Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. skundą dėl Institucijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-823-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas iš esmės skundą grindžia tuo, jog nepadarė administracinio nusižengimo. Tarp jo ir jo sugyventinės A. Š. yra kilęs civilinis ginčas su kitais gyvenamojo namo, esančio Kaune, Vaidoto g. 162, bendraturčiais dėl lauko durų, pro kurias patenkama į bendrojo naudojimo negyvenamąsias patalpas. Taip pat skunde jis nurodo, kad duris buvo nuėmęs, nes norėjo jas pataisyti. Bylos nagrinėjimo teisme metu jis duris grąžino į jų buvusią vietą.

Teisminio nagrinėjimo metu V. V. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.

Teisme apklausta nukentėjusioji V. B., liudytojai A. Š., D. M., A. M., A. B., A. S., M. B. parodė, jog nebuvo gyvenamojo namo bendraturčių sutarimo dėl to, kad V. V. nukeltų lauko duris, vedančias į bendrojo naudojimo patalpas. Tarp kaimynų vyksta nuolatiniai nesutarimai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Byloje nustatyta, kad V. V. skundžiamu Institucijos nutarimu pripažintas kaltu dėl to, jog 2019 m. gegužės 8 d. nuo 10.00 iki 15.00 val. savavališkai, vykdydamas įsivaizduojamą, tariamą teisę, nesuderinęs su namo Vaidoto g. 162, Kaune, bendrasavininkais, išėmė lauko duris į bendro naudojimo koridorių, jo teigimu, remontuoti, taip paliko laisvai prieinamas bendro naudojimo patalpas koridorių, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje.

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Pažymėtina, kad ANK 518 straipsnis dalių neturi, tačiau administracinio nusižengimo protokolas V. V. surašytas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį ir skundžiamu Institucijos nutarimu jis taip pat buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. Tai vertintina kaip rašymo apsirikimas ir laikytina, kad V. V. nubaustas pagal ANK 518 straipsnį.

Byloje pareiškėjas neginčija faktinių aplinkybių, kad jis išėmė duris į bendro naudojimo koridorių, taip pat nekilo ginčo dėl to, jog bendraturčių sutikimo tai padaryti V. V. neturėjo. Taip pat nekilo ginčo dėl to, jog bendraturčių dalys dėl bendro naudojimo patalpų šiame gyvenamajame name nėra nustatytos. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad V. V. nėra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), jis yra vienos iš bendraturčių A. Š. sugyventinis, kurios pritarimu (valia) ir veikė. Duomenų, jog namo bendraturčiams būtų padaryta esminės žalos, negauta.

Iš esmės pareiškėjas skundu kelia nutarimo neteisėtumo, o ne nepagrįstumo klausimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, pareiškiamą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė suponuoja išvadą, jog teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad V. V., 2019 m. gegužės 8 d. išimdamas lauko duris į bendro naudojimo koridorių, neturėjo daugiau nei 50 procentų dalies kitų jo sugyventinės A. Š. bendraturčių, tai yra T. B., V. B., A. B., A. M. sutikimo, nei bendraturčių susitarimo, nei teismo sprendimo, todėl akivaizdu, jog veikė neteisėtai, todėl pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

V. V. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-823-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.