- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- 1-212-784/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-04080-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- M. A.
- Kaltinamasis
- E. B.
- Advokatai
- Egidijus Matonis
- Kategorijos
sekretoriaujant Ingai Krupauskienei, Gražinai Osinskajai, Agnei Vaičiulytei, Rūtai Purickaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį (pagal prokuroro suformuluotą kaltinimą), BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį (pagal nukentėjusiojo atstovo suformuluotą kaltinimą),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų ir pažeidė viešąją tvarką:
jis 2013 m. spalio 26 d. apie 4 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančioje viešojo transporto stotelėje, žmonių susibūrimo vietoje, viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, konfliktuodamas su kitu asmeniu, dešinės rankos kumščiu smogė pro šalį einančiam M. A. į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam M. A. nosies kaulų lūžimą bei nesunkiai sutrikdydamas M. A. sveikatą, ir šiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. B. dėl kaltinimo padarius BK 138 straipsnyje 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad vyko (duomenys neskelbtini) (toliau ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) fakulteto studentų vakarėlis, vakarinė dalis po krikštynų. Vakarėlyje turėjo būti tiek fizikai, tiek svečiai. Baigiantis vakarui, kai jis jau ruošėsi važiuoti namo, įvyko konfliktas su vienu asmeniu – D., tačiau tuo metu jis nežinojo nei pastarojo vardo, nei pavardės. D. jį užkabino pečiu, jam išeinant iš klubo. Įvyko žodinis konfliktas, keiksmažodžiai, jis nuėjo į rūbinę, pasiėmė paltą, ir vėl susitiko su D.. Konfliktas baigėsi, kai jie prasilenkė, D. įėjo į vidų, o jis pats išėjo į lauką. Stotelėje jis laukė taksi, ten buvo daug žmonių, kartu su juo buvo E. K. V.. Jam esant lauke, prie jo priėjo D. ir ėmė „kabinėtis“. Įvyko žodinis konfliktas, provokacija, įtampa, žodis po žodžio. M. A. jis šalia savęs nematė, nes prieš jį buvo tas kitas asmuo. Nukentėjusysis staigiai atsirado prie jų. Jis pamatė siluetą, artėjantį žmogų, buvo labai įsitempęs, nes konfliktas buvo grėsmingas. Jis labai išsigando ir sudavė M. A.. D. nesudavė. Supranta, kad jam inkriminuojamas tyčinis smūgiavimas. Su nukentėjusiuoju klubo viduje konflikto nebuvo. Nukentėjusiojo jis nepažinojo, ir dabar nepažįsta, tą vakarą lauke pirmą kartą jį pamatė. Kai jis sudavė nukentėjusiajam, D. pradėjo jį gaudyti, norėjo jam keršyti, bet jis pasišalino. Iš D. pusės buvo kažkokie ketinimai jo atžvilgiu ir jie įsėdo į savo taksi. Taksi išvažiavo jis, jo draugė ir draugas, kuris po visko išėjo iš klubo. Per visą vakarą jis buvo išgėręs gal 2 bokalus alaus, bet įvykio metu jau buvo praėjusios gal 4 valandos, todėl jis jautėsi blaivus. Jis labai gailisi dėl padaryto sveikatos sutrikdymo, tačiau nesutinka, kad savo veiksmais padarė dar ir viešosios tvarkos pažeidimą. Nukentėjusiajam jis gali sumokėti 4000 Lt (1158,48 Eur) neturtinei ir turtinei žalai atlyginti. Su nukentėjusiuoju dėl susitaikymo bandė susisiekti tik kelis kartus, nes prašoma suma buvo per didelė. Kitą dieną po įvykio jam paskambino nukentėjusysis, norėjo pinigų, susitikti, kalbėjo nemandagiai. Tačiau pokalbio metu jis atsiprašė nukentėjusiojo. Kiek jis pamena, sumos nukentėjusysis iškart neįvardino. Dėl gydymo išlaidų bei žalos dydžio jis nesutinka, nes nėra specialistas ir negali to įvertinti. Jis sutinka, kad nukentėjusysis patyrė moralinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą, tačiau nukentėjusiojo prašoma suma yra per didelė.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. A. parodė, kad spalio 26 dieną jis, D. P. ir V. K. buvo klube „(duomenys neskelbtini)“. Klube jokių incidentų nepastebėjo. Prieš 4.00 val. jie išsikvietė taksi, planavo važiuoti namo. Vilius ir jis pasiėmę striukes, nuėjo į autobusų stotelę laukti taksi. Prie jų buvo D. draugė, ji rankoje turėjo D. striukę. D. už stotelės su E., jam nepažįstamu vaikinu, aiškinosi, garsiai kalbėjo, jis girdėjo keiksmažodžius, jie aiškinosi apie rajonus. Priėjęs arčiau, jis pajautė nuo E. sklindantį alkoholio kvapą, šis buvo agresyvus, keikėsi. Jis pats buvo blaivus, negėrė nė lašo. Tuo metu atvažiavo D. draugės taksi, ji jam padavė D. striukę, jis priėjo prie D., paprašė apsirengti striukę, rengė jį ir kelių akimirkų bėgyje gavo stiprų smūgį į veidą. Sukniubo, jam aptemo akyse, pradėjo stipriai bėgti kraujas, batai ir striukė apsitaškė krauju. Jį pakėlė Vilius, klausė, ar viskas gerai, apsidairė, visi aplink jį lakstė, nuvedė į stotelę, jis nesuprato, kas vyksta, kai buvo stotelėje, girdėjo, kad buvo kviečiama policija, greitoji. Pats muštis nepuolė. Į taksi „miniveną“ sulipo E. B. ir kiti asmenys. D. bandė sulaikyti taksi automobilį, kadangi buvo iškviesta policija. Atvažiavus policijos pareigūnams ir greitajai pagalbai jį ir V. K. išvežė į Lazdynų ligoninę, apžiūrėjo sumušimus, nuvalė kraują, davė atmintinę, kaip elgtis gavus galvos traumą, pasakė, koks gali būti šalutinis poveikis. Jis su taksi grįžo namo, buvo 6 val. ryto, užmigti negalėjo, kadangi labai skaudėjo galvą. Tada jam paskambino iš komisariato ir paklausė, ar jis rašys pareiškimą dėl to įvykio bei kada gali atvykti. Kadangi jis blogai jautėsi, sutiko atvykti pirmadienį ar antradienį. Kadangi pykino visą savaitgalį, prastai jautėsi, pirmadienį vėl kreipėsi į ligoninę, ten jam padarė kompiuterinę galvos nuotrauką, patikrino, ar neturi smegenų sutrenkimo, nustatė, kad lūžusi nosies pertvara, išrašė vaistų nuo pykinimo ir nuo galvos skausmo. Dvi savaites po įvykio jis negalėjo lankyti paskaitų, buvo sutinęs veidas, vaistai nuo galvos skausmo nelabai padėjo, 5 dienas be perstojo pykino, iki šios dienos jaučia šiuos padarinius, šiuo metu sutrikusi uoslė, nosies pertvara kreiva, kamuoja nuolatinė sloga. E. B. iki šiol neatsiprašė, sakė, kad atsiprašys, bet to nepadarė, tik numetė ragelė, kai jis jam paskambino antrą kartą. Jei E. B. sutiktų atlyginti žalą, jis sutinka taikytis. Kol kas E. B. atlygino tik 1000 Lt (289,62 eur) žalos.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja E. K. V. parodė, jog ji yra magistrantūros 1 kurso studentė. Tuo metu, kai įvyko incidentas, ji buvo (duomenys neskelbtini) 4-ame bakalauro kurse. Klube vyko (duomenys neskelbtini) krikštynos, ji atvyko vėlai. Jie kartu su E. B. buvo klube. E. nebuvo išgėręs, ji taip pat nevartojo alkoholio. Kai susiruošė važiuoti namo, einant į rūbinę pasiimti paltų, prie išėjimo ėjo kompanija vaikinų, kurie užkabino E. pečiu. Jis nekreipė dėmesio, tik atsisuko, pažiūrėjo. Jai atrodė, kad tai buvo tyčinis užkabinimas. Ji, E. B. ir dar du jo grupiokai: M. S. ir Ž. B., nuėjo prie rūbinės, pasiėmė paltus ir išėjo į lauką. Minėti vaikinai išeidinėjo kartu, žiūrėjo gal kreivai, bet jie nuėjo į vieną pusę prie stotelės, o tie vaikinai stovėjo tolėliau. Ji kvietė taksi ir jiems belaukiant, vienas vaikinas pradėjo kabinėtis provokuojančiais žodžiais, klausinėjo kažko pakeltu tonu, bet nieko nevyko. Pirmiausia prasidėjo žodinė provokacija, buvo klausimai, kas esat, ką veikiat, keiksmažodžiai, ragino atkreipti į jį dėmesį, ėjo link jų agresyviai, energingai, gal ir buvo pakėlęs rankas. Prie kitų žmonių nesikabinėjo. Asmeniškai jai jis nieko nesakė. Provokuodamas jis pradėjo artėti prie jų ir toliau tęsdamas savo monologą (gal kas jam ir atsakė iš jų vaikinų). Situacija jautėsi įtempta, jis artėjo link E.. Tai buvo greitas momentas, kylant tai įtampai staiga pribėgo kitas vaikinas iš jų kompanijos ir E. jam sudavė, jie atsitraukė, pakankamai greitai atvažiavo taksi automobilis ir jie išvažiavo. Daugiau jokio susistumdymo nebuvo. Su tuo vaikinu, kuris pastūmė E., dar buvo du vaikinai. Įvykio metu ji stovėjo už 5-10 metrų nuo E.. Iš karto po smūgio tie vaikinai, kurie provokavo, bandė kažką pasakyti, artintis prie jų, bet E. atsitraukė ir kaip tik tuo metu atvažiavo taksi, jie sėdo į automobilį ir išvažiavo. Ji nematė, kad nukentėjusysis būtų nugriuvęs nuo smūgio. Tai įvyko labai greitai. Paskui E. pergyveno, buvo susirūpinęs. E. sužinojo apie bylą gavęs šaukimą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. P. parodė, kad jie su