Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Lino Pauliukėno, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 punkte, 6 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. J. tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinę L. U.:

2013 m. lapkričio 16 d. vakare, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, D. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su L. U. sudavė jai ne mažiau kaip 4 kartus rankų kumščiais ir kojomis į galvą ir daugybinius smūgius į kitas kūno dalis, dėl to jai buvo padarytas kairio galvos smegenų pusrutulio parasagitalinės venos plyšimas, kuris sukėlė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudusiu galvos smegenis bei sukėlusiu gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą. Dėl patirtos sunkios galvos traumos L. U. 2013 m. lapkričio 17 d. 05.00 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė.

Apklaustas teismo kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad 2013 m. lapkričio 16 d. buvo šeštadienis, jis dirbo „chalturkėj“, o L. U. liko namuose. Namo grįžo apie 15–16 val., buvo šiek tiek išgėręs, bet girtas nesijautė. Ką darė L. U. jam nebūnant, nežino, bet grįžęs ją rado neblaivią. Kad būtų sumušta, nepastebėjo. Jis papriekaištavo L. U., kad kambarys netvarkytas, valgyti nepagaminta, jie šiek tiek apsipyko, apsižodžiavo, apsišūkavo, bet nesimušė. Grįždamas iš darbo jis nusipirko ir namo parsinešė butelį 0,7 l talpos baltos degtinės. Tą butelį su L. U. išgėrė, susitaikė prieš gerdami. Gerdami nesibarė, jis nuėjo miegoti, o L. U. liko sėdėti ant lovos. Jis užmigo, nes jautėsi iš po darbo pavargęs, buvo išgėręs. Nežino, ką darė L. U.: ar ji ėjo miegoti, ar buvo kur išėjusi. Kai jis pabudo, L. U. gulėjo lovoje ir kalbėjo kažkokias nesąmones, jam trukdė. Jis jos prašė, kad leistų miegoti, bet ji vis tiek nenutilo. Jam nebeišlaikė nervai ir jis kojomis ir rankomis išstūmė L. U. iš lovos. Nuo pastūmimo L. U. iškrito iš lovos ir galva atsitrenkė į sekcijos kraštą, gal į sekcijos kampą. Ji įkrito į tarpą tarp lovos ir sekcijos ir nesikėlė ir jam nieko neatsakė. Už kokių penkių minučių jis pats atsikėlė ir pamatė, jog L. U. iš nosies bėga kraujas. Jis bandė kalbinti L. U., įkelti ją į lovą, bet ji visa buvo suglebusi. Užtempė L. U. ant čiužinio, bandė ją pražiodinti, kad nespringtų krauju, kišo į burną dantų šepetėlį. Paguldė aukštielninką ir iš karto iškvietė greitąją pagalbą. Jokių smūgių daugiau L. U. nesudavė, tik keldamas galėjo padaryti kokią kraujosruvą. Plaukų taip pat neišrovė, ji pati buvo netvarkinga ir primėtydavo plaukų, kai šukuodavosi. Sugyventinės L. U. anksčiau nemušė, smurto prieš ją nevartojo, tačiau gyventi sekėsi ne taip, kaip norėjo. Su L. U. bendravo apie 7 metus ir gyveno kartu apie 6 metus. Nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) gyveno kartu apie 2 metus. Pagrindiniai nesutarimai su sugyventine L. U. kildavo dėl to, kad ji girtavo, ir jam tai nepatikdavo. Dirbo tik jis vienas, kai išeidavo į darbą, pas L. U. ateidavo draugų, kas tie draugai, jis nežino. Ji ir pati išeidavo iš namų, grįždavo išgėrusi, nusibrozdinusi, sužalota. Paskutiniu metu pasakojo, kad eidama į balkoną rūkyti užkliuvo, nusibrozdino ranką. Namų netvarkydavo, valgyti negamindavo, todėl buvo išsiskyrę, ji buvo išėjusi gyventi pas motiną, bet po kelių dienų pradėdavo skambinėti, prašydavosi, kad jis ją priimtų į namus ir jie susitaikydavo. Buvo iškvietusi policiją dėl smurto. Buvo kviesta policija dėl barnių, bardavosi, kad ji nesitvarkydavo, negamindavo valgyti. Ji sakydavo, kad yra ne tarnaitė. Nužudyti L. U. tikrai nenorėjo, kur ji patyrė sužalojimus, nurodytus medicininės ekspertizės akte, nežino, mano, kad galbūt ir tą vakarą buvo kažkur išėjusi, nes būdavo mėgėja išeiti, turėjo aplinkui draugių ir draugų ir gal grįžo sumušta.

Nukentėjusioji J. U. parodė, kad L. U. yra jos dukra. D. J. pažįsta apie 7 metus, teisiamasis buvo jos dukros sugyventinis. Pradžioje draugystės jų santykiai buvo normalūs. Po kurio laiko D. J. ėmė girtauti, smurtauti prieš jos dukrą. Jų bendras gyvenimas toks ir buvo: nesutarimai, muštynės, išgėrimai. Pragyvenę su kaltinamuoju trejus metus išsiskyrė, dukra du mėnesius gyveno pas ją. Vėl susitaikė. Ne kartą yra atėjusi, pabuvusi vieną ar kitą dieną ir vėl išeidavo pas sugyventinį. Dukra skųsdavosi, kad ją D. J. mušė, ne kartą yra mačiusi sumuštą. L. U. bijodavo savaitgalių, ne kartą yra skambinusi ir sakiusi jai, kad jei D. J. neišvažiuos pas savo tėvus, tai per savaitgalį vėl kels skandalus. Gerdavo ir dukra, bet stengėsi atsisakyti šio žalingo įpročio, stengėsi nebegerti, lankė anoniminių alkoholikų klubą, o jos sugyventinis specialiai gerdavo alkoholį prie . U. liepdavo eiti pirkti išgerti, jei ji neidavo, tada mušdavo. Konfliktai tarp L. U. ir D. J. būdavo dažni. Paskutiniu metu dukra ypač skundėsi, kad D. J. ją muša, keletą kartų kvietė policiją, parašydavo pareiškimą, bet vėl jį atsiimdavo, jam viską atleisdavo. Paskutinį kartą su dukra susitiko prieš savaitę, matė, kad jos nosis buvo nubrozdinta, smakras irgi nubrozdintas, rankos buvo su mėlynėmis. L. U. sakė, kad ją sumušė D. J.. Klausė, kodėl kartu gyvena, ko dukra laukia, ar kol užmuš. Dukra sakydavo, kad jei ją kas užmuš, tai tik D. J.. Mano, kad jie mylėjo vienas kitą, todėl ir kartu gyveno.

