Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-23 · Civilinė byla Nr. 2S-294-345/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-23
Bylos Nr.
2S-294-345/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03361-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Suinteresuotas asmuo
I. R.
Skolininkas
I. R.
Kreditorius
Danske Bank A
Kategorijos
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-294-345/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03361-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje išnagrinėjus antstolio I. G. pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys skolininkė I. R., išieškotojas Danske Bank A/S Lietuvos filialas.

Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis I. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą ir leisti ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui į. K. 301694694 be skolininkės ar trečiųjų asmenų atskiro leidimo patekti į Danske bank A/S Lietuvos filialui nuosavybės teise priklausančius butus, esančius (duomenys neskelbtini) su tikslu atjungti elektros energijos tiekimą. Nurodė, kad antstolių kontoroje vykdoma teismo nutartis dėl I. R. įpareigojimo. Kadangi skolininkė I. R. nutarties nevyko, 2017 m. sausio 19 d. buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. 5020170119 59/17. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nebuvo nustatytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, todėl spręstinas klausimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Išieškotojas Danske Bank A/S Lietuvos filialas su antstolio pareiškimu sutiko, nurodydamas, kad skolininkė I. R. teismo nutarties nevykdo, atsisako bendradarbiauti, todėl išieškotojas nesitiki, kad skolininkė geruoju įvykdys nutartį. Skolininkė I. R. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi patenkino pareiškimą ir leido ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui be skolininkės ar trečiųjų asmenų atskiro leidimo patekti Danske bank A/S Lietuvos filialui nuosavybės teise priklausančius butus, esančius (duomenys neskelbtini) su tikslu atjungti elektros energijos tiekimą.Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi, be kita ko, nusprendė įpareigoti atsakovę I. R. užtikrinti ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui patekimą į butus, esančius (duomenys neskelbtini), siekiant atjungti elektros energijos tiekimą šiuose butuose.Teismas taip pat nustatė, kad antstolis I. G. 2017 m. sausio 19 d. surašė Aktą, kuriuo konstatavo, kad antstolių kontoroje yra pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. e2-5310-930/2017 dėl I. R. įpareigojimo užtikrinti ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui patekimą į butus, esančius (duomenys neskelbtini), siekiant atjungti elektros energijos tiekimą šiuose butuose. 2017 m. sausio 11 d. skolininkei jos registracijos adresu (duomenys neskelbtini) ir ginčo butų adresais išsiųsti procesiniai dokumentai (patvarkymai), tačiau skolininkė nesurasta. Teismas, atsižvelgęs į Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 604 straipsnio nuostatas, konstatavo, jog laikytina, kad 2017 m. sausio 16 d. skolininkei buvo įteikta tinkama informacija apie skubų Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5310-930/2017 vykdymą. Skolininkei išsiųstame patvarkyme nurodyta, kad ji 2017 m. sausio 19 d. 10.00 val. privalo vykdyti nutartį ir sudaryti ieškovui galimybę patekti į ginčo butus. 2017 m. sausio 19 d. 10.00 val. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), skolininkė nesurasta.Teismas, ištyręs bylos medžiagą, padarė išvadą, jog nėra tikėtina, jog pati skolininkė I. R., bendradarbiaudama su išieškotoju ar antstoliu, įvykdys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį, todėl leistina pačiam išieškotojui patekti į jam nuosavybės teise priklausančius ginčo butus ir atjungti elektros energijos tiekimą, kaip buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (skolininkė) I. R. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis naikintina dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kuris numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: pirmosios instancijos teismui byloje paskyrus teismo posėdį, teismo šaukimas apie 2017 m. balandžio 14 d. 11:00 val. vyksiantį teismo posėdį, jo laiką ir vietą apeliantei I. R. nebuvo įteiktas. Teismo procesiniai dokumentai, siųsti I. R. pareiškime nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), 2017 m. kovo 30 d. grįžo neįteikti su žyma „Neatsiėmė pašte“ (B.l. 9) ir teismas gavo tai patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, jog teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pateiktą pareiškimą adr. (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas, teismas, siekdamas užtikrinti, jog apeliantė bus informuota apie paskirtą teismo posėdį, turėjo imtis papildomų jam prieinamų priemonių (pvz., siųsti dokumentus antrą kartą), įpareigoti pareiškėją procesinius dokumentus įteikti per antstolį, jei pats ieškovas nesutinka, kad jam būtų išduotas procesinis dokumentas įteikti atsakovui arba taikyti kitą CPK nustatytą procesinių dokumentų įteikimo būdą (CPK 129, 130 straipsniai). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog teismas jokių papildomų priemonių dėl procesinių dokumentų įteikimo nesiėmė, tuo pažeidžiant CPK 133 straipsnio, 153 straipsnio 1 dalies, 246 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir bylą 2017 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje išnagrinėjo esant akivaizdžioms procesinėms kliūtims – nedalyvaujant I. R., kai teismo šaukimas jai buvo neįteiktas. Nedalyvavusi 2017 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje, dėl tos priežasties, jog apie teismo posėdžio laiką ir vietą apeliantei nebuvo pranešta, apeliantei nebuvo žinoma ir tai, jog nutarties priėmimas ir paskelbimas yra atidėtas iki 2017 m. balandžio 21 d. 2017 m. balandžio 21 d. paskelbus nutartį, jog kopija apeliantei turėjo būti išsiųsta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos paskelbimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog teismas apskritai siuntė nutartį apeliantei. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, neišsiųsdamas nutarties apeliantei pažeidė, CPK 275 straipsnio 1 dalies ir 268 straipsnio 8 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).Nustatyta, kad civilinę bylą pagal antstolio I. G. pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo leidžiant ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui į. k. 301694694 be skolininkės ar trečiųjų asmenų atskiro leidimo patekti į Danske bank A/S Lietuvos filialui nuosavybės teise priklausančius butus, esančius (duomenys neskelbtini) su tikslu atjungti elektros energijos tiekimą, pirmosios instancijos teismas paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka – 2017 m. balandžio 14 d. 11.00 val. Dalyvaujantiems byloje asmenims buvo išsiųsti teismo šaukimai, kuriais jie turėjo būti informuoti, jog minėta civilinė byla bus nagrinėjama 2017 m. balandžio 14 d. 11.00 val. Teismo šaukimas apie paskirtą teismo posėdžio datą ir vietą I. R. įteiktas nebuvo (b.l. 9). 2017 m. balandžio 14 d. bylos nagrinėjime nedalyvavo nei vienas iš bylos dalyvių. 2017 m. balandžio 14 d. pažymoje apie teismo posėdžio eigą, nedarant įrašo, taip pat pažymėta, kad teismo šaukimas I. R. neįteiktas, tačiau teismas sprendė bylą nagrinėti ir nutarties priėmimą ir paskelbimą atidėti iki 2017 m. balandžio 21 d. 13.00 val. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia tuo, kad jai apie teismo posėdį nebuvo tinkamai pranešta ir byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant. Vienas iš absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų yra numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kai teismas išnagrinėja bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi, minėta teisės norma, bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2015).Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. teismo nutarties Nr. e2-5310-930/2017, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės I. R. atžvilgiu, t.y. pritaikytas draudimas atsakovei I. R. perduoti butus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotis tretiesiems asmenims bei įpareigojo atsakovę I. R. užtikrinti ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui patekimą į butus, esančius Š(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant atjungti elektros energijos tiekimą šiuose butuose, nevykdė, todėl antstolis I. G. surašė 2017 m. sausio 19 d. sprendimo neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka su pareiškimu, kuriuo prašė pakeisti procesinio sprendimo vykdymo tvarką. Toks prašymas nagrinėjamas pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 284 straipsnio 2 dalyje teisės normoje imperatyviai įtvirtinta, jog toks klausimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą. Iš to seka, kad apie teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys turėjo būti tinkamai informuoti CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 133 straipsnio 2 dalis nurodyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas CPK 117 – 132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Byloje duomenų, kad I. R. buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką, nėra. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka apeliantei apie vykusį 2017 m. balandžio 14 d. teismo posėdį nepranešė. Esant nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie teismo procesą, todėl buvo pažeista jos teisė į teisingą teisminį procesą (CPK 5 straipsnis ).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos analizė rodo, kad nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą vertinama pakankamai griežtai, draudžiant formalų požiūrį į jos vykdymą (žr., pvz., Strizhak v. Ukraine, no. 72269/01, 8 November 2005, Prokopenko v. Russia, no. 8630/03, 3 May 2007; Ovus v. Turkey, no. 42981/04, 13 October 2009, ir kt.). Šio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad šalių lygybė netektų prasmės, jei bylos šaliai nebūtų pranešta apie bylos nagrinėjimą taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise. Atskirai pažymėtina ir tai, kad EŽTT kiekvieną situaciją analizuoja individualiai ir vertina proceso visumą; tam tikri informavimo defektai gali būti vertinami kaip iš esmės nepažeidžiantys Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jei iš proceso visumos matyti, kad asmuo galiausiai turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje (žr., mutatis mutandis, Zagorodnikov v. Russia, no. 66941/01, 7 June 2007, par. 30, 34). Kasacinis teismas, taip pat remdamasis pirmiau nurodyta EŽTT jurisprudencija, yra nurodęs, kad net jei ir buvo nustatyti tam tikri informavimo defektai, jie gali būti vertinami kaip neesminiai ir nepažeidžiantys pagrindinių nacionalinio civilinio proceso principų bei žmogaus teisių esmės, jei, analizuojant procesą bendrai, matyti, kad asmuo turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje ir pirmiau įvardyti trūkumai nelėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos energetikos ministerija v. V. G. ir kt., bylos Nr.3K-3-548/2013). Tačiau galimi atvejai, kai kiekvienoje konkrečioje byloje susidariusi situacija vertintina skirtingai ir padaryti trūkumai bei pažeidimai galėjo lemti neteisingo teismo sprendimo priėmimą.Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, į teismą kreipėsi antstolis su pareiškimu, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5310-930/2017, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės I. R. atžvilgiu, vykdymo tvarką tuo pagrindu, kad I. R. vengė vykdyti minėtą nutartį ir dėl to buvo surašytas sprendimo neįvykdymo aktas. Bylos duomenimis nustatyta, jog I. R. įgaliotam asmeniui Loretai Buzienei 2017 m. vasario 10 d. buvo įteiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. pranešimas dėl atsiliepimų į pateiktą pareiškimą pateikimo (b.l. 4), tačiau I. R. nepasinaudojo įstatymo suteikta procesine teise pateikti atsiliepimą ar teikti paaiškinimus, argumentus visais bylos nagrinėjimo klausimais, t.y. apeliantė pati pasirinko pasyvią poziciją. Vertinant bylos kontekste apeliantės elgesį, kuomet ji vengė vykdyti procesinį sprendimą, kuris yra privalomas ir vykdytinas CPK 18 straipsnio prasme, ko pasėkoje inicijuotas šis teisminis procesas, pagrįstai manytina, jog aplinkybė, kad teismo šaukimas apie 2017 m. balandžio 14 d. 11.00 val. vyksiantį teismo posėdį grįžo neįteiktas, yra apeliantės pasirinktos taktikos vilkinti vykdymo procesą pasekmė. Šią apeliacinės instancijos teismo nuomonę sustiprina ir aplinkybė, kad atskirajame skunde apeliantė nenurodė jokių argumentų, kurie leistų spręsti, jog nagrinėjamu atveju galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, ištyręs tiek civilinės bylos, tiek ir vykdomosios bylos medžiagą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo padarytas procesinės teisės pažeidimas, nelėmė neteisingo procesinio teismo sprendimo priėmimo, taip pat neužkirto apeliantei procesinės galimybės pateikti paaiškinimus pateikiant atskirąjį skundą, todėl laikytinas formaliu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo naikinti skundžiamą nutartį CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Tikslinga paminėti, kad pati apeliantė nurodo, kad 2017 m. gegužės 24 d, dalyvaujant antstoliui I. G. butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) buvo atjungtas elektros energijos tiekimas, t. y. pasiektas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5310-930/2017, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės I. R. atžvilgiu, ir dėl kurios vykdymo tvarkos pakeitimo priimta skundžiama nutartis, tikslas.Pažymėtina, jog apeliantės nurodomas CPK 292 straipsnio pažeidimas, t.y. kad apeliantei nebuvo išsiųsta teismo nutartis yra formalus, todėl negali būti naikinama nutartis vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis