Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-11-11 · Civilinė byla Nr. 2S-967-611/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-11
Bylos Nr.
2S-967-611/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė, Andžej Maciejevski (pran.)
Pareiškėjas
Pranciškaus Guobio
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-967-611/08Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.4; 128.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Danutės Kutrienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Pranciškaus Guobio atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono teismo 2008 rugsėjo 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Pranciškus Guobys kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pastatą – gyvenamąjį namą, unik. Nr. 4193-0020-4010, pastatą – ūkinį pastatą, unik. Nr. 4193-0020-4032, pastatą – malkinę, unik. Nr. 4193-0020-4043, pastatą – ūkinį pastatą, unik. Nr. 4193-0020-4054, pastatą – garažą, unik. Nr. 4193-0020-4065, pastatą –pirtį, unik. Nr. 4193-0020-4076 ir kitus statinius (inžinierinius) – kiemo statinius, unik. Nr. 4193-0020-4087, kurie priklauso pastatui – gyvenamajam namui, unik. Nr. 4193-0200-4010, valdė Jelena Guobienė ir Petras Guobys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ kiekvienam. Tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra būtina sąlyga pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Taip pat prašė pareiškimo nagrinėjimui prijungti civilinę bylą Nr. 2-67-95/2008.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-09-08 nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad LR CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Civilinės bylos Nr.2-67-95/2008, kurią buvo prašoma prijungti prie pareiškimo nagrinėjimo, duomenys patvirtina, kad mirusiosios Jelenos Guobienės vardu pareiškime nurodyti pastatai niekada nebuvo įregistruoti, pastatai įregistruoti jau po jos mirties, o teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 str.). Ypatingosios teisenos tvarka pareiškimai nagrinėjami, kai sprendžiamas fakto, sukeliančio teisines pasekmes, klausimas. Šiuo atveju buvo prašoma nustatyti tam tikras faktines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos kitoje ginčo teisena nagrinėjamojoje byloje. Teisinės registracijos santykis su nuosavybės teisių atsiradimu yra nuosavybės teisių teisinio reguliavimo ir aiškinimo bei taikymo dalykas, bet ne aplinkybė, kuri pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 ar 9 punktą bei CPK 445 straipsnį šiuo atveju galėtų sudaryti prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto įrodinėjimo turinį. Taip pat pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs (nutartis Nr. 3K-3-451/2007), kad juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymas negali būti laikomas teisiniu instrumentu teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo klausimams išspręsti.

Pareiškėjas Pranciškus Guobys pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-09-08 nutartį civilinėje byloje, o pareiškimo priėmimo klausimui spręsti bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nesutinka su teismo priimta nutartimi ir nurodo, jog prašymas nustatyti faktą yra juridinis, nes tik jį nustačius, pareiškėjas galėtų paveldėti turto dalį, tenkančią savo motinai Jelenai Guobienei pagal testamentą. Tai, kad pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių, jog mirusios Jelenos Guobienės vardu buvo įregistruoti pareiškime nurodyti pastatai jos vardu, nustatė Vilniaus rajono apylinkės teismas. Taip pat po testatorės Jelenos Guobienės mirties (mirė 1997 02 12) jos vardu neįmanoma įregistruoti nuosavybės teisių, pareiškėjas negali gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas, remdamasis šiais motyvais, mano, jog pareiškimo nagrinėjimas teismo kompetencijai priskirtinas. Pažymi, jog sutuoktinis Petras Guobys tik po sutuoktinės mirties užsakė atlikti buto, garažo, pastato bylos kopiją, kadangi originalas buvo pamestas. Visi statiniai buvo įregistruoti VĮ Registrų centre 1997-05-30. Tačiau iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-06-10 išrašo matyti, kad visi pastatai (išskyrus gyvenamąjį namą) ir statiniai yra statyti ir įsigyti sutuoktinių Jelenos ir Petro Guobių santuokos metu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kad pareiškėjas paveldėtų jam testamentu paliktą motinos turto dalį, turi būti nustatytas juridinis faktas, jog jo tėvai, sutuoktiniai Jelena ir Petras Guobiai, nurodytą turtą valdė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise lygiomis dalimis, po ½ kiekvienam. Taip pat pareiškėjas mano, jog teismas neargumentuotai ir neaiškiai pasisakė dėl prašymo nustatyti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos kitoje ginčo teisena nagrinėjamoje byloje. Nurodo, jog teisinės registracijos su nuosavybės teisių atsiradimu nesieja. Pareiškėjo tėvų nuosavybė atsirado ją sukūrus jiems būnant santuokoje ir prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jie tą turtą valdė bendrąja jungtine nuosavybe, o ne kieno vardu ir kada jis buvo įregistruotas. Pareiškėjas mano, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 3K-3-451/2007, nes būtent joje yra nuoroda į kitą nutartį Nr. 3K-3-442/2001, kur nurodoma, jog teisinė registracija nuosavybės teisės nekuria, dėl ko ir pripažintina, jog pareiškėjui prašant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvai, būdami santuokoje, valdė turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pareiškėjas nesieja prašomo nustatyti fakto su turto registracija.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal LR CPK 444 str. 1 d. ir 445 str. teismas turi teisę nustatyti tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, taip pat tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų ar kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nesant bent vienai iš nurodytų sąlygų, negali būti nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas. Jeigu tam tikrus faktus patvirtinantys dokumentai egzistuoja, tačiau jie, pareiškėjo nuomone, yra neteisingi, tuomet turi būti ginčijami minėti dokumentai ginčo teisenos tvarka, o ne nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas. Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas negali būti laikomas teisiniu instrumentu teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo klausimams spręsti, todėl negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas taip pat privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje esantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nekilnojamasis turtas (1/2 dalis), dėl kurio valdymo būdo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nuosavybės teise priklauso Petrui Gobiui, o nuosavybės pagrindas yra 1997-05-30 seniūnijos pažymėjimas Nr.14-345 (b.l.4-5). Pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. viešo registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad egzistuoja ir yra išlikę rašytiniai dokumentai apie nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas, įvertines su pareiškimu pateiktus įrodymus bei prašomos prijungti bylos medžiagą, pagrįstai padarė išvadą, kad mirusiosios Jelenos Guobienės vardu pareiškime nurodytas turtas niekada nebuvo registruotas. Taigi, pareiškėjui neigiant viešo registro duomenis apie nuosavybės teises į pareiškime nurodytą turtą, jis turi teisę kreiptis į teismą ginčo tvarka, įrodinėdamas nuosavybės teisės formą į pareiškime nurodytą turtą ir teisėtus savininkus, t.y. pareiškėjo pareiškimo reikalavimas iš esmės yra įrodinėjimo dalykas kitoje ginčo teisenoje nagrinėtinoje byloje, o tokio fakto buvimas ar ne negali būti teismo tvarka pripažįstamas kaip juridinę reikšmę turintis faktas. Pareiškėjui įrodžius, kad pareiškime nurodytas turtas buvo įgytas jo tėvų santuokoje, pagal įstatymą preziumuojama, kad toks turtas valdomas bendros jungtinės nuosavybės teise. Todėl pareiškėjo prašomas nustatyti faktas toks, kokio prašo pareiškėjas, negali būti nustatinėjamas teismo tvarka, todėl nenagrinėtinas teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 443 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas teisingai taikė juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtais motyvais, konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti galioti nepakeista.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjai Neringa ŠvedienėDanutė Kutrienė