Apie dukros mirties aplinkybes žino nedaug. 2013 m. lapkričio 17 d., apie 02.00 val., jai paskambino D. J., paklausė Raudonojo kryžiaus ligoninės telefono. Pranešė, kad dukrą išvežė į ligoninę, sakė, kad spyrė jai gulinčiai lovoje, L. U. krito iš lovos, atsitrenkė į sekciją ir jai iš burnos pasileido kraujas, pasakė, kad nenustebtų, jei mirs. Į ligoninę liepė nevažiuoti, sakė, kad jos naktį niekas neįleis. Ji telefono nežinojo, D. U. pradėjo šaukti, rėkti, kad nežino numerio, tada ji padėjo ragelį. Ryte ji nuvažiavo į ligoninę, išsiaiškino, kad tokios ligonės nėra. Tada paskambino D. J. ir paklausė, kur dukra, o jis atsakė, kad ji miesto ligoninėje, reanimacijoje. Miesto ligoninėje jai medikai pranešė, kad dukra mirė nuo stipraus kraujo išsiliejimo į smegenis.

Nukentėjusioji J. U. parodė kad su L. U. buvo labai artimos, dėl dukros nužudymo yra labai sukrėsta, sunku gyventi, jaučiasi labai sugniuždyta. Su netektimi sunku susitaikyti, negali ramiai miegoti, sunku susikaupti ir darbe, tenka gerti raminamuosius. Patirtą neturtinę žalą įvertino 50 000 litų, prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo. Turėjo laidotuvių išlaidų, bendra laidojimo išlaidų suma sudaro 4213,87 litus, bet laidotuvių išlaidas jau atlygino D. J. šeima. Dabar yra užsakiusi paminklą ant dukros kapo, paminklas kainuos 6330 litų, prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo.

Liudytojas V. R. parodė, kad jis yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Pats tame bute negyvena, tik kartais atvažiuodavo, butą buvo išnuomojęs kaltinamajam D. J., kuris gyveno su L. U.. Su nuomininkais neturėjo problemų, nebuvo nusiskundimų. Žino, kad L. U. nedirbo ir būdavo namie, o D. J. dirbo, atrodė padorus, laiku susimokėdavo už butą. Vieną kartą, gal lapkričio 10 d., sekmadienį, grįždamas iš Palangos, užvažiavo į butą, abu nuomininkus rado gėrusius, ant stalo matė degtinės butelį, visas butas buvo prirūkęs dūmų. L. U. gulėjo ant lovos, o D. J. paaiškino, kad kepa vištą. Įspėjo, kad nesukeltų gaisro, ir išvažiavo. Gal dvi savaites iki įvykio skambino kaltinamasis, minėjo, kad žada skirtis su L. U., galbūt atsisakys nuomos, o po kelių dienų L. U. skambino iš D. J. telefono, sakė, kad nebeišeis, kad viskas gerai. Dėl įvykio iškvietė tyrėja. Butas atrodė siaubingai, kaip landynė: viskas išdaužyta, sekcija sulaužyta, šviestuvas sudaužytas, stalas sulaužytas, koja išlaužta, šaldytuvas išpjautas, metalas išneštas, ant dujinės per centimetrą riebalų, virtuvė nevalyta. Nieko nedarė, namų ta moteris netvarkė, nes buvo labai apleista, virtuvė pilna riebalų. Po įvykio kaimynai pasakė, kad bute būdavo dažni triukšmai. Mano, kad L. U. išprovokavo D. J., nes nedirbo, nesitvarkė namuose.

Liudytoja V. M. parodė, kad kaltinamąjį yra mačiusi du ar tris kartus. Kaltinamasis ir jo sugyventinė buvo kaimynai, gyveno virš jos buto. Nors ji turi problemų su klausa ir ne viską girdi, ne kartą teko eiti tildyti kaimynų, nes jie labai triukšmaudavo, atrodė, kad mušasi ar baldus mėto. Yra buvę, kad nuėjusi rado ne kaltinamąjį, o jo sugyventinę su kitais asmenimis. Klausė, kas dedasi, sakė, kad daro remontą, tačiau matė girtus asmenis ir pati L. U. buvo neblaivi. Merginą matydavo su mėlynėmis veide, ji nesiskųsdavo, stengėsi veidą pridengti, paslėpti. Raminti kaltinamąjį ėjo tik vieną kartą, sekmadienį, lapkričio 13 ar 14 d. Tada buvo labai didelis triukšmas, bet kaltinamasis pasakė, kad pas juos viskas ramu. Lapkričio 16 d. vakare girdėjo didelį triukšmą. Apie 22.00 val. ji svetainėje žiūrėjo televizorių, kai išgirdo 2–3 bumtelėjimus iš nuomininkų kambario. Buvo bildesys į lubas, panašus kaip baldą mestų, net lubos sudrebėjo. Kiek truko bildesys, pasakyti negali, žiūrėti, kas vyksta, nėjo. Po to atėjo sanitaras, kad padėtų išnešti merginą. Kai pakilo ir įėjo į jų butą, matė, kad moteris gulėjo ant žemės, buvo užklota su lovatiese. Kambaryje buvo netvarka. Ant žemės mėtėsi skudurai, čiužinys. Baldų detalės buvo atremtos prie sienos, išardyta lova ar kitas baldas.

Liudytoja E. O. parodė, kad jos butas yra virš 18 buto, kurio nuomininkus pažįsta tik iš matymo. Abudu buvo girtaujantys, moterį yra mačiusi parduotuvėje perkančią degtinę ir parsinešančią į namus. Abu dažnai bardavosi, pykdavosi, girdėdavo, kaip vyras priekaištaudavo moteriai, vyras labai garsiai rėkdavo, varydavo ją lauk. Ar vyksta muštynės, ar tik barnis, nesuprasdavo. Penktadienį vakare prieš įvykį 18 bute girdėjo didelį triukšmą: rėkavimą, barimąsi, daugiau buvo girdimas vyriškio balsas. Šeštadienį ryte vėl pabudo nuo triukšmo 18 bute, barnius, triukšmą girdėjo iki 9–10 val., po to ji išėjo iš namų, o kai grįžo apie 17 val. bute buvo ramu.

Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas T. M. parodė, kad 2013 lapkričio 16 d. naktį pagal iškvietimą vyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur bute buvo sužalota moteris. Jam atvykus medikai buvo išgabenę nukentėjusiąją L. U. į ligoninę. Bute buvo jos sugyventinis D. J., kruvinomis rankomis, neblaivus. Butas buvo netvarkingas, buvo matyti, jog bute girtauta, virtuvėje buvo tuščių degtinės butelių. Vienas kambarys bute buvo užrakintas. Kambaryje stovėjo lova, į sekciją buvo atremtas vienas čiužinys, o kitas čiužinys buvo atremtas į sieną. Ties lova ant grindų buvo kraujo, lovoje sukruvinta pagalvė, o ant kilimo prie lovos pastebėjo kuokštą juodų plaukų. Klausė D. J., iš kur plaukai, jis sakė, kad jo sugyventinės, ir nuėmė palyginimui plaukų iš plaukų šepečio, bet kuokštas plaukų ant kilimo buvo kitoks, nesuveltas, atrodė, kad jis gali būti išrautas. Ant skalbimo mašinos rado kruviną dantų šepetėlį, D. J. sakė, kad moteriai kraujavo dantenos. Aiškino, kad susikruvino rankas, kai bandė gaivinti L. U.. Iš pradžių D. J. pasakojo, kad grįžo namo, rado savo sugyventinę blogai atrodančią, gulinčią ant grindų prie lovos ir iškvietė medikus. Po to pradėjo pasakoti, kad su sugyventine kartu išgėrė vieną butelį degtinės, atsigulė miegoti, L. U. jam ėmė priekaištauti, todėl jis moterį išstūmė iš lovos ir ji iškrito ant grindų. Po to jis užmigo, o atsibudęs suprato, kad sugyventinei visai blogai ir iškvietė medikus. Dar kalbėjo, kad moteris serga epilepsija ir galėjo pati susižaloti. D. J. atrodė neblaivus, buvo pristatytas į komisariatą, kur nustatytas jo girtumas ir paimtas paaiškinimas.

Liudytojas G. D. parodė, kad 2013 m. lapkričio 16 d. naktį, apie 23 val., patruliavo kartu su kolega V. S. ir gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Vyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nuvykę sutiko medikus, jau išsinešančius nukentėjusiąją L. U.. Medikai pasakė, kad moteris stipriai sumušta, daugybiniai sužalojimai. 18 bute rado neblaivų D. J., kurio rankos buvo neseniai sukruvintos, įbrėžtas kaklas. Atrodė, kad įbrėžta su nagais, vos ne kraujas bėgo. D. J. pasakojo, kad grįžo išgėręs ir pamatė, kad draugė guli ant grindų. Iškvietė greitąją, o greitoji iškvietė policiją. Kambarys buvo suverstas, daiktai sulaužyti, ant kilimo buvo išrautas plaukų kuokštas, ant grindų ir patalynės – kraujo žymės.

Liudytojas V. S. parodė, kad 2013 m. lapkričio 16 d. vėlai vakare vyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo sumušta jauna moteris. Buvo matyti, kad tame bute buvo girtaujama. Butas buvo netvarkingas, ant kilimo voliojosi plaukai, plaukų buvo daug, jie galėjo būti išplėšti iš galvos. Vyriškis aiškino, kad moteris iškrito iš lovos ir prie lovos buvo rasta be sąmonės. Situacija pasirodė įtartina, todėl vyras buvo sulaikytas, iškviestas operatyvinis darbuotojas. Dėl savo darbo pobūdžio ir praėjusio ilgo laiko tarpo daugiau apie įvykį neprisimena.

Liudytojas S. B. parodė, kad jis dirba V. B. greitosios med. pagalbos stotyje. 2013 m. lapkričio 16 d. 22.47 val. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Lauke pasitiko neblaivus vyriškis, iš burnos jautėsi alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Atkreipė dėmesį, kad vyro rankų pirštai buvo kruvini. Vyras palydėjo į butą, butas buvo panašus į landynę, nešvarus, netvarkingas, daiktai išmėtyti, buvo primėtyta kruvinų rankšluosčių ar skudurų. Ant grindų greta lovos ant nugaros gulėjo nuoga moteris, ji buvo tik su kelnaitėmis. Vyriškis kalbėjo kad miegojo ir pabudęs rado moterį ant grindų be sąmonės. Vėliau ėmė sakyti, jog parėjęs iš darbo rado ją be sąmonės, kad jai epilepsija. Moteris buvo visa sumušta, veidas sutinęs nuo sumušimo, kūnas su kraujosruvomis, lūpos sutinusios, abi akys su kraujosruvomis. Jam pasirodė, jog moteris buvo stipriai sumušta ir ne kartą, nes kraujosruvos buvo nevienodo intensyvumo. Sugyventinis minėjo, jog kišo pirštus ir dar kažkokį daiktą į burną moteriai, lyg kad liežuvio neprisikąstų. Moteris buvo 3 balų komos, faktiškai funkcionavo bazinės gyvybinės funkcijos. Kadangi moteris buvo kritinės būklės, skubėjo vežti į ligoninę, pareigūnai atvyko, kai nukentėjusiąją kėlė į mašiną.

Liudytojas N. Z. parodė, kad su D. J. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). 2013 m. lapkričio 16 d. buvo susitikę iš ryto prie Rimkų parduotuvės, abu išgėrė degtinės, D. J. žadėjo kažką dirbti ir išvažiavo su dviračiu. Pirmadienio ryte D. J. atėjo į darbą, bet atrodė kažkoks pasimetęs, neramus, pasakė, kad mirė sugyventinė, apie mirties priežastis nepasakojo. Kažkas paskambino jam į mobilųjį, o po pokalbio jis pasakė, kad atvyks policija. Policija atvyko, D. J. įsėdo į pareigūnų automobilį ir daugiau į darbą nebeatėjo.