Viliumi ir M. važiavo į kluba „(duomenys neskelbtini)“, nes draugė šventė krikštynas, pakvietė pasibūti kartu. Jie atvažiavo, susitiko, pabuvo, pašoko ir gal 1.00-2.00 val. sutarė važiuoti namo, išeidinėjo iš klubo. Pamatęs, kad išėjo vienas, grįžinėjo ir tarpduryje atsitrenkė į E. B.. E. jis nepažinojo. Dėl to, kad atsitrenkė, nei jis, nei E. neatsiprašė, nes nesijautė kaltais. E. pasiūlė eiti į lauką išsiaiškinti. Jis sutiko, nes nesijautė kaltas. Padavė draugei žetonėlį, kad paimtų striukę, ir pats išėjo į lauką. Jis blogų kėslų neturėjo. Draugams nepasakė, kad ruošiasi eiti į lauką. Lauke buvo daug pašalinių žmonių. Jie išėjo, šnekėjo su E. pakankamai garsiai, jis pats tikriausiai vartojo keiksmažodžius. E. sakė, kad pažįsta visus Fabijoniškes, Pašilaičius ir jam gali būti blogai. Jautėsi alkoholio kvapas, tačiau jis negali pasakyti, ar E. buvo išgėręs. Jis pats buvo išgėręs vieną bokalą alaus. Jie išsikvietė taksi. Taksi jau buvo atvažiavęs, prie jo priėjo M. ir padavė striukę. Jis įkišo ranką į vieną rankovę, sukosi rengtis, atsisuko ir pamatė – smūgis M. į veidą. Jis nesuprato, kodėl E. trenkė, nepamena, ar M. nukrito iš karto po smūgio. E. su draugais (iš viso gal septyniese) susėdo berods į du taksi ir išvažiavo. Jis priėjo prie taksi, norėjo, kad sustotų išsiaiškinti, nes Vilius tuo metu nuvedė M. ant suoliuko, jam bėgo kraujas iš nosies, kraujo užtiško ant striukės, batų. Taksi nesustojo, išvažiavo. M. nebuvo išgėręs. Jis iškvietė policiją, o Vilius iškvietė greitąją. Jie pasėdėjo, vienu metu M. buvo pasidarę bloga, jie paguldė jį ant suoliuko, užkėlė kojas, kad nenualptų. Tada atvažiavo policija, jie davė parodymus, pareigūnai užsirašė numerius, pasakė, kad kitą dieną susiskambins. Policijai išvažiavus po kelių minučių atvažiavo greitoji. Greitoji pasiėmė dar Vilių ir išvažiavo į ligoninę. Jo žiniomis, M. buvo smegenų sutrenkimas, jam padaryta nosies operacija, dėl ko šis nelankė paskaitų ir praleido kelis egzaminus.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. K. parodė, kad jis, M. A. ir D. P. susiruošė išeiti iš klubo apie 4 val. ryto ir išeinant tarpdury D. P. su E. B. susikabino pečiais, kažką jie vienas kitam pasakė. Jis nežino, ar tai buvo tyčinis susidūrimas, tačiau toje vietoje buvo galima prasilenkti nesusidūrus. D. nieko jiems nepasakė, tik padavė žetoną, o pats išėjo į kiemą. Jie paėmė striukes ir išėjo į kiemą, kur jų jau laukė taksi. D. P. šnekėjosi su E. B. toliau nuo jų, girdėjosi žodinis konfliktas, kažkas dėl mikrorajonų, buvo gestikuliuojama rankomis. Gali būti, kad E. klube vartojo alkoholio. Jie patys nebuvo išgėrę. D. nebuvo girtas. Šalia jis nematė E. draugų. D. P. draugės taksi atvažiavo, ji atsisėdo į taksi, padavė striukę M. A. ir išvažiavo. M. nešė striukę D. ir tuo momentu, kai jis jam vilko striukę, buvo stiprus smūgis, kuris pataikė M. į veidą. Jis pats matė smūgio momentą, stovėjo maždaug už 10-15 metrų. M. sukniubo, pradėjo bėgti kraujas „upeliais“, buvo sąmyšis. Jis pats skambino greitajai, D. P. skambino policijai. E. B. su draugais išvažiavo su taksi. D. bandė sulaikyti taksi, kad neišvažiuotų iš įvykio vietos, nes policija atvažiuoja. Taksi išvažiavo. Atvažiavo policija, apklausė ir išvažiavo, po to atvažiavo greitoji. Su M. jie išvažiavo į ligoninę, po to važiavo namo pas M. A.. Iš ryto atsikėlė, žinojo, kad buvo fizikų ir filosofų krikštynos, paskambino draugui D. P., paklausė, gal turi grupę „(duomenys neskelbtini)“, kur galima būtų rasti ieškomą asmenį. Pasakė, kad taip. Jie rado E., Pocius davė jo numerį. M. paskambino jam ir paprašė atlyginti padarytą žalą. Kiek jam žinoma, E. su M. žadėjo susitikti vakare, aptarti žalos atlyginimą, tačiau jis nežino, kuo baigėsi tos derybos, žalos sumos negirdėjo. M. visuomenei po įvykio nesirodė, į paskaitas nėjo, nes buvo ištinęs veidas. Į miestą su jais nėjo kurį laiką, sėdėjo namuose, jautė gėdą, jei reikėdavo kažkur išeiti iš namų. Medikai sakė, kad jam yra nosies lūžis.