- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-08
- Bylos Nr.
- 1-306-946/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-0-00080-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- K. E.
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius, Darius Karabinas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, iki bausmės atlikimo gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini)atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, teistas 6 kartus:
1) 2007 m. gruodžio 5 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme, 2008 m. liepos 17 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;
2) 2008 m. gruodžio 17 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,
3) 2009 m. kovo 17 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo 1 metams bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta 2008 m. gruodžio 17 d. teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
4) 2009 m. lapkričio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams;
5) 2010 m. vasario 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 10 metų. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, iš dalies subendrinta su 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 12 metų;
6) 2012 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 12 metų 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmė neatlikta (Bausmės pradžia 2009 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga 2021 m. vasario 27 d.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2018 m. gegužės 5 d. apie 19.00 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-o sektoriaus 11-to būrio prausykloje, asmeninio konflikto metu tyčia ranka sudavė K. E. ne mažiau du smūgius į veidą, taip jam padarydamas muštinę viršutinės lūpos žaizdą, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. V. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą prisipažino kaltu visiškai ir parodė, kad vedėsi nukentėjusįjį į prausyklą nuprausti, nes pats jis nenorėjo praustis, nors ir nesilaikė higienos. K. E. nenorėjo praustis. Todėl, kai pradėjo jį prausti, K. E. sudavė jam du niuksus. Todėl atgal jam ranka ir trenkė į veidą. Sudavė plaštakos priekine ir viršutine dalimi, tai yra du kartus, iš vienos ir iš kitos pusės. Nežino, kaip po tokio smūgio galėjo atsirasti kraujosruva po akimi, nes matė tik prakirstą lūpą. Kraujosruvą po nukentėjusiojo akimi pamatė tik po savaitės, todėl mano, kad ją galėjo padaryti kiti nuteistieji. Kai prausė K. E., tai visą įvykį matė kitas nuteistasis, kuris padėjo jį prausti, tai yra leido vandenį. Bet tas nuteistasis konflikte nedalyvavo ir smurto K. E. atžvilgiu nenaudojo.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
Liudytojas N. N. parodė, kad vakarinio patikrinimo metu pastebėjo ant nukentėjusiojo K. E. sumušimo žymes. Jo veidas buvo prakirstas, todėl pranešė budinčiajam, kuris liepė nukentėjusįjį pristatyti į medicinos dalį. Ten K. E. apžiūrėjo. Pats nukentėjusysis iš karto nurodė, kad nukentėjo nuo R. V. ir kito nuteistojo. Kiti pareigūnai tada nuėjo sulaikyti R. V. ir apklausti. Matė, kad K. E. paakyje buvo mėlynė. Jis sakė, kad nuteistieji jį mušė, bet neminėjo, kokiu būdu mušė.
Liudytojas Ričardas Lazauskas parodė, kad gavęs pranešimą, kad 3-iame sektoriuje yra sužalotas nuteistasis K. E., davė komandą nuvesti nuteistąjį į medicinos dalį, taip pat jį apklausė. K. E. iš karto nurodė nuteistųjų pavardes, kurie jį sumušė. Jis aiškino, kad sumušė du nuteistieji, tačiau neminėjo, kokiu būdu buvo sumuštas. Ant jo matėsi lūpos sužalojimai, prakirtimai ir hematoma po akimi. Kai kalbėjo su dėl sumušimo sulaikytas nuteistaisiais, tai jie nieko neaiškino apie tai, kaip sužalojo nukentėjusįjį.
Liudytojas O. V. parodė, kad jis su R. V. vedė K. E. nuprausti. Kadangi K. E. nėjo ir pradėjo stumdytis, tai R. V. jį nuvedė į prausyklą. Paskui juos ir jis atėjo, matė, kaip tarp R. V. ir K. E. įvyko muštynės. Matė, kad R. V. sumušė nukentėjusįjį, matė, kad jam R. V. pataikė į žandą. Iš viso buvo keli smūgiai. Muštynės įvyko dėl to, kad K. E. nenorėjo praustis.