Liudytoja A. J. parodė, kad sūnus D. J. su L. U. pradėjo gyventi kartu maždaug prieš 6 metus, gyveno (duomenys neskelbtini). Sūnus savaitgaliais grįždavo į kaimą, padėdavo atlikti ūkio darbus, o L. U. su sūnumi į kaimą atvažiuodavo retai. Donatas nėra girtuoklis, išgerdavo per šventes, šeimoje, labai girto nematė nė karto. Sūnus apie savo gyvenimą nemėgo pasakoti, bet yra minėjęs, kad L. U. geria, kad nėra sugyvenimo. Kai susipykdavo ir išsiskirdavo, L. U. sakydavo, kad laukiasi. Donatas norėjo šeimos, vaikų, tokiu būdu ir susitaikydavo. Apie tai, kad L. U. mirė, sužinojo iš sūnaus, jis paskambino ir pasakė, jog L. U. ligoninėje, nes išstūmė iš lovos netyčia. Po to pasakė, kad L. U. mirė. Laidotuvėse nedalyvavo, bet L. U. motinai atidavė pinigus už L. U. laidotuves.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M. 777/13 (03) nurodyta, kad L. U. mirė 2013 m. lapkričio 17 d. 05.00 val. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo stipraus galvos sumušimo dėl padaryto kairio galvos smegenų pusrutulio parasagitalinės venos plyšimo, kuris sukėlė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudusi galvos smegenis bei sukėlusi gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą, tai, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 ir 6.6.15 punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatyta, kad L. U. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva aplinkui viršugalvio dešinėje pusėje momenkaulio gumburo projekcijoje ir atitinkamai esanti kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva ant dešinio antakio ir dešinės akies viršutinio voko su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva ant kairės akies viršutinio voko, kairės akiduobės išorinio krašto ir kairio skruosto projekcijos, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje iš plyšusios parasagitalinės venos, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą ir smegenų komą, netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos: viršutinės lūpos kairėje pusėje su atitinkamai esančia kraujosruva ir nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinėje, ant smakro, kairio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje masyvi su daugybinėmis išilginės krypties juostomis, krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje ant dešinės mentės projekcijos, krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje ant mentės linijos ir VI šonkaulio projekcijos, krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje ant krūtininio IX slankstelio keterinės ataugos projekcijos, dešiniame krūtinės ląstos šone skersos juostos formos, kairiame krūtinės ląstos šone, abiejų krūtų viršutiniuose kvadrantuose daugybinės smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos, dešinės krūties viršutiniame vidiniame kvadrante puslankiu atviru žemyn vienas šalia kito išsidėstę smulkūs trys odos nubrozdinimai, su žemiau jų esančiu analogišku smulkiu vienu odos nubrozdinimu bei ovalios formos poodine kraujosruva, dešinio žasto viršutinio trečdalio priekiniame-išoriniame paviršiuje netaisyklingos formos odos nubrozdinimas, turintis paviršinį epidermio atsisluoksniavimą iš viršaus žemyn ir iš priekio į užpakalį, dešinio kelio priekiniame paviršiuje netaisyklingos formos odos nubrozdinimas, netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos: ant kairio kramtomojo raumens projekcijos, kairiame žande, dešiniame skruoste ir dešiniame žande, ant kairės apatinio žandikaulio šakos projekcijos, kairiame kaklo šoniniame paviršiuje, dešinio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje masyvi, dešinio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, kairio peties išoriniame paviršiuje, kairio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, ant kairės krūties išorinės dalies, ant dešinės krūties išorinės dalies, krūtinės kairėje pusėje tarp vidurio raktikaulinės ir priekinės pažastinės linijų apatinio šonkaulių lanko projekcijoje, dešiniame krūtinės ląstos šone vidurio pažastinės linijos ir VIII šonkaulio projekcijoje, ant krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairėje pusėje mentės linijos ir VIII–IX šonkaulių, dešiniame pilvo šone, dešinio peties viršutiniame užpakaliniame paviršiuje, dešinės krūties viršutiniame išoriniame kvadrante, ant dešinės šlaunies apatinio trečdalio išorinio paviršiaus, dešinio šlaunikaulio gumburo projekcijos, dešinio kelio priekinio paviršiaus apatinėje dalyje, dešinės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje dvi viena žemiau kitos išsidėsčiusios, dešinės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kairio kelio priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, kairio dilbio apatinio trečdalio priekiniame-vidiniame paviršiuje, daugybinės smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos: abiejose pasmakrės pusėse, kaklo priekiniame paviršiuje, abiejų pečių priekiniuose ir viršutiniuose paviršiuose, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose bei abiejose kojose, viena kairės krūties vidiniame apatiniame kvadrante, viena ant dešinio apatinio šonkaulių lanko projekcijos tarp vidurio raktikaulinės ir priekinės pažastinės linijų. Netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos atsirado nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, juostos formos poodinė kraujosruva atsirado nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu pailgu daiktu, smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos atsirado tiesiogiai spaudžiamuoju būdu kontaktavus su kietais smulkiais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, spaudžiant rankų pirštais, smulkūs odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva ant dešinės krūties atsirado tiesiogiai kąstiniu būdu paveikus krūtį žmogaus dantimis. Odos nubrozdinimai dešinio žasto viršutinio trečdalio priekiniame-išoriniame paviršiuje ir dešinio kelio priekiniame paviršiuje atsirado tiesiogiai slystamuoju būdu kontaktavus su kietu buku ar bukabriauniu daiktu. Sprendžiant iš poodinių kraujosruvų spalvos ir ribų, odos nubrozdinimų pavidalo, kraujosruvų galvos minkštuosiuose audiniuose spalvos, kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje likučio pavidalo bei kitų požymių, šie sužalojimai yra švieži, padaryti per vieną parą iki mirties: odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva aplinkui viršugalvio dešinėje pusėje momenkaulio gumburo projekcijoje ir atitinkamai esanti kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva ant dešinio antakio ir dešinės akies viršutinio voko su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva ant kairės akies viršutinio voko, kairės akiduobės išorinio krašto ir kairio skruosto projekcijos, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje iš plyšusios parasagitalinės venos, netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos: viršutinės lūpos kairėje pusėje su atitinkamai esančia kraujosruva ir nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinėje, ant smakro, kairio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje masyvi su daugybinėmis išilginės krypties juostomis, krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje ant dešinės mentės projekcijos, krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje mentės linijos ir VI šonkaulio projekcijos, krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje krūtininio IX slankstelio keterinės ataugos projekcijos, dešiniame krūtinės ląstos šone skersos juostos formos, kairiame krūtinės ląstos šone, abiejų krūtų viršutiniuose kvadrantuose daugybinės smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos, dešinės krūties viršutiniame vidiniame kvadrante puslankiu atviru žemyn vienas šalia kito išsidėstę smulkūs trys odos nubrozdinimai su žemiau jų esančiu analogišku smulkiu vienu odos nubrozdinimu bei ovalios formos poodine kraujosruva, dešinio žasto viršutinio trečdalio priekiniame-išoriniame paviršiuje netaisyklingos formos odos nubrozdinimas, turintis paviršinį epidermio atsisluoksniavimą iš viršaus žemyn ir iš priekio į užpakalį, dešinio kelio priekiniame paviršiuje netaisyklingos formos odos nubrozdinimas. Sprendžiant iš poodinių kraujosruvų spalvos ir ribų, šie sužalojimai yra senesni, padaryti prieš nepilną savaitę laiko iki mirties: netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos: kairio kramtomojo raumens projekcijoje, kairiame žande, dešiniame skruoste ir dešiniame žande, ant kairės apatinio žandikaulio šakos projekcijos, kairiame kaklo šoniniame paviršiuje, dešinio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje masyvi, dešinio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, kairio peties išoriniame paviršiuje, kairio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, kairės krūties išorinėje srityje, dešinės krūties išorinėje srityje, krūtinės kairėje pusėje tarp vidurio raktikaulinės ir priekinės pažastinės linijų apatinio šonkaulių lanko projekcijoje, dešiniame krūtinės ląstos šone vidurio pažastinės linijos ir VIII šonkaulio projekcijoje, ant krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairėje pusėje mentės linijos ir VIII–IX šonkaulių, dešiniame pilvo šone, dešinio peties viršutiniame užpakaliniame paviršiuje, dešinės krūties viršutiniame išoriniame kvadrante, dešinės šlaunies apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinio šlaunikaulio gumburo projekcijos, dešinio kelio priekinio paviršiaus apatinėje srityje, dešinės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje dvi viena žemiau kitos išsidėsčiusios, dešinės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kairio kelio priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, kairio dilbio apatinio trečdalio priekiniame-vidiniame paviršiuje, daugybinės smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos: abiejose pasmakrės pusėse, kaklo priekiniame paviršiuje, abiejų pečių priekiniuose ir viršutiniuose paviršiuose, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose bei abiejose kojose, viena kairės krūties vidiniame apatiniame kvadrante, viena ant dešinio apatinio šonkaulių lanko projekcijos tarp vidurio raktikaulinės ir priekinės pažastinės linijų (t. 1, b. l. 32–37). L. U. kraujyje nustatyta 4,52 procentai etanolio (1 t., b. l. 44).