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. P. parodė, kad Su E. B. jie yra grupiokai, o M. jo pažįstamas. Pats tą naktį nebuvo tame klube. Iš M. jis sužinojo, kad buvo konfliktas, kad jam trenkė. Žino, kad konfliktas buvo tarp D. ir E., o kai skambino, to E. neneigė. Pradžioj M. jam skambino ir klausė, ar yra kažkokia „(duomenys neskelbtini)“ grupė, kur yra visi fizikai, pasakojo, kad jam trenkė prie klubo ir jis nori surasti tą žmogų. Jis pasakė tą grupę ir M. atpažino E. pagal nuotrauką, paskambino jam, paklausė, ar pažįsta E.. Jis turėjo E. numerį. E. pasakė, kad duos jo numerį, kad išsiaiškintų. E. sutiko. Jis nežino konkrečiai aplinkybių, tik patį faktą. Nežino, kokioj vietoj buvo konfliktas, M. sakė, kad prie klubo, sakė, kad buvo trenkta į veidą. Po sumušimo jis nematė M.. M. pasakojo, kad buvo trenkta į nosį, kad norėtų, jog jam atlygintų žalą. Suma nebuvo įvardinta. Tiek su E., tiek su M. jis gerai bendrauja. Nepamena, kad E. sakytų, ar tyčia trenkė, ar netyčia.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. S. parodė, kad visą vakarą jie buvo klube kartu su E.. Kartu išėjo ir stebėjo visą konfliktą. Jie su E. yra grupiokai ir jau 1,5 metų draugai. Apie 4 val. jie išėjo iš klubo penkiese (jis, Ž., A., M., K. ir E.). Susiruošė eiti namo, paskambino taksi, išėjo į holą, einant E. užsikabino už nepažįstamo vaikino – D.. E. atsiprašė, o tas vaikinas negražiais žodžiais provokavo konfliktą. Tačiau jie nekreipė dėmesio. Jie prie gatvės laukė taksi. To vaikino – D. kompanija irgi laukė taksi. Bestovint D., kuris visą laiką provokavo konfliktą, pradėjo garsiai šaukti, jie nekreipė dėmesio, laukė taksi, po tam tikro laiko E. pasakė: „nerėk ir ateik pasikalbėti arčiau“. E. stovėjo kiek toliau nuo jų, tarp E. ir D. įvyko žodinis konfliktas, E. buvo pagrasinta Fabijoniškių mikrorajono draugais. E. pasakė juoko forma, kad taip pat pažįsta dalį Pašilaičių gyventojų. Besižodžiuojant staigiais mostais, pakeltomis rankomis pradėjo artėti nukentėjusysis M., jo rankos buvo pakeltos. Buvo matyti, kad veiksmas eina link muštynių. E., jo manymu, pajuto spaudimą, tikėjosi smūgio ir kad jo nebūtų, pats pirmas sudavė gynybinį smūgį. Nebuvo taip, kad nukentėjusysis vilktų D. striukę, ar paduotų. Nebūtų logiška, kad tai darytų konflikto metu. Jis pats matė smūgio momentą, smūgis nebuvo stiprus, bet tikriausiai buvo pakankamas, kad būtų sulaužyta nosis. Nukentėjusysis tikrai negriuvo, jis susiėmė už veido ir su didele agresija „šoko“ ant E.. Jo draugai taip pat „šoko“ ant E. ir pradėjo naudoti kumščius, E. B. buvo suduoti smūgiai, bet ne tokie stiprūs, kad kažką sulaužytų, buvo daugiau apsistumdymas. E. bandė atsitraukti po smūgio. Tada įsikišo ir jų draugai, kad išskirtų konfliktą. Konfliktas vyko gal 2-3 minutes – kol atvažiavo taksi. Jis puikiai viską atsimena. Prasidėjo šauksmai, kad „mano draugui bėga kraujas iš nosies“. Tuomet atvažiavo taksi, jis pats su merginom nuėjo ir atsisėdo į taksi, atėjo dar kiti vaikinai, įsėdo. E. vienintelis dar su jais palaikė kontaktą. E. taip pat atsisėdo į taksi, taksi pradėjo važiuoti, o D. pribėgo ir pradėjo stipriai daužyti taksi langą, kur sėdėjo E.. Daužė labai stipriai, jis net išsigando, kad gali išdužti stiklas. Taksistas sustojo ir išlipo, D. nubėgo. Taksistas pradėjo važiuoti ir vėl pasikartojo ta pati situacija, vaikinas pradėjo šaukti: „išlipk iš mašinos, čia dar viskas nebaigta“. Tai pasikartojo tris kartus. Trečią kartą taksistas apsisuko ir vaikinas perbėgo per 2-3 eismo juostas ir vidury gatvės bandė stabdyti taksi, taksi nuvažiavo. Kai įvyko konfliktas, buvo matyti, kad D. turbūt buvo girtas, iš eisenos matėsi, kad buvo išgėręs alkoholio, neblaiviai mąstė. Jis pats buvo gal du bokalus išgėręs per visą vakarą, E. gal irgi. Jis mano, kad E. neprovokavo konflikto, nes buvo su savo mergina, nenorėjo nekaip pasirodyti. E. slėpė, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ne jie buvo išprovokavę konfliktą, todėl manė, kad tie vaikinai, kurie patys išprovokavo konfliktą, nesiims jokių veiksmų.