Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. B. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-712-920/2017 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. B. individualiai įmonei dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės A. B. individualios įmonės priteisti 1 130,67 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakove 2016 m. rugpjūčio 8 d. sudarė automobilio Fiat Ducato nuomos sutartį Nr. 2016/02/06, kuria atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovui 2005 metų gamybos turistinį automobilį Fiat Ducato Chausson, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelionei į Juodkalniją. 2016 m. rugpjūčio 14 d. automobilis Kroatijoje sugedo. Mano, kad automobilio sankaba sugedo dėl natūralaus susidėvėjimo, nes atsakovė pateikė nuomotis nenaują automobilį. Be to, atsakovė, pateikdama minėtą automobilį, apgavo ir pateikė žymiai senesnį automobilį - pagamintą 2002 m. rugpjūčio 5 d., nei įsipareigojo pateikti pagal automobilio nuomos sutartį - pagamintą 2005 metais. Po automobilio gedimo, susisiekus su A. B., jis pasakė, kad, jeigu ieškovas turi pinigų, tai gali kviesti techninės pagalbos tarnybą ir sumokėti už automobilio transportavimą bei remontą, o jis ieškovui grąžins visus pinigus Lietuvoje. Nesulaukęs atsakovės pagalbos, ieškovas dėl automobilio remonto kreipėsi į AB Lietuvos draudimą, kuri iš karto ėmėsi priemonių nugabenti automobilį į servisą. Įmonė „Denis“ atliko minėto automobilio remontą, kuris kainavo 8480 Kroatijos kronų (1130,67 Eur).Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad automobilio sankaba sugedo dėl ieškovo nesugebėjimo naudotis automobiliu kalnuotoje vietovėje. Ieškovo pateikta sąskaita neatitinka realios darbų vertės.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovui 1 130,67 Eur nuostolių atlyginimą, 300 Eur advokato pagalbos išlaidoms ir 33,92 Eur žyminio mokesčio išlaidoms apmokėti.Teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, kuria ieškovui buvo išnuomotas 2005 metų automobilis Fiat Ducato Chausson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 8 d. – 2016 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiui. Transporto priemonė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu. Pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. sąskaitą dėl transporto priemonės FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankabos keitimo, išrašyta sąskaita 8480 kronų sumai.Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimą dėl 1 130,67 Eur nuostolių atlyginimo, rėmėsi CK 6.485 str. 1 d. nuostata, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. Teismas reikšmingomis bylai pripažino aplinkybes, kad tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 1.6 p. nustatytas įpareigojimas atsitikus autoįvykiui arba techniniam įvykiui, nedelsiant paskambinti nuomotojui. Tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovas informavo atsakovę apie įvykusį gedimą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad gavusi ieškovo pranešimą apie automobilio gedimą, atsakovė būtų pasinaudojusi KASKO draudimu bei tuo, kad automobilis būtų nemokamai pargabentas į Lietuvą, kaip numato KASKO draudimo sutarties sąlygos. Todėl teismas pripažino labiau tikėtinomis ieškovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovė nurodė ieškovui sumokėti už automobilio transportavimą bei remontą, o taip pat žadėjo grąžinti visus pinigus Lietuvoje. Šias išvadas patvirtino ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ nurodytos aplinkybės, kad techniniai gedimai yra laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais, o ieškovas naudojosi automobilio draudimo sutartyje nurodyta techninės pagalbos teikimo tvarka. Teismas nurodė, kad priešingu atveju kiltų abejonės, ar atsakovas elgėsi kaip apdairus ir rūpestingas verslininkas, nes žinodamas apie automobilio sankabos gedimą, jis pats nesinaudojo savo nurodytu optimaliausiu variantu, pagal kurį KASKO draudimas pasirūpina ieškovu bei automobilį nemokamai pargabena į Lietuvą. Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad sankaba sugedo dėl ieškovo nesugebėjimo naudotis automobiliu kalnuotoje vietovėje, teismas pripažino nepagrįstomis, todėl sprendė, kad taikyti nuomos sutarties 1.9 p., pagal kurį ieškovas yra pilnai atsakingas už automobilio remontą, nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 1.6 p. numato, kad remontuoti leidžiama tik suderinus planuojamus darbus ir išrašant sąskaitą nuomotojo įmonei, tačiau 2016 m. rugpjūčio 17 d. sąskaita dėl transporto priemonės FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankabos keitimo, 8480 kronų sumai nėra išrašyta nuomotojo įmonei. Kadangi teismas labiau tikėtina pripažino aplinkybę, kad automobilio remonto darbai buvo suderinti su atsakovu, todėl faktą, kad sąskaita neišrašyta nuomotojo įmonei, nepripažino esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio atsakovas galėtų būti atleistas nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė yra atsakinga už išnuomoto automobilio trūkumus, net jei ir sudarydama sutartį apie tuos trūkumus nežinojo (CK 6.485 str. 1 d.), todėl ieškinio reikalavimą dėl 1 130,67 Eur nuostolių atlyginimo laikė pagrįstu.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Ieškovas, pasirašydamas automobilio nuomos sutartį, patvirtino, jog gavo techniškai tvarkingą ir geros būklės automobilį su visais priedais bei dokumentais. Sudarytos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, santykiai. Atsakovė perdavė techniškai tvarkingą automobilį, ieškovas išnuomotu automobiliu važiavo apie 2000 kilometrų, juo naudojosi 6 dienas, todėl yra pagrindo teigti, kad sankabos gedimas atsirado dėl ieškovo kaltės ar nerūpestingumo;Automobilio nuomos sutarties 1.9 punktas numatė, kad sugadinus automobilį dėl nuomininko kaltės, nuomininkas pilnai atsako už automobilio remontą ir jo sumokėti pinigai už remontą negražinami. Be to, viena iš nuomininko pareigų - garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą (CK 6.483str. 1 d.). Nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.524str. 1 d.); Pagal sudarytą automobilio nuomos sutarties 1.6 punktą, automobilį remontuoti leidžiama tik suderinus planuojamus darbus su įmone ir sąskaita turi būti išrašyta įmonei. Įvykus gedimui ir ieškovui pripažinus, kad sankabą jis sugadino pats, nemokėdamas eksploatuoti automobilio kalnuotoje vietovėje, ieškovui buvo pasiūlyti du galimi tolesni kelionės tęsimo variantai: ieškovas pats remontuoja sugedusį automobilį, nes pats jį ir sugadino ir pagal sutarties sąlygas jis įsipareigoja už automobilio remontą mokėti pats, o suremontavęs automobilį tęsti kelionę. Pasinaudojus Lietuvos draudimo „Kasko“ pagalbos kelyje sąlygomis, ieškovas nemokamai apgyvendinamas ir parvežamas namo arba AB Lietuvos draudimo partneriai pagal „Kasko“ sąlygas siūlo tęsti kelionę kitu savo pasiūlytu transportu, o sugedęs automobilis pargabenamas namo. Kadangi ieškovas pasirinko pirmąjį variantą, sutiko už remontą mokėti pats, nes norėjo toliau tęsti kelionę su šiuo automobiliu. Atsakovei nėra pagrindo grąžinti pinigus už automobilio remontą;Teismo sprendimas yra paremtas prielaidomis, vertinti tik vienos pusės pateikti įrodymai, neatsižvelgta į atsakovės pateiktus įrodymus; Teismo sprendime neteisingai nurodyta, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas nepasinaudojo KASKO draudimo paslaugomis, bei tuo, kad automobilis būtų pargabentas į Lietuvą, kaip numato KASKO draudimo sutarties sąlygos. Ieškovas buvo informuotas, kad yra KASKO draudimo pagalba kelyje paslauga, kuria jis ir pasinaudojo, automobilis buvo nemokamai nugabentas iki serviso, ieškovas su šeima buvo nemokamai apgyvendintas kelioms dienoms viešbutyje, kol vyko remontas. Teismas šių aplinkybių