- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-07
- Bylos Nr.
- A-438-611-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Sigita Rudėnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- V.A.S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V.A.S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V.A.S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V.A.S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. birželio 19 d. sprendimą Nr.(1.34)-7R-4116 bei įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją kompensuoti dėl smurtinio nusikaltimo atsiradusią žalą - 30 MGL.
Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas 2006 m. birželio 19 d. sprendimu Nr.(1.34)-7R-4116 atmetė pareiškėjos prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nurodydamas, kad pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 17 straipsnį, žala kompensuojama tik dėl nusikaltimų, padarytų po 2005 m. liepos 1 d. Pareiškėjos manymu, neturtinė žala jai turi būti atlyginta išimties tvarka, nes Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 1992 m. gruodžio 18 d. nužudė pareiškėjos dukrą D.S., ji nužudyta policininkams netinkamai atliekant pareigas tarnybos metu. Kauno miesto apylinkės teismas priteisė pareiškėjai iš Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato turtinę žalą - laidojimo išlaidas. Policijos pareigūnai, pažeisdami Konstitucijos nuostatą, kad asmens būstas neliečiamas, pareiškėjos bute surengė pasalą, kurios metu nužudė pareiškėjos dukrą, todėl šiuo išskirtiniu atveju valstybė privalo rasti galimybę kompensuoti neturtinę žalą. Kai padarytas nusikaltimas, susijęs su kito žmogaus gyvybės atėmimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo Kodekso 95 straipsnis numato 20 metų senaties terminą. Pareiškėjos teigimu, ji nuolat patiria stresą, išgyvenimus, dėl patirtų išgyvenimų tapo antros grupės invalide, todėl tokiems išgyvenimams negali būti taikoma senatis, senaties taikymas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų. Anot pareiškėjos, įstatymo nuostata, kad žala kompensuojama tik dėl nusikaltimų, padarytų po 2005 m. liepos 1 d., prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatai, kad kiekvienas asmuo gina savo teises remdamasis Konstitucija.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėjos prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą išnagrinėtas tinkamai. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 17 straipsnis nustato, kad pagal šį įstatymą kompensuojama tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala. Nusikaltimas, dėl kurio pareiškėja prašo kompensuoti žalą, padarytas 1992 m. gruodžio 18 d., todėl atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2006-06-19 raštu Nr.(1.34)-7R-4116 atsisakė jį tenkinti. Įstatymo 7 straipsnis numato galimybę išmokėti kompensaciją avansu iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vykstant baudžiamajam procesui dėl smurtinio nusikaltimo, kuriuo buvo atimta žmogaus gyvybė, avansu kompensuojama tik turtinė žala. Anot atsakovo, pareiškėjos prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų sąlygų, kad prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per trejus metus po nusikaltimo padarymo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kaip teigė atsakovas, pareiškėjos prašymui padaryti išimtį nėra teisinės galimybės, taikant įstatymus, visi asmenys yra lygūs. Atsakovas pabrėžė ir tai, kad patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas taikomas tik nusikaltimą padariusiems asmenims.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėja skundu reikalauja iš atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo. Atvejus, kuriais valstybė kompensuoja smurtiniais nusikaltimais padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, ir šios žalos kompensavimo tvarką nustato 2005 m. birželio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas. Pagal šį įstatymą teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi: 1) nukentėję asmenys; 2) nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai ir išlaikytiniai. Nukentėjęs asmuo - Lietuvos Respublikos pilietis, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtai nuolat gyvenantis asmuo, o Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais - ir kitas asmuo, kuriam padarytas smurtinis nusikaltimas. Išlaikytiniai - nukentėjusio asmens nepilnamečiai vaikai, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, kurie buvo nukentėjusio asmens išlaikomi arba turėjo teisę gauti išlaikymą jo mirties dieną, taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 17 straipsnyje taip pat yra numatyta, kad šis įstatymas taikomas ir jame numatyto dydžio žala kompensuojama tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų, įstatyme žalos kompensavimas siejamas su nusikaltimo padarymo momentu, tačiau ne baudžiamosios bylos ištyrimu.
Teismas pabrėžė, kad byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2006 m. birželio 19 d. išnagrinėjo pareiškėjos prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir priėmė sprendimą prašymo netenkinti, nes nusikaltimas buvo padarytas 1992 m. gruodžio 18 d. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja būtų buvusi savo dukters išlaikytinė. Kaip konstatavo teismas, pareiškėjos dukra žuvo iki 2005 m. liepos 1 d., todėl pareiškėja neturi teisės į žalos kompensavimą pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą. Teismo nuomone, atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. birželio 19 d. sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo dėl žalos kompensavimo yra pagrįstas ir teisėtas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, atsiliepimą taip pat grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia, jog jai avansu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kompensuotų dėl smurtinio nusikaltimo ( jos dukros D.S. nužudymo 1992 m. gruodžio 18 d. ) atsiradusią žalą - 30 MGL. Mano, kad jai šiuo atveju turi būti taikoma išimtis, nes jos dukrą nužudė Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, netinkamai atlikdamas pareigas tarnybos metu, o Kauno miesto apylinkės teismas priteisė jai iš Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato tik turtinę žalą - laidojimo išlaidas. Atvejus, kuriais valstybė kompensuoja smurtiniais nusikaltimais padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, ir šios žalos kompensavimo tvarką, nustato Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas ( šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis ).
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį įstatymą kompensuojama tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala.
Kadangi pareiškėjos dukra buvo nužudyta iki 2005 m. liepos 1 d., todėl remiantis minėto įstatymo nuostatomis pareiškėjai kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, nėra teisinio pagrindo.
Dėl šių priežasčių atsakovo atsisakymas suteikti tokio pobūdžio kompensaciją pareiškėjai, yra atitinkantis teisės aktų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas ir teisėtas.
Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjos nuorodos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnį, numatantį 20 metų senaties terminą už nusikaltimų, susijusių su kito žmogaus gyvybės atėmimu, padarymą, yra nepagrįstos, nes Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ir Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas, reguliuoja skirtingus teisinius santykius ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos negali būti taikomos šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams.
Esant šioms aplinkybėms tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos V.A.S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.