- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- 1-1577-993/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Kaltinamasis
- D. T.
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., gim. 1990 m. liepos 26 d., Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
– 2018 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį – 36 MGL (1800 Eur) bauda. Baudos sumokėjimas atidėtas iki 2019 m. spalio 14 d. Liteko duomenimis bauda sumokėta 2019 m. rugpjūčio 12 d.;
– 2019 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1883,00 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas D. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir laikyta, kad šiuo nuosprendžiu D. T. skiriama 48 MGL (1807 Eur) dydžio bauda. Baudą įpareigotas sumokėti per 12 mėnesių, Liteko duomenimis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 13 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. T. 2018 m. gruodžio 15 d. apie 18.15 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,42 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia trenkė savo galva vieną kartą nukentėjusiajam S. B. į tarpuakį, nukentėjusiajam bandant atsistumti nuo D. T., šis sugriebęs nukentėjusiojo striukę, ją užtempė ant galvos, tuomet asmenims susikabinus ir susistumdžius nukentėjusysis nieko nematydamas trenkėsi į garažo sieną, tokiais savo veiksmais D. T. padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus dešinio antakio srityje, nugaroje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairio klubo srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis D. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis su drauge atvažiavo į svečius pas mamą. Pripažįsta, kad buvo neblaivus, tačiau ne per daug, įvykį atsimena. Prie kiemo vartų pastatė mašiną ir ėjo link buto. Draugė labai norėjo į tualetą, todėl ji pirma nuėjo link namų, o jis iš lėto ėjo kiemu. Kieme jis pastebėjo, kad kaimynas krauna malkas. Einant pro šalį, tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad jis mašiną pastatė ne vietoj. Kaimynas pradėjo mosikuoti su malka, artinosi link jo, todėl jis, paleidęs butelius iš rankos, suėmė kaimynui už rankos. Tarp jų įvyko susistumdymas. Kaimynui jis netrenkė. Kadangi buvo slidu, tai jis pargriuvo, ar kaimynas taip pat pargriuvo, jis neatsimena. Netrukus atbėgo mama ir jį pakėlė bei parvedė namo. Namuose jam kilo mintis pasiaiškinti, kodėl jis jį su malka puolė, todėl išlipęs per langą nuėjo link nukentėjusiojo. Galvojo parūkys ir tuo pačiu pasišnekės. Grįžęs namo su namiškiais dar kalbėjosi, kodėl kaimynas taip puola. Labai greitai pasibeldė policija, jam jokios nuostabos nesukėlė, kaimynas dažnai kelia konfliktus ir kviečia policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams jis nepriekaištavo, sutiko gera valia važiuoti į policijos komisariatą. Jis neneigė jiems, kad buvo konfliktas. Nukentėjusiojo šalia pareigūnų jis nematė. Jokių sužalojimų ant jo veido nematė, iš kur jie atsirado, nežino. Gali būti, kad jis pats susižalojo, kai nugriuvo, nes toje vietoje yra nuolydis, o tuo metu buvo slidu. Kaimynas yra konfliktiškas, pastoviai kelia problemas, barnius, o dabar ir su malka gąsdino.
Nukentėjusysis S. B. teismo posėdyje paaiškino, jog įvykio metu jis savo namų kieme dirbo ūkio darbus, krovė malkas. Bedirbant jis išgirdo prie namų privažiuojantį automobilį, iš kurio išlipęs asmuo atidarė vartus ir pradėjo rėkauti. Suprato, kad tai kaimynės sūnus D. T.. Jis toliau dirbo, tačiau išgirdo, kad D. T. artėja link jo, sakydamas įžeidžiančius žodžius, keikdamasis. Kai D. T. visai priartėjo, jis atsisuko ir paklausė, ar čia jam sako. Tada D. T. su kakta trenkė jam į galvą, pataikė į tarpuakį, jis bandė jį atstumti, užmovė jo dėvimą striukę ant galvos, tarp jų įvyko susistumdymas. Tuo metu rankose jis nieko neturėjo, o D. T. vienoje rankoje laikė butelius alaus, o kitoje butelį degtinės. Besistumdant D. T. griuvo, tada ir jis nugriuvo, atsitrenkė į garažo sieną. Kai atsipeikėjo, pamatė, kad jam bėga kraujas. Netrukus iš namų atbėgo Dariaus mama ir jį nusivedė į namus, tačiau Darius iššoko per langą ir vėl jį puolė, bandė suduoti, bet tuomet jis išvengė smūgio. Mama ir vėl išbėgo ir parsivedė jį į namus. Paties konflikto galimai niekas nematė, nes viskas greitai įvyko. Vėliau atėjusi žmona paskambino į policiją, iškvietė greitąją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir visi nuėjo į D. T. mamos butą. Po kurio laiko atvyko ir medikai, sutvarkė žaizdą ir užklijavo pleistrą. Tuo laiku policijos pareigūnai D. T. jau buvo išsivežę. Tarp jų yra buvę ir ankščiau konfliktų dėl triukšmo, garsiai klausomos muzikos, tačiau smurtas panaudotas pirmą kartą. Tą vakarą D. T. buvo labai aršus ir arogantiškas. Po įvykio jam skaudėjo šoną, jį krisdamas susitrenkė, jo antakis buvo prakirstas, kraujavo, akys užtino, pamėlynavo, jį apžiūrėjo medicinos ekspertė ir viską surašė.