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas Ž. B. parodė, kad jis yra E. B. grupiokas, (duomenys neskelbtini) fakulteto studentas. Tą vakarą jie buvo kartu. Incidentas prasidėjo išeinant iš klubo, B. susidūrė tarpduryje su kažkuriuo iš M. trijulės. Apsižodžiavo, bet jie nekreipė dėmesio, pasiėmė striukes ir išėjo. Tuo metu, kai prie stotelės laukė taksi, D., su kuriuo E. prieš tai susidūrė, pradėjo rėkti ant E., paskui pradėjo kalbėti dviese. Nepamena, apie ką kalbėjo. Girdėjosi pakeltas tonas, B. nelabai kreipė dėmesio, juokais bandė nuleisti, jis nekonfliktiškas, nepasidavė provokacijai. Kai jiedu kalbėjo, M. judėjo link B.. Berods ir trečias artėjo. Buvo momentas, kai B. buvo vienas prieš du. Tuo momentu atrodė, kad nukentėjęs ėjo sparčiai, bet ne pasikalbėti norėdamas. Nepamena, ar jis ką atnešė provokatoriui, striukės neatnešė. Jis stovėjo 7-8 metrai nuo E.. Manė, kad nėra ko kištis, visi protingi. Tuomet įvyko incidentas. Chaosas buvo, balaganas, kai sudavė smūgį. Tie sušoko, o jie ėjo skirti. Truko gal 30 sekundžių ir išsiskirstė visi. Nematė, kad M. bėgtų kraujas. Po to dar buvo iš M. pusės agresyvių veiksmų. Bet atvažiavo taksi, jie visi susėdo, vienas iš M. kompanijos šoko ant taksi, vairuotojas išlipo, nuvijo ir tas pabėgo. Tada vos nepapuolė po ratais, nes šoko ant važiuojančio. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą jis nežinojo.
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3612/13 (01) matyti, kad M. A. padarytas nosies kaulų lūžimas, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-10-26), paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kuris nebūdingas griuvimui. Sužalojimas nebūdingas savęs žaloti (b. l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad liudytojai V. K. ir D. P. atpažino asmenį, smogusį jų draugui (b. l. 32-35, 37-38).
Iš byloje esančio 2014 m. lapkričio 16 d. Daiktinių įrodymų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti nukentėjusiojo M. A. striukė ir batai. Apžiūros metu nustatyta, kad 1) vyriška raudonos spalvos striukė, vidinėje pusėje etiketė „(duomenys neskelbtini)“, L dydžio, užsegama užtrauktuku. Striukės priekiniame paviršiuje, ant rankovių bei nugarinėje dalyje apačioje gausu rudos spalvos netaisyklingos formos įvairių dydžių dėmių, primenančių kraują. Mechaninių pažeidimų ant striukės nėra; 2) vyriški medžiaginiai mėlynos spalvos batai, 43 dydžio, vidinėje pusėje įspaustas užrašas „(duomenys neskelbtini)“, užrišami raišteliais. Batai nenauji, medžiaga išblukusi. Kairio bato priekyje yra maždaug 1 cm x 1 cm netaisyklingos formos ruda dėmė, primenanti kraują. Dešinio bato priekyje yra keturios netaisyklingos formos rudos spalvos dėmės 0,5 cm x 0,8 cm, primenančios kraują (b. l. 134-138).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Šioje baudžiamojoje byloje E. B. pareikštas įtarimas, surašytas kaltinamasis aktas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.
Prokuratūros suformuluotame kaltinime nurodoma, kad E. B. 2013 m. spalio 26 d. apie 4.00 val. viešoje vietoje, viešojo transporto stotelėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilus žodiniam konfliktui, dešine ranka sudavė M. A. į veidą, ko pasekoje pastarajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu nukentėjusiajam M. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, kadangi dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo atstovas pateikė prašymą pakeisti kaltinimą kaltinamajam E. B., nurodant kitas faktines aplinkybes ir sunkesnį baudžiamąjį įstatymą, būtent, kaltinant E. B. tuo, kad jis 2013 m. spalio 26 d. apie 4 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame viešojo transporto sustojime, žmonių susibūrimo vietoje, viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, konfliktuodamas su kitu asmeniu, dešinės rankos kumščiu smogė pro šalį einančiam M. A. į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam M. A. nosies kaulų lūžimą ir tuo nesunkiai sutrikdydamas M. A. sveikatą, bei sugadindamas jam priklausantį turtą – striukę „(duomenys neskelbtini)“, 600 Lt (174 eurų) vertės ir batus, 239,99 Lt (70 eurų) vertės, t. y, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pagal nukentėjusiojo atstovo pareikštą kaltinimą, kaltinamojo E. B. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį.