Teisiamjo posėdžio metu apklaustas ekspertas G. P. patvirtino specialisto išvadą, nurodė, kad specialisto išvadoje paminėti sužalojimai padaryti skirtingu laiku, gyvybei pavojingos keturios trauminių kontaktų sritys: viršugalvio dešinė pusė momenkaulio gumburo projekcijoje, dešinio antakio ir dešinės akies viršutinio voko sritys, kaktos veidinės dalies kairės pusės sritis, kairės akies viršutinio voko, kairės akiduobės išorinio krašto ir kairio skruosto projekcijos sritis – kurios buvo tiesiogiai paveiktos ne mažiau kaip po vieną kartą kietais bukais daiktais. Kadangi L. U. padaryti sužalojimai yra išsidėstę skirtingose kūno pusėse bei plokštumose, todėl jie atsirasti vienu metu griūnant negalėjo. Eksperto manymu, esant nustatytam girtumui moteris negalėjo savarankiškai vaikščioti ir normaliai bendrauti.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 5–21) matyti, kad 2013 m. lapkričio 16 d. nuo 23.00 iki 0.20 val. apžiūrėta įvykio vieta, t. y. butas (duomenys neskelbtini), užfiksuotas juodų plaukų kuokštas ant kilimo, sujaukta lova, ant kurios padėta kruvina pagalvė, kraujo žymės rastos ant grindų ties lova, ant koridoriuje stovinčios skalbyklės rastas kruvinas dantų šepetėlis, koridoriuje ir virtuvėje rasti tušti plastmasiniai buteliai nuo alkoholinių gėrimų.

L. U. daiktai apžiūrėti ir aprašyti daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 22–25).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (1 t., b. l. 42) matyti, kad iškvietimas buvo gautas 22.47 val.

2013 m. lapkričio 19 d. apžiūrėjus D. J. konstatuota begyjanti paviršinė dešinės plaštakos piršto žaizda, tikėtina, kad susidariusi dėl trauminio poveikio į šią sritį kietu buku ar bukabriauniu daiktu (2 t., b. l. 3).

Apklaustas kaip įtariamasis D. J. parodė, kad L. U. susižalojo, kai jis išstūmė ją iš lovos (1 t., b. l. 160–161), iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. J. parodė, kur gulėjo su nukentėjusiąja, kur iškrito iš lovos išstumta L. U., parodė vietą, kur paguldė L. U. ant čiužinio, bei sukruvintas dėmes ant čiužinio.

