J. veiksmų.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas grindžiamas tik jo paaiškinimais, bet ne objektyviais duomenimis. Sutikdamas su išieškotojo atskirojo skundo argumentais teismas panaikino 2009 m. liepos 28 d. priimtą nutartį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjas (skolininkas) A. P. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės UAB ,,Pamario namas“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartį.
Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai aiškino ir taikė Civilinio proceso kodekso normas, pažeidė civilinio proceso principus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Viena iš įstatyme įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių, išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neprivalo turėti įrodymų, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, pakanka tik įsitikinti, jog tokia grėsmė egzistuoja, todėl priimdamas 2009 m. liepos 28 d. nutartį teismas neprivalėjo turėti įrodymų, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali turėti įtakos teismo sprendimo vykdytinumui. Pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė visas faktines aplinkybes, pagrįstamas jas įrodymais, antstolės priimtais patvarkymais, kuriais remiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje yra būtinas. Pareiškėjo 2009 m. liepos 17 d. prašyme nurodytos faktinės aplinkybės bei teisiniai argumentai sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje, todėl 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinta.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas Civilinio proceso kodekso 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Byloje nustatyta, kad 2009 m. sausio 14 d. notarė D. K. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 500 000 Lt išieškojimo iš A. P., pagal išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo turėtojui UAB ,,Pamario namas“, o antstolė 2009 m. biželio 10 d. priėmė patvarkymą ,,Dėl areštuoto turto įvertinimo“ ir areštavo B. P. priklausantį turtą, gyvenamąjį namą, viralinę, garažą, žemės sklypą esančius adresu (duomenys nesklebtini), kuriuos įvertino 474 000 Lt suma.
Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, kad laikinoji apsaugos priemonė gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, tačiau vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalimi, skundo dėl antstolių veiksmų padavimas nestabdo vykdymo procso, tačiau teismas pripažinęs tai esant reikalinga, vykdymo veiksmus gali sustabdyti.
Atskiruoju skundu skolininkas iš esmės ginčija antstolės vykdomojo įrašo pagrindu 2009-06-10 priimtą patvarkymą įkainuoti areštuotą turtą ir tuo pagrindu prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, nurodydamas, jog antstolė neteisėtai įkainojo areštuotą turtą ir vykdydama jo pardavimą iš varžytinių gali jį parduoti mažesne nei tikroji rinkos kaina, kas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą.
Su tokiais skolininko argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose. Tokių įrašų darymas nustatytas ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsnyje nustatyta, kad vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ginčijami ieškinio teisenos tvarka. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 „Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 13 punkte. Skolininkui į bylą nepateikus įrodymų, kad notarės išduotą neprotestuotiną vekselį jis būtų ginčijęs įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo konstatuoti, kad yra pagrindas sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, nes Notariato įstatymo 43 straipsnyje nustatyta, kad notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius yra vykdytini, ir vykdomieji dokumentai yra vykdomi civilinio proceso tvarka. Be to, byloje nėra priimto teismo sprendimo, kuriuo remiasi skolininkas ginčydamas antstolės 2009-06-10 patvarkymą. Taigi, šioje įstatymo normoje nustatyta, kad notaro vykdomasis įrašas vekselyje turi būti vykdomas civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Atskirąjame skunde skolininkas nurodo, kad teismui buvo nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti reikiami įrodymai pagrindžiantys antstolės priimto patvarkymo neteisėtumą, bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Toks skolininko argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią maksimaliai padengiamą skolą, tiek skolininko (jam gražinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus. Šių interesų apsaugą taip pat užtikrina galimybė skirti ekspertizę vykdymo procese. Teismų praktikoje nustatyta, kad šalių kaip įrodymas pateikta turto vertintojų išvada, gauta ne Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio nustatyta tvarka, bei patvirtinanti areštuoto turto rinkos vertę, negali būti ekspertizės aktu (CPK 177 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006), tačiau turto vertintojų išvadoje esant susijusių su byla faktinių duomenų, ji kaip rašytinis įrodymas yra tinkama įrodinėjimo priemonė byloje (CPK 177 str. 2 d, 180 str.). Aplinkybė, kad antstolis areštuodamas turtą neatliko Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalyje nustatytos turto įkainojimo procedūros nėra kliūtis turtui areštuoti. Ar turto areštuota iš esmės ne per daug (CPK 677 str. 21 d.) gali būti žinoma tik po to, kai bus nustatyta areštuoto turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2005). Antstolis įvykdęs Civilinio proceso kodekso 681 sraipsnio 1 dalyje nustatytą įkainojimo procedūrą ir suabejojęs nustatyta areštuoto turto verte, skiria ekspertizę. Jei skolininkas ar išieškotojas nesutinka su ekspertizės išvadomis ir pareikškia argumentuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo (CPK 682 str. 2 d.), antstolis turi skirti naują ekspertizę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2006).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje antstolis pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus pagal notaro vykdomąjį įrašą, bei nustatydamas turto vertę pagrįstai rėmėsi turto vertintojų UAB ,,Dzūkas“ atliktu vertinimu, todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo stabdyti priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Nesutikdamas su pateiktais turto vertinimais skolininkas turi įstatyme nustatytą teisę reikšti prieštaravimus dėl turto vertinimo ir remiantis Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalies pagrindu įgyvendinti savo teisę į tinkamos areštuoto turto rinkos kainos nustatymą.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies punktu iš pareiškėjo (skolininko) A. P. valstybės naudai priteistinos 11,10 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 dienos nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1028-418/2009 palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą amesti.
Priteisti iš A. P. 11,10 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidas valstybės naudai.