Šalies argumentai
2018 m. gegužės 9 d. protokole - pareiškime nukentėjusysis K. E. nurodė, kad nuo 2016 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2-ame sektoriuje. Nuo 2017 metų buvo paskirtas gyventi į 11-o būrio 2-ą brigadą. 2018 m. gegužės 5 d. apie 19 val. jis grįžo iš valgyklos po vakarienės ir ėjo į prausyklą. Prausykloje buvo nuteistieji O. V. ir R. V.. Jam tik įėjus į prausyklą, jie priėjo prie jo ir pasakė, kad jis yra apsišlapinęs. Jis jiems nieko neatsakė. Tada jie jam liepė nusirengti. Jis nusirengė, nes jie buvo dviese. Tada jie jį apipylė vandeniu. Tada R. V. trenkė du kartus ranka jam į veidą .Po to, kai jam trenkė, jis R. V. atgal netrenkė, tik nuo savęs nustūmė, kad daugiau jo nemuštų. (b. l. 26-27)
Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis K. E. parodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 29). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo K. E. apklausti dėl jam diagnozuotos sunkios ligos, dėl kurios jis buvo atleistas nuo tolimesnės bausmės, nebuvo galimybės. (b. l. 44-46) Todėl byloje esantiems įrodymams patikrinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1676/2018(02) nurodyta, kad K. E. konstatuota muštinės viršutinės lūpos žaizdos, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, padarytos kietais bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 38)
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. V. kilusio konflikto su kartu bausmę tuose pačiuose pataisos namuose atliekančiu nuteistuoju K. E. metu tyčia smurtavo jo atžvilgiu ir trenkė du kartus į veidą, ko pasėkoje padarė muštinės viršutinės lūpos žaizdas, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke.
Nors kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kaip smūgiuodamas ranka, tai yra delno išorine ir vidine pusėmis nukentėjusiajam galėjo padaryti kraujosruvą po akimi, tačiau tai esminės reikšmės neturi sprendžiant dėl jo kaltės sukėlus nukentėjusiajam K. E. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis pripažino tiek fizinio smurto panaudojimą, tiek ir padarytus sužalojimus, nes patvirtino, kad smurtaudamas nukentėjusįjį sužalojo, padarydamas kirstines žaizdas lūpoje. Specialisto išvada taip pat patvirtinta, kad tiek sužalojimai, tiek ir pats fizinis poveikis galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat užfiksuoti protokole – pareiškime, taip pat ir liudytojo O. V. parodymai iš esmės atitinka tokias kaltinamojo parodytas aplinkybes. Tiek nukentėjusysis, tiek ir šis liudytojas, matęs konfliktą, parodė, kad buvo suduoti smūgiai ne bet kur, o į veidą. Todėl nėra abejonių, kad kaltinamojo veika K. E. buvo padaryti sužalojimai ne tik prakirtus lūpas, bet ir padarant poodinę kraujosruvą. Kad iš karto po šio įvykio pas nukentėjusįjį matė jam padarytus sužalojimus lūpose bei hematomą po akimi patvirtino ir liudytojas Ričardas Lazauskas. Todėl teismui nekyla abejonių tiek dėl veikos pobūdžio, tiek ir dėl nustatytų nukentėjusiajam kaltinamojo veikos padarinių.
Nors kaltinime nurodyta, kad smūgių suduota buvo ne mažiau kaip du, o specialistas nurodė, kad trauminių poveikių, kuo galėjo būti ir smūgiai, buvo trys ir daugiau, tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis, tiek ir įvykį matęs liudytojas O. V. paaiškino, kad kaltinamasis smūgiavo du kartus. Nors bet kokiu atveju ši aplinkybė (kiek suduota smūgių) nėra esminė pagrindžiant kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ir neturi reikšmės ir veikos kvalifikacijai, nes šiuo atveju reikšminga yra tai, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, pasireiškusių smūgių sudavimu, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, teismo vertinimu neginčytinai įrodyta, kad tokių smūgių buvo tikrai ne mažiau kaip du. Dėl ko kaltinimo formuluotė šiuo atveju visiškai atitinka nustatytas ir visiškai įrodytas faktines aplinkybes.