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu patikimai įrodyta, kad D. J. padarė nusikalstamą veiką, t. y. tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinę L. U.. Nors D. J. tik iš dalies pripažįsta savo kaltę ir nurodo, kad nemušė sugyventinės, tik kojomis ir rankomis išstūmė gulinčią L. U. iš iš lovos, tokie jo parodymai prieštarauja objektyviai nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms. Teismo specialisto išvada nustatyti daugybiniai sužalojimai ant L. U. kūno ir keturios trauminės kontaktų žymės nukentėjusiosios galvoje, paneigia kaltinamojo parodymus, kad moteris galėjo mirtinai susižaloti krisdama iš lovos. Specialisto išvadoje konstatuota, o apklaustas med. ekspertas G. P. patvirtino, kad padaryti sužalojimai yra išsidėstę skirtingose kūno pusėse bei plokštumose, todėl jie atsirasti vieno griuvimo metu negalėjo. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti bei remiantis policijos pareigūnų T. M., G. D., V. S. parodymais nustatyti duomenys: sulaužyti daiktai bute, išpeštas plaukų kuokštas, kraujo žymės įvykio vietoje ir kruvinos nukentėjusiojo rankos įrodo, kad nukentėjusioji buvo mušama. Liudytoja V. M. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakarą būdama namuose apie 22 val. girdėjo kelis stiprius garsus, primenančius baldo griuvimą ar kito daikto kritimą. Liudytoja E. O. parodė, kad triukšmą bute, ypač rėkiantį vyrišką balsą girdėjo 2013 m. lapkričio 16 rytą. Pats kaltinamasis taipogi neginčija fakto, kad pykosi su nukentėjusiąja. Nors jis neigia vartojęs smurtą prieš L. U., byloje surinkta pakankamai duomenų apie tai, kad iki įvykio D. J. mušė savo sugyventinę. Tai įrodo policijos pateikti duomenys, kad L. U. dėl D. J. netinkamo elgesio kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, dėl to jis du kartus įspėtas (1 t., b. l. 59–65, 122–153); L. U. motinos J. U. parodymai, kad ji matė sumuštą savo dukrą, kad L. U. skųsdavosi, jog D. J. prieš ją smurtauja; kaimynių E. O. ir V. M. parodymai apie konfliktus, barnius ir nuolatinį triukšmą kaimynų šeimoje. Paminėti objektyviai nustatyti duomenys leidžia vertinti kaltinamojo parodymus kaip neatitinkančius buvusių faktinių aplinkybių.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. J. išsakė abejonę, kad galbūt jo sugyventinė po to, kai jis užmigo, buvo išėjusi iš namų ir buvo sužalota kitoje vietoje ar kitų asmenų. Tokios abejonės atmestinos kaip visiškai nepagrįstos ir vertintinos kaip siekis sušvelninti savo padėtį. Paminėtina, jog pats rašydamas paaiškinimą tuoj po įvykio (1 t., b. l. 154) ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis (1 t., b. l. 159–161, t. 2, b. l. 64–66) jis neminėjo jokio L. U. išėjimo iš namų, parodė, kad miegoti nuėjo kartu, tačiau L. U. vis kalbėjo kažkokias nesąmones, jam neišlaikė nervai ir jis išstūmė ją iš lovos. Liudytoja V. M. parodė, kad vakare, apie 22 val., girdėjo triukšmą 18 bute, kelis smūgius, lyg griūtų baldai ar kristų kitas daiktas, o neilgai trukus sanitaras atėjo paprašyti padėti išnešti nukentėjusiąją. Kaltinamojo parodymai, įrodymų visuma nustatytos aplinkybės, kad grįžęs namo kaltinamasis D. J. su sugyventine išgėrė 0,7 ar 1 l talpos degtinės butelį, triukšmas bute apie 22 val. paneigia prielaidą, kad nukentėjusioji buvo išėjusi iš buto ir galėjo būti sužalota kitų asmenų.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo išsivystantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. L. U. mirė nuo jai suduotų ne mažiau kaip 4 kartų rankų kumščiais ir kojomis į galvą ir daugybinius smūgius į kitas kūno dalis, dėl to jai buvo padarytas kairio galvos smegenų pusrutulio parasagitalinės venos plyšimas, kuris sukėlė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudusiu galvos smegenis bei sukėlusiu gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą. Tarp D. J. veiksmų – smūgių nukentėjusiajai į gyvybiškai pavojingą kūno vietą – galvą – ir padarinių – mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsiradę padariniai buvo tyčinių pakankamai stiprių smūgių pasekmė, šie padariniai yra dėsningi, tarp veiksmų suduodant smūgį ir atsiradusių žalingų padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos L. U. mirčiai. Sužalojimų pobūdis bei lokalizacija – suduoti keturi stiprūs smūgiai nukentėjusiajai į galvą – įrodo, kad kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido atsirasti pasekmėms, tai patvirtina, jog kaltinamasis D. J. nužudė nukentėjusiąją netiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis pamatęs nukentėjusiosios būklę iškvietė medicininę pagalbą, atsiradusių pasekmių išvengti nepavyko.

Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, kuriuo remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Teismų praktikoje (LAT nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012) sprendžiant klausimą, ar nukentėjusysis laikytinas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn šeimos nariu, vadovaujamasi Konstitucinio Teismo nutarimais. 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Vertinant klausimą, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams, svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam. Kaip nurodoma Konstitucinio Teismo nutarimuose ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, būtina vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vienas į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (LAT nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-487/2013).

Remiantis nagrinėjamoje byloje paties kaltinamojo, liudytojų A. J., nukentėjusiosios J. U. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. J. ir L. U. faktiškai neįregistravę santuokos kaip sugyventiniai gyveno šešerius ar septynerius metus: kartu buvo išsinuomoję ne vieną butą, paskutiniu metu gyveno viename kambaryje (duomenys neskelbtini), kaip nurodė liudytojas V. R., tardamasis dėl buto nuomos, D. J. iš karto nurodė, kad gyvens ne vienas, o su mergina. Nustatyta, kad rečiau ar dažniau abu lankydavo vieno ir kito motinas, vedė bendrą ūkį, gyveno bendrą šeiminį, lytinį gyvenimą, miegojo vienoje lovoje, kaip nurodo kaltinamojo motina A. J., tikėjosi susilaukti vaikų, ypač vaikų norėjo D. J.. Nukentėjusioji J. U. parodė, jog suprato, kad L. U. ir D. J. mylėjo vienas kitą, jei gyveno kartu, o mušama L. U. vis sugrįždavo pas sugyventinį. Iš kaltinamojo parodymų galima spręsti, kad gyvendamas su L. U. jis įsivaizdavo tam tikrą šeimos modelį, pagal kurį jis uždirba pinigus, o L. U. gamina valgį, tvarko namus ir, kaip pats parodė, ant L. U. jis pyko už tai, kad ji išgėrinėjo ir netinkamai atlikdavo savo pareigas: nors pati nedirbo, bet netvarkė namų, nepagamindavo jam valgyti. Nustatytos aplinkybės, kad sugyventiniai pykdavosi, kad buvo išsiskyrę ir vėl taikėsi, nesudaro pagrindo susiklosčiusių santykių vertinti kitaip kaip šeimos santykių. Faktas, kad L. U. nedirbo ar negavo pajamų, taip pat neįrodo aplinkybės, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nėra sugyventiniai. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad L. U. ir D. J. siejo sugyventinių santykiai, kurių turinys iš esmės atitinka šeimos teisinius santykius, nepaisant to, kad jie nebuvo sudarę santuokos (įregistravę partnerystės), todėl padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl nukentėjusiosios pareikštų kaltinimų