nevertino;Ieškovas pažeidė nuomos sutarties sąlygas, pagal kurias automobilį remontuoti leidžiama tik suderinus planuojamus darbus su įmone ir sąskaita turi būti išrašyta įmonei. Ieškovas nederino remonto darbų su atsakove, ieškovo pateiktoje sąskaitoje už remontą įrašyta nereali kaina, Kroatijos įmonė „Inter cars“ pateikė duomenis, jog įmonė identišką sankabą pasiūlė už 71,50 Eur, o ne už 864 Eur kaip nurodo ieškovas ieškinyje. Šios aplinkybės nebuvo tiriamos ir vertinamos. Už atliktus remonto darbus išrašyta sąskaita buvo ne atsakovės įmonei, todėl atsakovė net negali įtraukti šios sąskaitos į savo išlaidas. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovas sumokėjo sąskaitoje nurodytą sumą, nes nėra nei kasos čekio ar banko pavedimo kopijos. Byloje iš viso nėra pateikta, jokių įrodymų, kad ieškovas pinigus sumokėjo. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas neatskleidus bylos esmės, neįvertinus ginčo klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių, tinkamai neištyrus ir neįvertinus į bylą pateiktų įrodymų, ieškovas nepagrindė savo tariamai patirtos turtinės žalos dydžio, todėl teismas neteisingai pritaikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė neteisingą sprendimą.Atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliaciniame skunde ginčijamas teismo sprendimo pagrįstumas dėl netinkamo faktinių aplinkybių vertinimo, netinkamo materialinės teisės normų ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Skunde taip pat nurodoma, kad teismo sprendimas yra paremtas prielaidomis, vertinti tik vienos pusės pateikti įrodymai, neatsižvelgta į atsakovės pateiktus įrodymus.

Dėl įrodinėjimą civilinėse bylose reglamentuojančių teisės normų taikymo

CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

Dėl nustatytų bylos aplinkybių ir jų vertinimo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, kuria ieškovui buvo išnuomotas 2005 metų automobilis Fiat Ducato Chausson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 8 d. – 2016 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiui kelionei į Juodkalniją. Transporto priemonė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu (b. l. 9-14). Kaip nurodė ieškovas, nuvažiavus iki Kroatijos 2016-08-14 automobilis sugedo. Susisiekus telefonu su atsakovu A. B., jis sutiko apmokėti automobilio remonto išlaidas sugrįžus į Lietuvą. Pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. sąskaitą dėl transporto priemonės FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankabos keitimo buvo išrašyta sąskaita 8480 Kroatijos kunų (1130,67 eurų) sumai, kurią ieškovas sumokėjo. Kadangi atsakovė nesutiko ieškovui atlyginti jo patirtus nuostolius, todėl Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovui 1130,67 Eur.Atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, nurodydama, kad automobilio sankabos gedimas atsirado dėl ieškovo kaltės ar nerūpestingumo, todėl atsakovė neprivalo atlyginti remonto išlaidų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas nederino remonto darbų su atsakove, ieškovo pateiktoje sąskaitoje už remontą įrašyta nereali kaina, sąskaita išrašyta ne atsakovės įmonei, be to, byloje iš viso nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas pinigus už remontą sumokėjo. Tarp šalių sudarytos automobilio nuomos sutarties 1.6 p. numatė, kad atsitikus autoįvykiui arba techniniam įvykiui, nedelsiant paskambinti nuomotojui kont. tel. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, kad remontuoti leidžiama tik suderinus planuojamus darbus ir išrašant sąskaitą nuomotojo įmonei. Byloje nustatyta, kad ieškovas informavo atsakovę apie įvykusį gedimą. Kadangi automobilis buvo remontuojamas Kroatijoje, todėl teismas laikė labiau tikėtinomis ieškovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovas A. B. nurodė ieškovui sumokėti už automobilio transportavimą bei remontą, o taip pat žadėjo grąžinti visus pinigus Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas šią išvadą laiko pagrįsta dar ir dėl to, kad atsakovė, gavusi ieškovo pranešimą apie automobilio gedimą, nepasinaudojo KASKO draudimu bei tuo, kad automobilis būtų nemokamai pargabentas į Lietuvą, kaip numato KASKO draudimo sutarties sąlygos, o ieškovas naudojosi automobilio draudimo sutartyje nurodyta techninės pagalbos teikimo tvarka.Automobilio nuomos sutarties 1.9 punktas numatė, kad sugadinus, praradus automobilį ar vagystės atveju dėl nuomininko kaltės, nuomininkas pilnai atsako už automobilio remontą ar jo vertės kompensavimą nuomotojui, jei šie nuostoliai nekompensuojami pagal automobilio KASKO draudimo sąlygas, o jei kompensuojama nepilnai, padengia kompensuojamąją dalį. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 I dalies 1.26 p. ir 8.1.3 p. techniniai gedimai yra nedraudžiamieji įvykiai, todėl draudimo bendrovei nekilo pareigos mokėti draudimo išmokos. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis sugedo dėl ieškovo kaltės ar nerūpestingumo, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad automobilis sugedo dėl ieškovo kaltės ir dėl to šiuo atveju negali kilti ieškovo atsakomybė pagal automobilio nuomos sutarties 1.9 punktą.Ieškovas pateikė į bylą įmonės „Denis“ 2016 m. rugpjūčio 17 d. išrašytą sąskaitą dėl transporto priemonės FIAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankabos keitimo 8480 Kroatijos kunų sumai (b. l. 15-16), kas atitinka 1130,67 Eur. Sąskaita turi visus privalomus rekvizitus, pasirašyta remontą atlikusios įmonės ir ieškovo. Ieškovas nurodė, kad jis šią sąskaitą apmokėjo. Nors ieškovas nepateikė jokio kito dokumento, įrodančio, kad sąskaitoje nurodytą pinigų sumą sumokėjo, tačiau iš bylos duomenų yra akivaizdu, kad kelionės metu automobilis FIAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugedo, buvo remontuojamas, o nesumokėjus už automobilio remontą ieškovas nebūtų galėjęs tęsti kelionės. Be to, pažymėtina, kad autoservisą išrinko draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, kuri ir nugabeno sugedusį automobilį. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas dėl automobilio remonto patyrė 1130,67 Eur nuostolių. Kadangi teismas pripažino, kad automobilio remonto darbai buvo suderinti su atsakove, todėl aplinkybė, kad sąskaita išrašyta ne nuomotojo įmonei, šiuo atveju neatleidžia atsakovės nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.Atsakovė, nesutikdama su priteistu nuostolių dydžiu nurodo, kad už remontą pateiktoje sąskaitoje įrašyta nereali kaina, nes Kroatijos įmonė „Inter cars“ pateikė duomenis, jog įmonė identišką sankabą pasiūlė už 71,50 Eur, o ne už 864 Eur kaip nurodo ieškovas ieškinyje.Nors atsakovė nurodė, kad sąskaitoje yra įrašyta per didelė remonto kaina, tačiau objektyvių ir neginčijamų duomenų apie sankabos vertę ir remonto darbų vertę nepateikė. Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro 2016 m. spalio 27 d. pažymoje nurodoma, kad naujos sankabos komplektas ( su išminamuoju guoliu) automobiliui FIAT DUCATO kainuoja 259,48 Eur ( b. l. 37-38), tačiau joje nenurodyta remonto darbų kaina. Kroatijos įmonės „Inter cars“ pateiktus duomenis apie sankabos rinkinio 71,50 Eur kainą teismas vertina kaip neinformatyvius, kadangi nėra nurodyta automobilį indentifikuojančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateikta įmonės „Denis“ 2016 m. rugpjūčio 17 d. sąskaita įrodo atlikto automobilio remonto kainą, o atsakovės pateikti įrodymai šių duomenų nepaneigė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovui jo patirtus 1130,67 Eur nuostolius.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, nes išspręsdamas bylą, teismas teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kadangi atsakovei apeliacinės instancijos teisme buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.