Taigi, ištirti ir išanalizuoti įrodymai neleidžia abejoti nei dėl kaltinime nurodytos vietos, laiko, nei dėl kaltinime nurodyto asmens (kaltinamojo R. V.) ir jo padarytos veikos (smūgių ranka), nei dėl tokia veika, objektyviai pasireiškusia akivaizdžiu smurtavimu, sukeltų ir specialisto nustatytų pasekmių – nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Tai, kad R. V. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš K. E. smurtavo faktiškai be jokios dingsties, o savo smurtinį elgėsi bandė pateisinti paties nukentėjusiojo netinkamu elgesiu, tai yra tuo, kad jis priešindamasis jo nuprausimui sudavė kelis niuksus kaltinamajam. Tai patvirtina vienareikšmiškai tai, kad kaltinamasis suvokė, kad dėl to smurtaudamas veikia pavojingai ir neteisėtai. Tiesioginę tyčia rodo ir tai, kad nustatyti smūgiai ranka buvo suduoti labai stipriai, ką patvirtina ir sukelti padariniai (muštinės žaizdos lūpose, kraujosruva), taikyta ir pataikyta į veidą, kas rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai, turint tikslą tik sužaloti. Tokia veika buvo aiškiai pavojinga ir tai rodo, kad kaltinamasis buvo aiškiai neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš K. E., dėl ko smurtaudamas jo atžvilgiu turėjo aiškų tikslą jį sužaloti, kas ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Veikos pobūdis, kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato savo veikos pavojingumą, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė.
Taigi konstatuotina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam jį mušdamas ir suduodamas ranka ne mažiau kaip du kartus į veidą, jo atžvilgiu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra nusikaltimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą R. V. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino esmines jam pareikšto kaltinimo aplinkybes, tai yra tiek fizinio smurto panaudojimą, tiek ir sukeltus padarinius nukentėjusiajam, tai ši aplinkybė laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes jis iš esmės visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
R. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas jau anksčiau šešis kartus teistas, baustas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, šiuo metu taip pat atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo vietos administracijos charakterizuojamas neigiamai (b. l. 61-64, 154-155), kas rodo, kad jis yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad jis nėra vedęs, laisvės atėmimo vietoje nedirba, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia savo rūšimi iš visų BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių - laisvės atėmimas, savo dydžiu artima šios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkiui.
Paskirtoji bausmė privalės būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi nagrinėjamu atveju R. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl bendrinant bausmes pagal abu nuosprendžius turėtų būti taikytinos BK 64 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės. BK 64 straipsnyje numatyto bendrinimo principo esmė yra ta, kad prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa arba dalis tai dienai neatliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį. O jeigu ta neatliktoji bausmės dalis didesnė nei bausmė, paskirta nauju nuosprendžiu, tai prie jos pridedama visa arba dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Minėta, kad 2012 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu R. V. paskirtos bausmės pabaiga 2021 m. vasario 27 d. Tai reiškia, kad šiai dienai neatliktoji terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 metai 19 dienų. Kadangi neatliktos šiai dienai bausmės dalis yra didesnė nei galima paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmė pagal BK 140 straipsnio 1 dalies sankciją, tai prie likusios neatliktos bausmės dalies turės būti pridėta visa arba dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
nusprendė:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 8 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2012 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu R. V. paskirta ir iki dabar neatlikta bausme, tai yra prie neatliktos bausmės dalies (2 metų 19 dienų) pagal 2012 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę (8 mėnesius laisvės atėmimo) ir paskirti R. V. galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams 19 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2019 m. vasario 8 d.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.