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji ir jos atstovas BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka D. J. pateikė kitą kaltinimą, pagal kurį D. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. lapkričio 16 d. vakare, apie 22 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su sugyventine L. U. koja išspyrė pastarąją iš lovos, o po to, esant jai bejėgiškos būklės dėl girtumo ir negalinčiai priešintis, suėmęs už plaukų, tampė ją už plaukų po kambarį ir jos galvą ne mažiau kaip 3 kartus trenkė į grindis, o po to jai, gulinčiai ant grindų, dar ne mažiau kaip 3 kartus sudavė kumščiu smūgius į galvą, padarydamas odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva aplinkui viršugalvio dešinėje pusėje momenkaulio gumburo projekcijoje ir atitinkamai esančią kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą ant dešinio antakio ir dešinės akies viršutinio voko su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą ant kairės akies viršutinio voko, kairės akiduobės išorinio krašto ir kairio skruosto projekcijos, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje iš plyšusios parasagitalinės venos, netaisyklingos formos poodines kraujosruvas: viršutinės lūpos kairėje pusėje su atitinkamai esančia kraujosruva ir nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinėje, ant smakro. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis ant grindų gulinčiai L. U., spardydamas kojomis, dar padarė šias kraujosruvas įvairiose kūno vietose: kairio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje masyvią su daugybinėmis išilginės krypties juostomis, krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje ant dešinės mentės projekcijos, krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje mentės linijos ir VI šonkaulio projekcijos srityje, krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje ant krūtininio IX slankstelio keterinės ataugos projekcijos, dešiniame krūtinės ląstos šone skersos juostos formos, kairiame krūtinės ląstos šone, abiejų krūtų viršutiniuose kvadrantuose daugybines smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas, dešinio žasto viršutinio trečdalio priekiniame-išoriniame paviršiuje netaisyklingos formos odos nubrozdinimą, turintį paviršinį epidermio atsisluoksniavimą iš viršaus žemyn ir iš priekio į užpakalį, dešinio kelio priekiniame paviršiuje netaisyklingos formos odos nubrozdinimą, kurie padaryti ne mažiau kaip 7 smūgiais spardant kojomis.

Stipriai sumušus galvą dėl padaryto kairio galvos smegenų pusrutulio parasagitalinės venos plyšimo, kuris sukėlė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudusį galvos smegenis bei sukėlusį gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą, kas, remiantis 2003 m. gegužės 23 d. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 ir 6.6.15 punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, L. U. 2013 m. lapkričio 17 d. 05.00 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė. Taip D. J. tyčia kitaip itin žiauriai nužudė savo šeimos narį – sugyventinę L. U., buvusią bejėgiškos būklės, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 6 punkte (2 t., b. l.140-141).

Apklausiamas pagal naują kaltinimą, kaltinamasis D. J. jokių kitų aplinkybių neparodė, paaiškino, jog nesuprato, kad kaltinamoji gali būti bejėgiškos būklės, o sužalojimai ant jos kūno nebuvo padaryti vienu metu: buvo užsigavusi balkone, susižalojusi anksčiau nežinia kokiomis aplinkybėmis, kaltinime nurodytų sužalojimų jis nepadarė.

Remdamasi anksčiau aptartų įrodymų visuma kolegija mano, kad nukentėjusiosios ir jos atstovo pateiktas prašymas D. J. veiksmus kvalifikuoti pagal papildomus kvalifikuojančius požymius nėra pagrįstas. Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip išvengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo, praradus sąmonę arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusioji buvo sunkaus girtumo būklės (kraujyje rasta 4,52 promilės etilo alkoholio), tačiau tik šios aplinkybės nepakanka kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad nukentėjusioji dėl apsvaigimo negalėjo savarankiškai eiti, gintis, priešintis ar kitaip išvengti fizinio smurto. Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kitų asmenų konflikto metu bute nebuvo, kaltinamasis parodė, kad nukentėjusioji neatrodė labai girta, elgėsi kaip visada elgiasi išgėrusi: kažką šnekėjo ir neleido jam užmigti. Med. ekspertas, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad kiekvienas asmuo į alkoholį reaguoja skirtingai, be to, byloje nėra duomenų, kokiu būdu nustatytas etilo alkoholio kiekis kraujyje, todėl galima daryti tik prielaidą, kad nukentėjusioji negalėjo orientuotis ir elgtis, kaip alkoholio nevartojęs asmuo. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kolegija mano, kad nukentėjusiosios prašymas kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal papildomą kvalifikuojantį požymį yra nepagrįstas.

Nepagrįstas ir pareikštas kaltinimas kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal papildomą kvalifikuojantį požymį dėl nužudymo kitaip itin žiauriai. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus pavartoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011). Nukentėjusiosios ir jos atstovo argumentai, kuriais jie grindė prašymą D. J. veiksmus vertinti kaip itin žiaurų nužudymą, buvo suduotų smūgių skaičius. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis D. J. sudavė nukentėjusiajai L. U. ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą bei kitus smūgius į galūnes bei liemenį. Nustatyta, kad nukentėjusiajai į galvą suduoti ne mažiau kaip keturi smūgiai, kurie ir sukėlė galvos sumušimą, tapusį jos mirties priežastimi. Dėl kitų smūgių į galūnes ir liemenį L. U. sveikata, jai esant gyvai, būtų sutrikdyta nežymiai. Iš specialisto išvados (1 t., b. l. 28–37) matyti, kad didelė dalis sužalojimų yra senesni, padaryti prieš nepilną savaitę iki mirties. Pažymėtina, kad įvykio metu nukentėjusioji ir kaltinamasis buvo apsvaigę nuo alkoholio, o jiems esant tokios būklės konfliktai būdavo dažni, nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad dalį sužalojimų nukentėjusioji patyrė užkliuvusi, pargriuvusi. Vertinant kaltinamojo veiksmus atkreiptinas dėmesys ir į neginčijamai nustatytą aplinkybę, kad kaltinamasis, pamatęs, kad nukentėjusiosios būklė yra bloga, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi suduotų smūgių skaičių, jų lokalizaciją, sužalojimų pobūdį, jų padarymo laiką bei kitas aplinkybes, mano, jog nėra pagrindo pripažinti, kad suduodant daugybinius smūgius nukentėjusiajai L. U. buvo sukeltos didelės fizinės ar dvasinės kančios ir gyvybės atėmimas buvo vykdomas itin žiauriai, todėl nuteistojo D. J. veika negali būti papildomai kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama ta aplinkybė, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, pastebėjęs, kad nukentėjusioji prarado sąmonę, pats bandė teikti nukentėjusiajai pagalbą, kvietė greitąją medicininę pagalbą, pasitiko medikus, o tai rodo, kad aktyviais veiksmais jis bandė išvengti sunkesnių žalingų padarinių. Kitų lengvinančių aplinkybių nėra: kaltinamasis kaltę pripažįsta tik iš dalies, savo parodymais padarytos veikos išaiškinti nepadėjo. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo motina atlygino L. U. laidotuvių išlaidas, tačiau tai yra tik dalis turtinės žalos, padarytos nukentėjusiajai (nukentėjusiajai J. U. atlyginta 4213,87 Lt dydžio turtinė žala, 6330 Lt turtinė bei neturtinė žala ir žala Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl L. U. gydymo yra neatlyginta). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad dalinį žalos atlyginimą teismas gali motyvuotai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, o kaltininko elgesys sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Šių sąlygų neatitinka atvejis, kai atlyginama tik nedidelė dalis nužudymu padarytos žalos, todėl dalies žalos atlyginimo nepripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tą aplinkybę, jog D. J. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo neabejotinos tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo girtumas patvirtintas alkotesterio rodmenimis (po įvykio 2013 m. lapkričio 17 d. 00.35 val. nustatytas 2,53 promilės girtumas, t.1, b. l. 155), kaltinamojo pripažinimu iki nusikaltimo vartojus alkoholį bei liudytojų parodymais.