Kadangi nukentėjusiojo atstovo pareikštas prašymas pakeisti kaltinimą atitiko BPK 256 straipsnio reikalavimus, teismas šį prašymą priėmė. Tačiau, pagal įstatymo prasmę ir susiklosčiusią teismų praktiką, tokiais atvejais teismas nėra saistomas naujai pareikšto kaltinimo, kita vertus, teismui nėra privalomas ir kaltinamajame akte nurodytas kaltinimas. Išnagrinėjęs bylą ir nustatęs, kad kaltinamajam priimtinas apkaltinamasis nuosprendis, teismas privalo kaltinamąjį pripažinti kaltu remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jei tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti jam pareikšto kaltinimo, dėl kurio jis pripažįstamas kaltu, pobūdį ir pagrindą.
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas pažymi, kad byloje neabejotinai nustatyta aplinkybė, kad kaltinamasis E. B. 2013 m. spalio 26 d. apie 4 val., Vilniuje, viešoje vietoje, viešojo transporto stotelėje, (duomenys neskelbtini), dešine ranka kumščiu sudavė M. A. į veidą, ko pasekoje pastarajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nosies kaulų lūžimą, teismo medikų įvertintą nesunkiu sveiktos sutrikdymu. Šios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos tiek paties kaltinamojo E. B. parodymais, tiek nukentėjusiojo M. A. parodymais, liudytojų parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3612/13 (01), kitais įrodymais ir jokių abejonių nekelia. Kaltinamajame akte ši E. B. nusikalstama veika kvalifikuota pagal kilusius padarinius nukentėjusiojo sveikatai, t. y, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Baigiamųjų kalbų metu valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė taip pat prašė E. B. pripažinti kaltu pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą – BK 138 straipsnio 1 dalį.
Nukentėjusiojo atstovo teisiamajame posėdyje suformuluotame kaltinime nurodoma ne tik minėta aplinkybė – t. y. ne tik E. B. smūgis nukentėjusiajam, padarant pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet ir dvi naujos aplinkybės – veikos padarymas dėl chuliganiškų paskatų (tai reiškia veikos kvalifikavimą ne pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą) bei įžūliais veiksmais nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas, visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas (tai reiškia veikos kvalifikavimą papildomai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį). Kitaip tariant, nukentėjusiojo atstovo manymu, kaltinamojo E. B. veiksmai kvalifikuotini kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, idealioji sutaptis. Nagrinėjant šio kaltinimo pagrįstumą, būtina išanalizuoti veikos kvalifikacijai teisiškai reikšmingas aplinkybes.
Visų pirma teismas pasisako dėl nukentėjusiojo atstovo pareikštame kaltinime nurodytų chuliganiškų paskatų kaip BK 138 straipsnyje numatytą veiką kvalifikuojančio požymio. Pagal teismų praktiką, chuliganiškos paskatos yra tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. B., prieš suduodamas smūgį nukentėjusiajam M. A., žodžiu konfliktavo su šioje byloje procesinį liudytojo statusą turinčiu D. P.. Šio konflikto aplinkybių neneigia nei E. B., nei liudytojas D. P., nei nukentėjusysis M. A., nei kiti liudytojai. Iš ikiteisminio tyrimo ir teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad konfliktas tarp kaltinamojo E. B. ir liudytojo D. P. vyko garsiai, abu konflikto dalyviai kalbėjo pakeltu tonu. Nukentėjusysis M. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad E. B. vartojo necenzūrinius žodžius. Tai, kad tokius necenzūrinius žodžius konflikto metu vartojo tiek E. B., tiek ir liudytojas D. P., pastarieji taip pat neneigė. Be to, šio konflikto metu E. B. ir D. P. vienas kitam garsiai gyrėsi turintys pažinčių tarp skirtingų Vilniaus mikrorajonų gyventojų, akivaizdu, kad konflikto kontekste kalba ėjo apie galimas pažintis, padėsiančias, reikalui esant, išspręsti problemas neteisėtais būdais. Šio konflikto užuomazgos prasidėjo dar naktiniame klube, kuomet E. B. su D. P. neprasilenkė tarpduryje, vėliau tęsėsi prie viešojo transporto stotelės. Pats savaime E. B. ir D. P. žodinis konfliktas nėra šios baudžiamosios bylos dalykas, tačiau nustatytas šio konflikto pobūdis – garsus kalbėjimas pakeltu tonu, necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoje, gyrimasis atitinkamomis pažintimis rodo, kad tiek kaltinamasis E. B., tiek ir liudytojas D. P. nebuvo linkę laikytis visuomenės rimties, jų žodinį konfliktą ir necenzūrinius žodžius girdėjo aplink esantys