Liudytojas M. Č. teismo posėdyje parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Kiek pamena, važiavo į įvykio vietą priimti nukentėjusiojo pareiškimo. Atvykęs į įvykio vietą, jis pagal nukentėjusiojo paaiškinimą surašė pareiškimą. Nukentėjusysis skundėsi kaimyno elgesiu, minėjo, kad jis jam sudavė ir sužalojo. Ar ant nukentėjusiojo kūno buvo matyti sužalojimai, neatsimena. Taip pat jis apžiūrėjo įvykio vietą, esančią namo kieme, prie sandėliuko, ją parodė pats nukentėjusysis. Buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas. Kraujo įvykio vietoje nepastebėjo, kitu atveju tai būtų pažymėta protokole.
Liudytoja J. B. teismo posėdyje parodė, jog kaltinamasis yra jų kaimynas. Buvo vėlus vakaras, kai ji išgirdo kieme triukšmą. Tuo metu jos vyras S. B. dirbo prie malkų. Ji pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad kieme netoli langų kaimynas D. T. jos vyrui užtraukęs striukę ant galvos, jį muša, matė, kad iš rankos jam smūgiuoja. Netrukus ji iškvietė policijos pareigūnus ir išėjo į lauką. Ant trinkelių pamatė kraujo lašiukų, jos vyro antakis buvo prakirstas, vyras drebėjo. Matė, kaip D. T. mama tempia jį į namus. Vyras jai pasakojo, kad D. T. ėjo link jo, pradėjo keiktis ir užpuolė jį. Atvykę policijos pareigūnai D. T. sulaikė, išvedamas dar jis sakė „tave vis tiek užmušiu“. Po įvykio vyras dvi savaites buvo nedarbingas, jam akys pamėlynavo, skundėsi, kad galva skaudena, matė ant šono nubrozdinimą. Visas aplinkybes labiau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2018 m. gruodžio 15 d. buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Būdama miegamojo kambaryje išgirdo triukšmą lauke, neįprastai stipriai lojo šunys, todėl nusprendė pasižiūrėto pro langą, kad pamatytų kas vyksta, kadangi žinojo, kad jos vyras S. B. namo kieme kraunasi malkas. Žvilgtelėjus pro miegamojo langą pamatė, kaip kieme prie garažo, D. T. stumdo S, D užtempė S striukę jam ant galvos ir bandė jam smūgiuoti ranka, ar pataikė nežino. Tuomet, ji iš karto pasiėmė savo mobilųjį telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad mato kaip kaimynas muša jos vyrą. Kol kalbėjo elefonu, kas vykta toliau nežiūrėjo ir nematė. Telefonu papasakojus jai žinomas aplinkybes ir baigus pokalbį, staigiai išbėgo į lauką ir pamatė kieme stovintį Saulių, daugiau kieme jau nieko nebebuvo. Eidama link S ant grindinio matėsi kraujo lašiukai ir ant žemės nukritusi S striukė. Priėjusi prie savo vyro, matė, jog jo veidas kruvinas ir kraujuoja jo kakta. Paklausė S, kas čia įvyko ir dėl ko kilo konfliktas, tačiau jis nieko tiksliai paaiškinti negalėjo, nes teigė, kad pats nesuprato kas įvyko, teigė, kad jį be priežasties užpuolė kaimynas D ir tyčia trenkė jam iš savo galvos į tarpuakį. Tuomet liko kartu su vyru laukti atvykstančių policijos pareigūnų ir jų sulaukus jiems papasakojo visas įvykio aplinkybes. Anksčiau, prieš keletą metų, kol D dar gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) name, kuris yra padalintas į dvi dalis, ir jame gyvena ji su vyru ir D šeima, D nuolat provokuodavo žodinius konfliktus, ją ir vyrą keikdavo necenzūriniais žodžiais. Po įvykio D daugiau nematė, su juo nešnekėjo, jokių konfliktų nebuvo. Kiek žino, D. S. neatsiprašė (b. l. 33-34). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos savo parodymus patvirtino ir papildomai nurodė, aplinkybes, kad vyrui trenkė iš galvos į kaktą jai papasakojo pats vyras, ji tik matė, kad smūgiuoja iš rankos. Pro jos miegamojo langus gerai matosi aikštelė tarp sandėliuko ir garažo, kur ir vyko grumtynės. Tuo metu aikštelė buvo apšviesta. O kraujo iš tikrųjų matė ant grindinio trinkelių, kraujo buvo ir ant nukentėjusiojo striukės. Ji pati skambino „112“ ir ragino greičiau atvykti policijos pareigūnus, nes kaimynas neprognozuojamas. Su kaimynu D. T. visa šeima konfliktų turėjo ir ankščiau, buvo iškelta byla dėl grasinimo vyrui.