Kaltinamasis padarė vieną labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei, visiškai beprasmiškai nužudė jauną žmogų, savo šeimos narį, veikė tyčia, aktyviai, brutaliai vartojo fizinį smurtą. Kaltinamojo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją buvo nulemti žemų paskatų.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Nusikaltimo padarymo metu dirbo, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 34, 39), tačiau santykius su nukentėjusiąja atskleidžia ir kaltinamojo asmenybę neigiamai charakterizuoja byloje duomenys iš policijos, iš kurių matyti, kad sugyventiniai girtuokliavo, L. U. kreipdavosi pagalbos į policiją, vėliau prašydavo ikiteisminius tyrimus nutraukti (1 t., b. l. 123–153). Pateikti policijos duomenys ir liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, jog padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, o yra logiška kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenimo būdo pasekmė, kai nuo girtavimo, smurto artimoje aplinkoje vartojimo buvo prieita prie labai sunkaus, negrįžtamas pasekmes sukėlusio nusikaltimo. Skiriant bausmę vertinama ir tai, kad nukentėjusiajai atlyginta dalis padarytos turtinės žalos. Įvertindamas jauną kaltinamojo amžių, charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, įvertinus, kad atlyginta dalis turtinės žalos, kaltinamajam už tyčinį kvalifikuotą nužudymą skirtina sankcijos vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi, BVK 63 straipsniu ir 71 straipsnio nuostatomis, bausmę skiriama atlikti pataisos namuose, kadangi teistumų neturinčiam kaltinamajam skirti atlikti bausmę kalėjime nėra pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 3494,50 Lt civilinį ieškinį, kurį pagrindė VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 47–49). Ieškinys pagrįstas, PSDF biudžetui padaryta žala priteistina iš kaltinamojo (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Nukentėjusioji J. U. byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 82–91), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo dėl dukros mirties jo patirtą 4213,87 Lt turtinę žalą ir 50 000 litų dydžio neturtinę žalą. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro nužudytosios palaidojimo išlaidos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ieškinio dalies dėl laidojimo išlaidų priteisimo atsisakė, nes kaltinamojo motina laidojimo išlaidas atlygino. Papildomai prašė priteisti 6330 Lt už paminklo L. U. pastatymą, pateikė šią sumą patvirtinančius rašytinius įrodymus (2 t., b. l.138-139). Kaltinamasis prašomos priteisti ieškinio sumos neginčijo, ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat tenkintinas visiškai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis; CK 6.251 straipsnio 2 dalis bei CK 6.282 straipsnis). Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai asmenys, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ir nužudytoji yra motina ir dukra. Nors dukra buvo suaugusi ir gyveno skyrium nuo motinos, abi gyveno tame pačiame mieste, santykiai tarp motinos ir dukters buvo artimi, ryšiai glaudūs. J. U. rūpinosi dukra, priimdavo pagyventi, kai L. U. susipykdavo su sugyventiniu, dažnai susitikdavo, kalbėdavosi telefonu. Ryšiai tarp motinos ir dukros buvo artimi, nukentėjusiajai suaugusi dukra buvo svarbus ir artimas asmuo, jas siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai.

Neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta aktyviais tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kuriais buvo pasikėsinta į didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę. Nužudytoji buvo jauno amžiaus, mirė nesulaukusi net trisdešimties metų. Nukentėjusioji parodė, kad išgyveno ir rūpinosi dėl nesusiklosčiusio dukros asmeninio gyvenimo, tačiau nepajėgė jo paveikti ir pakeisti, o dėl tragiškos, žiaurios ir beprasmės dukters netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Nėra pagrindo netikėti jos parodymais, kad po dukros netekties jai sunku gyventi, jaučiasi labai sugniuždyta, negali ramiai miegoti, sunku susikaupti ir darbe, tenka gerti raminamuosius. Nėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima tiksliai pasverti motinos išgyvenimų ir dvasinio skausmo dydį dėl dukros mirties. Šie dvasiniai išgyvenimai turi būti atlyginti. Nustatant neturtinės žalos dydį vertinama ir kaltinamojo turtinė padėtis, atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pažymėtina, kad nustatyti faktiniai duomenys, jog nužudytoji pati piktnaudžiavo alkoholiu, gyveno nepavyzdingą gyvenimą, nemažina jos gyvybės vertės žmogiškąja prasme. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Iš D. J. nukentėjusiajai J. U. priteistina 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Iš D. J. į valstybės biudžetą priteistini 237,85 Lt, kuriuos kaip kelionės išlaidas teismas sumokėjo liudytojams S. B. ir V. R. (BPK 103 straipsnio 1 p., 105 straipsnio 1 dalis).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimo į D. J. turtą terminas pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., b. l. 23–26), t. y. antklodė, moteriškos kelnaitės ir kojinės, saugomos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato SNTS daiktų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Asmeniniai D. J. daiktai, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate (2 t., b. l. 163), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nuteistajam ar jo įgaliotam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę palikti suėmimą, remiantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. lapkričio 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios J. U. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš nuteistojo D. J. nukentėjusiajai J. U. 6 330 Lt turtinės žalos atlyginimo, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1 500 Lt proceso išlaidų.

Priteisti iš D. J. 3494,50 Lt Valstybinei ligonių kasai prie SAM.

Priteisti iš D. J. 237,85 Lt į valstybės biudžetą.

Pratęsti nuteistojo D. J. laikino nuosavybės teisės į automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1992-04-28, VIN kodas (duomenys neskelbtini); į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“; į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke; į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,68 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), apribojimo terminą iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y antklodę, moteriškas kelnaites ir kojines, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato SNTS daiktų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Asmeninius D. J. daiktus, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistajam ar jo įgaliotam asmeniui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.