Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsako­vams A. Č. ir A. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams ieškinys su priedais įteiktas tinkamai, tačiau jie per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Atsakovams įteiktame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo išaiškinta, kad nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, nesant atsakovų prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovui prašant priimti tokį sprendimą, priimtinas sprendimas už akių

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš 2017-05-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje A. J., o 2017-11-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje A. Č., nubausti pagal LR ATPK 291 str. 4 d., 291 str. 1 d. baudomis su žvejybos įrankių konfiskavimais už tai, kad, 2017-04-29 18:30 val. A. Č. kartu su A. J. žvejojo penkiomis dugninėmis meškerėmis Atmatos upėje ties Šyšos kaimu, Nemuno deltos regioniniame parke (Šilutės r.). Neteisėtai turėjo sugavę tuo metu draudžiamą gaudyti žuvį- karšį (2 vnt.), tuo padarydami žalą žuvų ištekliams. A. Č. ir A. J., neteisėtai žvejoję karšius, pažeidė žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų 2013 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1 -14 (su vėlesniais pakeitimais) 10.1 ir 12.4.10 punktų reikalavimus. Nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose yra įsiteisėję. Neteisėtai sugauti du karšiai. Atsakovų neteisėtais veiksmais žvejybos metu buvo padaryta 132,00 Eur žala žuvų ištekliams. Žala paskaičiuota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. Dl-469 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymo Dl-27 „Dėl vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 7.1.1 ir 9 punktais, kurie reglamentuoja žuvų ištekliams padarytos žalos nustatymo ir jos atlyginimo dydžio apskaičiavimo tvarką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.245 str. 1 ir 4 d., 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str. ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 str., atsakovams 2017 m. lapkričio 29 d. buvo pateikta Pretenzija Nr. (5)-LV4-2710 bei pasiūlyta geranoriškai atlyginti padarytą žalą žuvų ištekliams. Žala nebuvo atlyginta.

Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 13 str. 2 dalyje yra apibrėžtos žuvų išteklių naudotojų pareigos, kur nustatyta, kad žuvų išteklių naudotojai privalo racionaliai naudoti ir saugoti žuvų išteklius, atlyginti neteisėtais veiksmais žuvų ištekliams padarytą žalą.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str.). Atsakovai neteisėtais veiksmais – turėjo sugavę draudžiamą gaudyti žuvį - du karšius, padarė gamtai žalą, gamtos ištekliai yra valstybės nuosavybė, žala tiesiogiai susijusi su atsakovų kaltais veiksmais. Atsakovams kyla deliktinė atsakomybė – jie privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą aplinkai. Žala paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintą žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo metodiką. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 132,00 Eur už žuvų ištekliams padarytą žalą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (LR CK 6.263 str., 6.279 str. 1 d.)

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs sko­­lininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią su­mo­kėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūka­nas už pri­teis­tą su­mą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvyk­dy­mo ten­kin­ti­nas.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovų valstybei priteistinos bylinė­ji­mosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas ir iš A. Č. 1,66 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir A. J. 3,32 Eur dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 80 straips­­nio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 88 straips­­nio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, į.k. 304766622, solidariai iš atsakovų A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J. gim. (duomenys neskelbtini), 132,00 Eur (vieno šimto trisdešimt dviejų eurų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – (2018 m. gruodžio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdy­mo, Lietuvos Respublikos valstybės naudai į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos valdybos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT354010051004250888, Juminor Bank.

Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybei A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), 7,50 Eur (septynis eurus 50 centus) žyminio mokesčio, 1,66 Eur (vieno euro 66 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir A. J. gim. (duomenys neskelbtini), 7,50 Eur (septynis eurus 50 centus) žyminio mokesčio, 3,32 Eur (trijų eurų 32 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.