Liudytoja V. T. teismo posėdyje parodė, jog įvykio dieną pas ją į svečius atvažiavo sūnus D. T. su drauge M. Per langą ji matė, kaip atsidarė vartai ir sūnus įėjo į kiemą, pro kitą langą matė kaimyną, kuris prie malkinės tvarkė malkas. Kai sūnus ėjo pro šalį, S. B. užsimoko rankoje laikoma malka, vėliau sūnus pasakojo, kad Saulius papriekaištavo, kad ne ten mašiną pasistatė. Kai užsimojo ta malka, sūnus pasilenkė ir nugriuvo, tada ji nedelsiant išbėgo į lauką ir parsivedė sūnų į namus. Darius buvo išgėręs, jį paėmė pyktis, todėl jis iššoko pro langą. Norėjo dar pasiaiškinti su kaimynu. Viskas įvyko labai greitai. Tada ji vėl sūnų parsivedė namo. Po konflikto ji nematė, kad kaimynas būtų sužalotas, sužalojimų ant jo veido nematė, kraujo ant trinkelių nebuvo. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė sūnų ir po valandos jį paleido. Nors sūnus buvo išgėręs, bet elgėsi adekvačiai, rišliai kalbėjo. Kaimynas S. B. yra konfliktiškas žmogus, pats kelia konfliktus, kad ne taip sniegas nukastas ir panašiai, jie stengiasi su juo nebendrauti.
Liudytoja M. P. teismo posėdyje parodė, jog įvykio vakarą ji atvažiavo kartu su D. T. į svečius pas jo mamą. Abu išlipo iš mašinos, D rankose nešėsi alkoholį, ji greičiau nubėgo link namų, nes labai norėjo į tualetą. Prabėgdama matė, kad kaimynas krauna malkas. Gal po minutės ji išgirdo lauke triukšmą. Pažiūrėjo pro langą, matė, kad kaimynas rankose laiko malką. Ji išbėgo į lauką, tuo metu D buvo sukniubęs ant žemės ir rankomis užsiėmęs už galvos, abu rėkė, sakė necenzūrinius žodžius. D mama tuo metu jau buvo kieme prie D ir jį parsivedė namo. D buvo susierzinęs, norėjo viską išsiaiškinti, todėl jis iššoko pro langą. Daugiau nieko neįvyko, kontakto tarp jų nebuvo, nes mama iš karto sureagavo ir vėl jį parsivedė namo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, užėjo į butą ir D išsivežė. Ar kartu su jais buvo ir kaimynas, nematė. Tą dieną D buvo išgėręs, tačiau nedaug. Sužalojimų nei pas nukentėjusįjį, nei pas D ant kūno nematė.
Liudytojas A. M. teismo posėdyje parodė, jog įvyki vakarą pas juos atvažiavo sugyventinės V. T. sūnus. Pamena, kad būdamas kambaryje išgirdo, kad atsidaro vartai. Po kelių minučių jis kartu su V. T. išgirdo kieme triukšmą. V iš karto išbėgo į lauką. Jis pats į lauką nėjo. Jokių muštynių jis nematė. Pro langą tik matė prie malkinės stovinčius Darių, kaimyną ir D mamą, jie kažką aiškinosi. Netrukus mama parsivedė D į namus. Ant D kūno jokių sužalojimų nematė. Kol atvyko policijos pareigūnai, visi buvo namuose, D pasakojo, kad sukonfliktavo su kaimynu. Žodiniai konfliktai su kaimynu vyko ir ankščiau. Jis atidarė duris atvykusiems policijos pareigūnams, kartu stovėjo ir nukentėjusysis, jam ant veido buvo pleistras, kraujo nebuvo, sužalojimų nematė.
Liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė, jog gavo pranešimą, kad vyrą sumušė kaimynas. Nuvykus į įvykio vietą, prie vartų juos pasitiko nukentėjusysis, kurio veidas buvo kruvinas. Jis nurodė asmenį, kuris jį sumušė. Jie nuėjo į nukentėjusio asmens nurodytą butą. Kaltinamasis iš pradžių buvo nusiteikęs agresyviai, jį artimieji ramino. Aiškiai matėsi, kad asmuo neblaivus, ant jo kūno sužalojimų, kiek pamena, nesimatė. Įvykis vyko senai, todėl visų detalių neatsimena.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK KPV kelių patrulių kuopos 2-ajame būryje, vyriausiuoju patruliu. 2018 m. gruodžio 15 d. dirbo ir patruliavo kartu su savo kolege D. P.. Vakaro metu, tikslaus laiko neatsimena, iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą nuvykti į (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo nurodyta, kad kaimynų sūnus muša pranešėjos vyrą, kaimynų sūnus agresyvus, vyksta konfliktas. Jiems su kolege atvykus nurodytu adresu, prie įvažiavimo į minėtu adresu esantį kiemą, prie kiemo vartų, pasitiko moteris (pranešėja) ir vyras, kuris, kaip vėliau išsiaiškino, nukentėjo nuo pranešime minėto kaimyno sūnaus. Kiek pats atsimena, ant juos pasitikusio vyro veido matėsi kraujas, veidas buvo kruvinas, tačiau tiksliai iš kurios veido vietos kraujavo pasakyti negali, neatsimena ir neįsidėmėjo, tikriausiai kraujavo arba iš antakio arba iš nosies. Paklausus kas nutiko, nukentėjęs vyras jiems paaiškino, kad kaimynas jį užpuolė ir trenkė iš savo galvos nukentėjusiajam į tarpuakį, pageidavo rašyti pareiškimą. Apžiūrėjus nukentėjusį asmenį išoriškai kitokių sužalojimų nepastebėjo, matėsi tik kraujas veido srityje. Netrukus nuėjo nukentėjusiojo nurodytu adresu, kur buvo jį užpuolęs asmuo, kaimynų sūnus - Darius. Nuėjus į nurodytą butą, galimai prieš nukentėjusį smurtavęs asmuo atrodė itin neblaivus, nerišliai kalbėjo, nuo ji sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus minėto asmens, kokia jo pozicija ir kas nutiko, tuo metu asmuo jiems įvykusio incidento nepaneigė, pats pripažino, kad trenkė kaimynui, tačiau tikslesnių detalių nepaaiškino, dėl nerišlios kalbos bei ne itin adekvataus asmens elgesio nebuvo įmanoma suprasti vyro paaiškinimų. Kitokių reikšmingų tyrimui detalių ar smurto požymių įvykio teritorijoje ir aplinkoje nepastebėjo. Tuomet sulaikė įtariamą asmenį, kurį pristatė į Kauno apskries VPK OVS (b. l. 30-31). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos savo parodymus patvirtino ir papildomai nurodė, kad kaltinamasis pats sakė, kad sukonfliktavo su kaimynu, kad trenkė nukentėjusiajam nesakė, tačiau to nepaneigė. Įvykio vietoje kaltinamasis kalbėjo nerišliai.
Liudytoja D. P. teismo posėdyje parodė, jog pagal iškvietimą vyko į įvykio vietą, Buvo pranešta, kad kaimyno sūnus muša vyrą. Įvykio vietoje jų laukė nukentėjusysis su žmona, jo veidas buvo kruvinas, sakė, kad jį mušė rankomis ir tai įvyko namo kieme. Tada jie ėjo į butą, kur buvo kaltinamasis, jis sėdėjo prie stalo, bute buvo daugiau žmonių. Bandė išsiaiškinti aplinkybes, kaltinamasis neneigė, kad įvyko konfliktas, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. Tada jie nusprendė jį sulaikyti ir nuvežti į komisariatą. Tarnybiniame automobilyje kaltinamasis neneigė, kad trenkė, sakė, kad pasikarščiavo. Įvykis vyko senai, todėl visų detalių neatsimena.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad nuėjo nukentėjusiojo nurodytu adresu, kur buvo jį užpuolęs kaimynas D, kuris tuo metu pačio įvykio nepaneigė, jiems pripažino, kad trenkė kaimynui, tačiau teigė, kad neva nukentėjęs asmuo yra pats kaltas (b. l. 27). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos savo parodymus patvirtino ir papildomai nurodė, kad iš tikrųjų kaltinamasis minėjo, kad nukentėjusysis pats kaltas dėl konflikto, sakė, kad nesugyvena su mama. Kokiu būdu trenkė kaltinamasis nesakė, kad trenkė rankomis minėjo pats nukentėjusysis. Kraujo įvykio vietoje ji nepastebėjo.
