Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė Baudž. byla Nr. 1A-237-594-2014

Pranešėjas Albinas Antanaitis Proceso Nr. 1-26-1-01388-2012-5)

2014 m. kovo 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistojo A. S. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. - 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-10-25 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 5 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2013-10-25 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityta kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2013-10-25 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad 2012-10-23, apie 14 val., Kauno „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, sporto salės balkone iš nepilnametės N. J. pagrobė svetimą, L. V. priklausantį, 474 Lt vertės turtą - mobilaus ryšio telefoną „Huawei U8650“, 400 Lt vertės, su „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele, 5 Lt vertės, ir telefono dėklu, 69 Lt vertės, kurį nepilnametė N. J. buvo pasidėjusi ant balkono atramos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, kadangi teismas ypatingai kruopščiai ir atidžiai išnagrinėjo visas aplinkybes ir skyrė jam švelnią bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir nu­si­kalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti, tačiau įvertinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšį ir dydį, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką ir paskyrė A. S. bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str.. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę len­gvinančioms ir (ar) sun­ki­nan­čioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vi­dur­kio. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad pa­da­ry­tas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, amžių, charakterizuojančią medžiagą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad teis­mas nepakankamai atsižvelgė į šias aplinkybes ir nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę – šiuo nuosprendžiu jam paskirta arešto bausmė ir netgi mažesnė nei šios bausmės vidurkis, kai tuo tarpu BK 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymo teismas paprastai skiria laisvės atėmimą. Baudžiamoji byla nebuvo baigta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ar baudžiamuoju įsakymu, todėl pagrindų taikyti BK 64¹ str. nėra. Kadangi nusikalstama veika padaryta iki 2013-10-25 nuosprendžio priėmimo, apylinkės teismas teisingai parinko bausmių subendrinimo būdą ir paskirtą bausmę vadovaudamasis BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrino dalinio sudėjimo būdu su 2013-10-25 nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi pagrindo taikyti bausmių apėmimą nėra. Nors skundžiamame nuosprendyje ir nėra nurodyta, kad arešto bausmė, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p.p. keičiama į laisvės atėmimo bausmę, tačiau galutinė bausmė paskirta teisingai - 5 mėn. 20 d. laisvės atėmimo bausmė, tai yra iš šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridėta tik 30 dienų laisvės atėmimo. Pagal BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kad A. S. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagrindo nėra, nes nėra jokio pagrindo padaryti išvadą, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (jis yra ne vieną kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, tai jau ketvirtas jo teistumas) – priešingai, tai gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad paskirtoji bausmė tikrai nėra per griežta ir neprieš­­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės pas­kir­čiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo ją švelninti ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Visos nuteistojo apelia­ci­nia­me skunde nurodytos aplinkybės buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instan­ci­jos teis­me. Tai, kad kaip nurodoma apeliaciniame skunde nuteistajam galimai reikalinga operacija, nėra pagrindu skirti nuteistajam švelnesnę bausmę, kadangi būtina medicininė pagalba gali būti suteikta bausmės atlikimo vietoje, tuo tarpu pagrindų taikyti BK 76 str. nuostatas ir atleisti nuteistąjį nuo bausmės, nėra. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteismi­nio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo me­tu būtų pa­daryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garantuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kal­tės, bausmės rūšies, jos dy­džio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas ga­lioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.