jaunuoliai, o jų tarpusavio konfliktas vyko dėl mažareikšmės dingsties, arba visai be aiškių priežasčių. Ši aplinkybė reikšminga vertinant tolesnius kaltinamojo E. B. veiksmus nukentėjusiojo M. A. atžvilgiu. Remiantis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis E. B. suduodamas smūgį nukentėjusiajam M. A. veikė ne dėl chuliganiškų paskatų, o kokiais nors kitais motyvais. Kaltinamasis E. B. prieš tai M. A. nepažinojo, su juo nekonfliktavo, byloje nėra jokių įrodymų, kad prieš smūgį tarp kaltinamojo E. B. ir nukentėjusiojo M. A. apskritai įvyko koks nors žodinis konfliktas (kaip neteisingai nurodoma prokuratūros pareikštame kaltinime). Kaip minėta, prieš tai E. B. be jokių akivaizdžių priežasčių, garsiai, abiem vartojant necenzūrinius žodžius, konfliktavo su liudytoju D. P.. Priėjus nukentėjusiajam M. A., kaltinamasis E. B. jam smogė į veido sritį ir sulaužė nosį. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis E. B., nors ir nurodo, kad gailisi dėl savo veiksmų, tačiau savo elgesio motyvų paaiškinti negali. Jis teigia, kad M. A. sudavė išsigandęs, tačiau pastarasis jam negrasino, necenzūrinių žodžių jo atžvilgiu (skirtingai, nei liudytojas D. P.) nevartojo. Pasak liudytojo V. K., nukentėjusysis M. A. norėjo paduoti liudytojui D. P. striukę. Tą patį nurodo ir nukentėjusysis. Šiais parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Iš kitos pusės, liudytojo M. S. parodymai, kad nukentėjusysis M. A. artinosi prie E. B. pakėlęs rankas, yra nepatikimi, nes tokios aplinkybės nenurodė net pats kaltinamasis E. B.. Be to, tolesni liudytojo M. S. parodymai apie tai, kad nukentėjusysis M. A. po gauto smūgio su didele agresija puolė kaltinamąjį, prieštarauja visų kitų apklaustų asmenų parodymams. Todėl teismas šio liudytojo parodymais nesivadovauja. Liudytojų E. K. V. ir liudytojo Ž. B. parodymai yra nepakankamai informatyvūs. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis E. B. nukentėjusiajam M. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė dėl chuliganiškų paskatų, todėl kaltinamojo E. B. veiksmai šioje bylos dalyje kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Pasisakydamas dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, teismas pažymi, kad pagal įstatymo prasmę ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K-135/2011 ir kt.). Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. B. viešojo transporto stotelėje dėl chuliganiškų paskatų tyčia ranka smogė nukentėjusiajam M. A. į veidą. Nėra abejonių, kad tai kaltinamasis E. B. padarė viešoje vietoje (ši aplinkybė buvo nurodyta netgi prokuratūros pareikštame kaltinime, kaltinamajame akte). Visuomeninio transporto stotelėje ir šalia jos tuo metu buvo ir daugiau žmonių, didžioji dalis kurių išėjo iš to paties naktinio klubo – jau minėti liudytojai V. K., E. K. V., M. S., Ž. B., taip pat kiti asmenys. Nors naktiniame klube vykęs renginys jau buvo pasibaigęs, tačiau tai savaime nereiškia, kad dėl kaltinamojo E. B. veiksmų nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis smūgį nukentėjusiajam sudavė viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, matant kitiems asmenims. Pažymėtina, kad netgi esant asmeninio pobūdžio paskatoms tais atvejais, jei asmeninių santykių aiškinimuisi pasirenkama vieša vieta ir toks būdas, kuris sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006). Šioje byloje nustatyta, kad po kaltinamojo E. B. nukentėjusiajam smūgio kilo sąmyšis, netgi pats kaltinamasis ir jo pažįstami liudytojai M. S. ir Ž. B. parodė, kad D. P. su savo draugais siekė sustabdyti atvažiavusį taksi automobilį. Sužalotas nukentėjusysis kraujavo, jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Smūgio sudavimas viešoje vietoje yra „įžūlus elgesys“ BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijos prasme. Teismo vertinimu, šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad kaltinamasis E. B., įžūliais veiksmais, veikdamas neapibrėžta tyčia, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamojo E. B. veiksmai šioje bylos dalyje kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. B. veiksmai kvalifikuojami kaip dviejų nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, idealioji sutaptis.
Kartu teismas pažymi, kad nukentėjusiojo atstovo pareikštame kaltinime nurodomas turto sugadinimas yra už pareikšto kaltinimo ribų, šios aplinkybės turi reikšmės ne veikos kvalifikavimui, o civilinio ieškinio dydžiui, todėl iš pareikšto kaltinimo šalinamos.
Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas negali pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kadangi jis nepripažino teisiamajame posėdyje pasitvirtinusių kaltinimų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas kaltinamajam E. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis neteistas, mokosi, charakterizuojamas teigiamai), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam E. B. skirtinos įstatymo sankcijoje numatytos bausmės. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, BK 284 straipsnio 1 dalies sankcija – kelias alternatyvias bausmes. Už šią nusikalstamą veiką teismas skiria laisvės apribojimo bausmę. Kadangi padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, subendrinant paskirtas bausmes taikomas bausmių apėmimo principas, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Kadangi kaltinamasis E. B. teisiamas pirmą kartą, yra studentas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis iš dalies atlygino padarytą žalą, jam paskirtos subendrintos bausmės – laisvės atėmimo bausmės vykdymas, remiantis BK 75 straipsniu, atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.
Tenkinti kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas neturi juridinio pagrindo, kadangi byloje nenustatytos šio instituto taikymui būtinos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte numatytos aplinkybės.
Šioje baudžiamojoje byloje E. B. atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai ir pastaroji ieškinio dar ikiteisminio tyrimo metu atsisakė, todėl teismas nuosprendyje dėl jo nebepasisako.
Šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusysis M. A.. Pagal 2015 m. sausio 26 d. patikslintą ieškinį (pradinis civilinis ieškinys buvo pareikštas dar ikiteisminio tyrimo metu) bendra ieškinio suma yra 3 458 eurai (ekvivalentu litais – 11 939,87 Lt). Iš šios sumos 561,82 eurų sudaro prašoma priteisti turtinė žala, o 2 896,20 eurų - neturtinė žala. Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti – 637,26 eurų.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Visų pirma teismas pasisako dėl ieškinio dalies, susijusios su reikalavimu atlyginti padarytą turtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas tiek, kiek tokia žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Teismui pateiktais vaistinių kvitais įrodyta, kad nukentėjusysis pirko vaistų ir kitų medicinos priemonių, bendra šių išlaidų suma – 110,01 eurų. Nukentėjusiojo ir jo atstovo pateiktais dokumentais (kvitais) patvirtinama ir prašoma priteisti 194,04 eurų patirtų transporto išlaidų, vykstant į gydymo įstaigas ir pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, suma. Taip pat byloje esančiais sąskaitų išrašu ir daiktinių įrodymų apžiūros protokolu (b. l. 122, 134-138) įrodyta, kad buvo sugadinti nukentėjusiojo striukė ir batai, teismas taip pat neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo paaiškinimais dėl šių daiktų įsigijimo vertės – atitinkamai 173,77 eurų ir 69,50 eurų. Taksi išlaidų suma – 14,48 eurų (pagal tuo metu galiojusį piniginį vienetą 50 Lt), kuri buvo išleista parvykti į gyvenamąją vietą iš Lazdynų mikrorajone esančios ligoninės taip pat yra protinga, atitinkanti tokio pobūdžio paslaugų tarifus, todėl priteistina iš kaltinamojo. Taigi, ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas visa apimtimi. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo atstovas pageidavo kaltinamojo E. B. sumokėtą 1 000 Lt (ekvivalentu eurais 289,62 eurų) įskaityti į turtinės žalos atlyginimą, todėl šiuo nuosprendžiu priteistinos atlygintinos turtinės žalos dydis šia suma mažintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. B. viešoje vietoje suduodamas kumščiu į veidą nukentėjusiajam M. A. pastarąjį nesunkiai sužalojo. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Padarytas sužalojimas pasireiškė tuo, kad nukentėjusiajam M. A. nustatytas nosies kaulų lūžimas, sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad iki šiol gydymas iš esmės nebaigtas, nosies pertvara iškrypusi, rekomenduojami tyrimai dėl operacinio gydymo. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamojo E. B. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Nukentėjusysis, būdamas jaunas žmogus, patyrė ir ateityje gali patirti tam tikrų suvaržymų: buvo stebimas medikų, gydomas, neatmestina operacinio gydymo galimybė. Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą – jis buvo, miesto centre, matant kitiems asmenims, netikėtai sužalotas smūgiu į veidą. Taigi šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Kaltinamasis E. B. tyčia smogė nukentėjusiajam M. A. į veidą. Nustatyta, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Kita vertus, kaltinamasis pats savarankiškų pajamų neturi, yra studentas. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo M. A. pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas ir nustato atlygintinos neturtinės žalos dydį 4500 Lt (ekvivalentu eurais – 1 303,29 eurų).
Nukentėjusiojo M. A. turėtos advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, darbo apmokėjimo išlaidos (pinigų priėmimo kvitai – b. l. 155, patvirtina, kad advokatui sumokėta 1 450 Lt (ekvivalentu eurais 419,94 eurų), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo E. B. (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusiojo atstovo kelionės į teismą išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos, nes tai nėra nukentėjusiojo patirtos išlaidos ir pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, nelaikomos proceso išlaidomis.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu šias bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę E. B. paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1-4 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. B. atidėti vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajam M. A. šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą (t. y. 272, 18 EUR).
Priteisti iš E. B. nukentėjusiajam M. A. 272, 18 EUR nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš E. B. nukentėjusiajam M. A. 1 303, 29 EUR nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš E. B. nukentėjusiajam M. A. 419, 94 EUR išlaidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, striukę ir batus, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam M. A..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.