2018 m. gruodžio 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas S. B. pareiškimas apie tai, kad kartais pas savo mama, adresu (duomenys neskelbtini), atvyksta D. T., kuris nuolat sukelia konfliktus, būna agresyvus. 2018 m. gruodžio 15 d. apie 18.15 val., jam būnant savo namų kieme, prie jo priėjo minėtas asmuo, kuris jį išplūdo necenzūriniais žodžiais ir savo galva, vieną kartą smūgiavo į jo nosį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tai per langą pamačiusi jo sutuoktinė J. B. iškvietė policiją (b. l. 9-11).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės D. P. 2018 m. gruodžio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 15 d. dirbdami radijo šaukiniu „K1890“, kartu su vyriausiuoju patruliu A. S. nustatytame maršrute apie 18.18 val. iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, adresu (duomenys neskelbtini), kad kaimynų sūnus muša pranešėjos vyrą, vyksta konfliktas. Kaimynų sūnus yra agresyvus, neprognozuojamas. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja J. B. kartu su nukentėjusiuoju S. B.. S. B. paaiškino, kad jį rankomis mušė neblaivus kaimynas D. T., kuris 18.30 val., buvo sulaikytas įvykio vietoje. S. B. veido sritis buvo kruvina, dėl kaimyno elgesio rašys pareiškimą. Nukentėjusysis išsikvietė medikus. 18.40 val. D. T. pristatytas į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 12).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3736/2018(02) konstatuota, kad S. B. konstatuoti odos nubrozdinimai dešinio antakio srityje, nugaroje, poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose, kairio klubo srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2018 m. gruodžio 15 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (b. l. 54).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Z. M. savo pasirašytą specialisto išvadą palaikė ir papildė, jog sužalojimai nugaroje, kairiojo klubo srityje galėjo atsirasti krentant ar atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Pagal įvykio aplinkybes, šie sužalojimai galėjo atsirasti atsitrenkus į garažo sieną, nes garažo siena laikoma kietu buku daiktu. Odos nubrozdinimas antakio srityje ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose galėjo atsirasti dėl vieno trauminio poveikio paveikus nosies sritį, pavyzdžiui smūgiuojant kumščiu, spiriant koja ar suduodant kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Šie sužalojimai negalėjo atsirasti asmeniui krentant, nes tai nebūdinga pagal sužalojimo pobūdį ir tai prieštarautų įvykio aplinkybėms.
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo perklausytas skambučio garso įrašas, 2019 m. sausio 28 d. gautas elektroniniu paštu iš bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus. Nurodyta apžiūros atlikimo eiga: perklausant 2018 m. gruodžio 15 d. 18 val. 18 min. garso įrašą, girdimas vyro ir moters pokalbis: Balsas Nr. 1 – „112“; Balsas Nr. 2 – „Labas vakaras, man policijos reiktų“; Balsas Nr. 1 – „Taip, iš kur skambinate, sakykite?“; Balsas Nr. 2 – „(duomenys neskelbtini)“; Balsas Nr. 1 – „(duomenys neskelbtini)“; Balsas Nr. 2 – „Žinokit, paskubėkit, nes nu muša mano vyrą“; Balsas Nr. 1 – „Girulių 7“; Balsas Nr. 2 – „Taip“; Balsas Nr. 1 – „Čia nuosavas namas?“; Balsas Nr. 2 – „Taip taip taip“; Balsas Nr. 1 – „Ir kas muša jūsų vyrą?“; Balsas Nr. 2 – „Žinokit, kaimyno sūnus. Su grasinimais ir ir ir“; Balsas Nr. 1 – „Kaimynų sūnus, taip?“; Balsas Nr. 2 – „Taip“; Girdimas triukšmas fone, vyriškas balsas, rėkauja, kažką sako; Balsas Nr. 1 – „Dabar muša?“; Balsas Nr. 2 – „Žinokit, paskubėkit“; Balsas Nr. 1 – „Muša ar tik pykstasi, ponia?“; Balsas Nr. 2 – „Muša muša“; Balsas Nr. 1 – „Reikia greitosios?“; Balsas Nr. 2 – „Nu man atrodo ne, bet žinokit va vyras man atrodo irgi skambina, nes jisai ne, visiškai suprantat yra ne nu neprognozuojamas, jisai prigėręs turbūt“; Balsas Nr. 1 – „Gerai jūsų vardas pavardė?“; Balsas Nr. 2 – „J. B.“; Balsas Nr. 1 – „Greitosios nereikia, B, gerai laukite policijos pareigūnų“; Balsas Nr. 2 – „Ačiū ačiū“. Pokalbio pabaiga. Pridedamas DVD-R diskas, į kurį įrašyta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija (b. l. 44-46).
2018 m. gruodžio 15 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 12195 nurodyta, kad D. T. nustatytas 1,42 promilių girtumas (b. l. 59).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.
Nors kaltinamasis savo kaltę dėl tyčinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu nepripažino, tačiau išklausius teisme nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Iš nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų matyti, kad 2018 m. gruodžio 15 d. apie 18 val. nukentėjusysis namo kieme prie garažo krovė malkas, tuo metu į svečius pas mamą atvažiavo kaltinamasis D. T. ir ėjo per kiemą link mamos namų. Pasak D. T., jam priartėjus arčiau nukentėjusiojo, nukentėjusysis pirmas puolė jį su rankoje laikoma malka, todėl jis suėmė jo ranką ir tarp jų įvyko susistumdymas. Kadangi buvo slidu ir toje vietoje yra nuolydis, tai jis pargriuvo, netrukus atbėgo mama ir jį pakėlusi parsivedė namo. Kaimynui jis netrenkė, jis pats galėjo susižaloti paslysdamas ir parkrisdamas. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, tik kaip siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma leidžia teigti, kad D. T. žodinio konflikto metu tyčia trenkė savo galva vieną kartą nukentėjusiajam S. B. į tarpuakį, o nukentėjusiajam bandant atsistumti nuo D. T., sugriebęs jo striukę, užtempė ant galvos, tuomet jiems susikabinus ir susistumdžius nukentėjusysis nieko nematydamas trenkėsi į garažo sieną. Šias aplinkybes visų pirma patvirtina paties nukentėjusiojo parodymai. Teismas neturi pagrindo abejoti būtent nukentėjusiojo parodymais ir jo nurodyta įvykio seka, nes jo parodymai yra logiški, nuoseklūs ir nekintantys viso ikiteisminio tyrimo metu, be to juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 15 d. apie 18 val. buvo kieme, prie garažo kieme ir krovė malkas, kai prie jo priėjo neblaivus D. T., kuris be jokios priežasties tyčia trenkė iš savo galvos į jo galvą, o tiksliau į tarpuakį. Tada D. T. griebė už jo striukės, jis bandė atsistumti, bet D. T. užtempė jo striukę jam ant galvos. Tada jis bandydamas išsilaisvinti ir nieko nematydamas trenkėsi į garažo sieną, o D. T. nugriuvo. Tokiais veiksmais D. T. sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė sužalojimus kaktos bei nugaros srityje. Tokius nuketėjusiojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada Nr. G3736/2018(02), kurioje nurodyta, kad S. B. konstatuota odos nubrozdinimai dešinio antakio srityje, nugaroje, poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose, kairio klubo srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė, savo išvadą patvirtino ir papildė, jog sužalojimai nugaroje, kairiojo klubo srityje galėjo atsirasti krentant ar atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Šie sužalojimai galėjo atsirasti atsitrenkus į garažo sieną, nes garažo siena laikoma kietu buku daiktu. Odos nubrozdinimas antakio srityje ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose galėjo atsirasti dėl vieno trauminio poveikio paveikus nosies sritį, pavyzdžiui smūgiuojant kumščiu, spiriant koja ar suduodant kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Taigi neabejotina, kad sužalojimai nukentėjusiojo nugaroje, kairiojo klubo srityje atsirado jam atsitrenkus į garažo sieną, o odos nubrozdinimas antakio srityje ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose atsirado suduodant jam galva į tarpuakį.
Aplinkybes, kad kaltinamasis buvo sužalotas veido srityje patvirtina ir į įvykio vietą atvykusių pareigūnų D. P. ir A. S. parodymai apie tai, kad jie 2018 m. gruodžio 15 d. buvo iškviesti pagal pranešimą, kad kaimynų sūnus muša pranešėjos vyrą, kaimynų sūnus agresyvus, vyksta konfliktas. Jiems atvykus nurodytu adresu, prie įvažiavimo į kiemą, juos pasitiko moteris, pranešėja, ir vyras, kuris kaip vėliau išsiaiškino nukentėjo nuo pranešime minėto kaimyno sūnaus. Abu pareigūnai patvirtino, kad ant juos pasitikusio vyro veido matėsi kraujas, veidas buvo kruvinas, tačiau iš kurios vietos tiksliai kraujavo patikslinti negalėjo, kadangi jau dėl įvykio senumo neatsiminė. Taip pat jie apklausiami ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad paklausus kas nutiko, nukentėjęs vyras jiems paaiškino, kad kaimynas jį užpuolė ir trenkė iš savo galvos nukentėjusiajam į tarpuakį, tokius parodymus pagarsinus teisme, pareigūnai juos patvirtino. Taip pat šie abu liudytojai nurodė, kad nuėjus su nukentėjusiu asmeniu pas galimą pažeidėją, jis prisistatė Dariumi, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, o jo paklausus kas nutiko, jis jiems įvykusio incidento neneigė.
Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytoja J. B., kuri parodė, kad būdama miegamojo kambaryje išgirdo triukšmą lauke, todėl nusprendė pasižiūrėti pro langą, nes jos vyras tuo metu krovė malkas. Žvilgtelėjus pro miegamojo langą, pamatė, kaip kieme prie garažo D. T. stumdo S. B., užtempė jam striukę ant galvos, bandė smūgiuoti ranka, ar pataikė nežino. Tuomet ji iš karto pasiėmė savo mobilųjį telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad mato kaip kaimynas muša jos vyrą. Išėjusi į lauką, pamatė, kad jos vyro veidas kruvinas, kraujuoja jo kakta. Vyras teigė nesupratęs, kas čia atsitiko, sakė, kad jį be priežasties užpuolė D. T. ir tyčia trenkė jam iš savo galvos į jo tarpuakį. Taigi, liudytojos parodymai nepaneigia visų įvykio aplinkybių, nes akivaizdu, jog paties trenkimo galva į nukentėjusiojo tarpuakį ji nematė, pro langą pažiūrėjo jau tuomet, kai po suduoto smūgio tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko susistumdymas. Kitų liudytojų, tai yra M. P. ir V. T. parodymai nepaneigia kaltinamojo kaltės. Abi liudytojos įvykusio konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo neneigė, tačiau M. P. visos konflikto eigos, suduoto smūgio, susistumdymo nematė, į lauką išbėgo tik tuomet, kai D. T. jau buvo pargriuvęs ant žemės. Abejotina ir tai ar V. T. visą įvykio eigą matė, nes tuo metu buvo namuose, o išgirdusi triukšmą žiūrėjo tai per vieną namo langą, tai per kitą. Jos parodymai labiau sietini su tuo, jog ji siekia švelninti sūnaus padėtį. Todėl tiek M. P., tiek V. T. parodymai vertintini kritiškai. Be to abi liudytojos teigė nepastebėjusios ant nukentėjusiojo sužalojimo, nors tiek į įvyko vietą atvykę policijos pareigūnai, tiek nukentėjusysis bei liudytoja J. B. nurodė, kad nukentėjusiojo veidas buvo kraujuotas. Liudytojo A. M. parodymai kaltinamojo kaltės nei patvirtina, nei paneigia, nes įvykio nematė. Šis liudytojas tik nurodė, kad matė ant nukentėjusiojo veido pleistrą, tačiau kiti byloje esantys duomenys rodo, kad pleistras ant nukentėjusiojo veido buvo užklijuotas vėliau, atvykus medicinos darbuotojams. Nors kaltinamasis, liudytoja V. T. nurodė, kad matė nukentėjusįjį, laikantį rankose malką, tačiau akivaizdu, kad tuo metu jis ir galėjo laikyti rankose malkas, nes krovė jas.
Ištyrus byloje esančias nuotraukas, nustatyta, kad garažas, kuriame S. B. krovė malkas įvykio dieną, yra bendro kiemo šone ir D. T. įeiti į mamos butą nereikia praeiti arti garažo. Tai akivaizdžiai parodo D. T. tyčinius veiksmus, kad jis būtent pats nuėjo prie nukentėjusiojo ir tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu jis sudavė smūgį nukentėjusiajam. Kaltinamojo tyčinius veiksmus ir agresyvų elgesį nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtina ir tai, kad jis po įvykio mamos parvestas namo, netrukus iššoko pro langą ir vėl puolė link nukentėjusiojo. Dėl to mama antrą kartą išbėgusi į kiemą, jį parsivedė namo.
Netikėti nukentėjusiojo S. B., liudytojų D. P., A. S. bei J. B. parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad juos patvirtina kita rašytinė bylos medžiaga, t. y. surašytas policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, garso įrašo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota kaip liudytoja J. B. kviečia policijos pareigūnus, taip pat pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota informacija, kad atvykusiems pareigūnams nukentėjusysis iš karto nurodė, kad D. T. jam trenkė į tarpuakį iš savo galvos. Minėtą pareiškimą pildė tyrėjas M. Č., teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju, jis patvirtino, kad pareiškimas surašytas pagal nukentėjusiojo paaiškinimą, jis prisiminė, jog pareiškėjas skundėsi kaimyno elgesiu, minėjo jam, kad kaimynas jam sudavė ir sužalojo.
Taigi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. T. tyčia sužalojo nukentėjusįjį. Padaryti sužalojimai specialistės įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
D. T. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, sukeltas nežymus kito asmens sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turtėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog D. T. naują tyčinę veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą (BK 284 straipsnis), nustatytina ir kita jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarę būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). D. T. ankščiau teistas, ne kartą baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 64-71, 72-73), užsiima individualia veikla (b. l. 60). Priklausomybės ligų centre, Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje kaltinamasis neregistruotas (b. l. 62-63).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio laikotarpis, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir įvertinus įvykio aplinkybes, parinktinas didesnis nei bausmės vidurkis.
Paskirta bausmė bendrinama su Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi šioje byloje inkriminuotą nusikaltimą D. T. įvykdė dar iki minėto nuosprendžio priėmimo, bausmės bendrinamos taikant BK 63 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis S. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo D. T. priteisti 250 Eur turtinę žalą ir 450 Eur neturtinę žalą (b. l. 22-24). Ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, jog turtinę žalą sudaro prarastos pajamos dėl suteikto nedarbingumo. Dėl kaltinamojo veiksmų jis dvi savaites buvo nedarbingas ir dėl to jis gavo 250 Eur mažiau pajamų. Neturtinę žalą sudaro patirtas emocinis šokas, išgąstis, psichologiniai išgyvenimai, fizinis skausmas, stresas, nerimas, visaverčio gyvenimo apribojimas.
Grįsdamas turtinės žalos dydį nukentėjusysis pateikė atsiskaitymo lapelius už 2018 spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, taip pat už 2019 m. sausio, vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesius, iš kurių matyti, kad 2018 m. gruodžio mėnesį, kuomet jis buvo sužalotas, jo pajamos iš tikrųjų sumažėjo (b. l. 125-132). Šias aplinkybes taip pat patvirtina teismo išreikalauti duomenys iš Socialinio draudimo fondo valdybos (b. l. 176-182). Įvertinus atlyginimą už 2018 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, spalio mėnesius (rugpjūčio ir lapkričio mėnesiai neįtraukiami, nes atlyginimo tik dalis išmokėta, kita dalis gauta iš Sodros), vidutiniškai nukentėjusysis uždirbo 955 Eur per mėnesį. Už 2018 m. gruodžio mėnesį (iki 2019-01-02) nukentėjusysis gavo apie 697 Eur pajamų, tai laikytina, kad už 2018 m. gruodžio mėnesį jis gavo apytiksliai 258 Eur pajamų mažiau. Tačiau šių duomenų nepakanka tiksliai negautų pajamų sumai nustatyti, ką privaloma padaryti priteisiant turtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog prieš įvykį jis jau sirgo gripu ir buvo nedarbingas. Dėl patirtų sužalojimų jo nedarbingumo laikotarpis prasitęsė dar dviem savaitėm (b. l. 114). Taigi nėra tiksliai aišku, kiek pajamų nukentėjusysis negavo būtent dėl 2018 m. gruodžio 15 d. patirtų sužalojimų ir koks konkrečiai nedarbingumo laikotarpis dėl jam buvo suteiktas. Teismo vertinimu negavus papildomos medžiagos, negalima civilinio ieškinio dėl turtinės žalos tiksliai apskaičiuoti, todėl nukentėjusiajam pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Pagrįstai nukentėjusysis prašo priteisti neturtinę žalą. Neabejotina, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, nukentėjusysis patyrė išgąstį, fizinį skausmą, jam buvo nustatyti veido sužalojimai, kurie akivaizdžiai matėsi ir sukėlė neigiamus išgyvenimus, ypač viešumoje. Dėl patinusių paakių ir kraujosruvų nukentėjusysis negalėjo eiti į darbą. Kita vertus, prašoma suma yra per didelė. Nenustatyta, jog sužalojimai, kurie beje įvertinti nežymiais sužalojimais, sukėlė ilgalaikes pasekmes, todėl iš kaltinamojo priteistina 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu šis dydis atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su skaitmeniniu garso įrašu, paliktinas baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimą medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šio nuosprendžio paskirtos bausmės pridedant visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirti D. T. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 48 MGL (1807,00 eurų) dydžio baudą, į bausmės laiką įskaitant bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendį.
Įpareigoti D. T. per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).
Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, be bausmę vykdančios institucijos leidimo negali keisti savo gyvenamosios vietos, privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, atsiskaityti, kaip juos vykdo.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.
Nukentėjusiojo S. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. T. 300 Eur neturtinę žalą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti, civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su skaitmeniniu garso įrašu, palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimą medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.