Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „V“, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Jis, 2021 m. gegužės 10 d. apie 10.54 val. Vilniuje, Architektų g. 19, prie parduotuvės „Rimi“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir neatsargus, važiuodamas atbulas nedavė kelio aikštele ėjusiai pėsčiajai R. P., kurią automobiliu partrenkė ir sužalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 27 punktų reikalavimus.

Teisiamajame posėdyje M. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apie 10 val. važiavo automobiliu „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Architektų g. į turgavietę, kur išsikrovė prekes ir susidėjo tarą. Nebuvo daug žmonių, apsižiūrėjo ir pradėjo važiuoti atbulomis. Dairydamasis pro veidrodėlį, pamatė moterį mojuojant, kad sustotų. Išlipęs pamatė gulinčią moterį, kuri sakė, kad skaudą ranką. Paprašė žmonių, kad iškviestų greitąją pagalbą, o moterį pasodino ant kėdutės. Moteriai bėgo kraujas, todėl šalia esančioje kebabinėje paprašė rankšluosčių, atvyko policija. Važiuodamas nepastebėjo moters, nes tiesiog nematė, turbūt, moteris buvo už automobilio. Vairuotame automobilyje nėra galinio vaizdo veidrodėlio. Moters nepastebėjo, turėjo būti atidesnis. Po įvykio su nukentėjusiąja nebendravo, tyrimo metu tyrėja davė nukentėjusiosios sūnaus telefoną, kuriuo skambino ir domėjosi kaip ji jaučiasi. Žalos neatlygino, nes ją atlygino draudimas, o jam nukentėjusioji reikalavimo dėl žalos atlyginimo nereiškė. Anksčiau – 2018 m., padarė viešosios tvarkos pažeidimą, tuomet teisme su nukentėjusiuoju susitaikė, žalą atlygino. Yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą – dirba (duomenys neskelbtini), reikia visur suspėti. Savo veiksmus vertina blogai, jų nepateisina, nuoširdžiai gailisi dėl įvykio. Buvo nepakankamai atidus, stengsis, kad ateityje tai nepasikartotų. Prašo skirti laiduotoją E. S., su kuria sieja artimi santykiai, kartu jau 7 metai, gyvena kartu 4 metus, su ja apie šią situaciją daug kalbėjosi, kartu praleidžia daug laiko. E. S. jam daro teigiamą įtaką, jos klauso ir ji jam yra autoritetas. Ikiteisminio tyrimo metu ir 2021 m. gegužės 10 d. paaiškinime M. B. davė analogiškus parodymus ir nurodė tokias pačias aplinkybes (b. l. 61-64, 51).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 27 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. B. padarė neatsargų nusikaltimą kelių transporto eismo saugumui, kaltė pasireiškė nusikalstamo pasitikėjimo forma, tačiau eismo įvykį padarė, būdamas blaivus, savo kaltę jis visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, nevengė atsakomybės ir nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo gailėjimąsi dėl savo veiksmų patvirtina ir jo veiksmai po eismo įvykio, iš eismo įvykio vietos jis nepasišalino, padėjo nukentėjusiajai atsikelti, įvykio vietoje buvusių asmenų paprašė iškviesti greitąją pagalbą, gavęs nukentėjusiosios sūnaus telefono numerį, pasidomėjo nukentėjusiosios sveikata. Kaltinamasis nurodė padaręs išvadas ir žadėjo, kad toks elgesys ateityje nepasikartos. Aplinkybę, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis išgyveno, patvirtino ir jo sužadėtinė E. S.. Kaltinamojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus. M. B. nusikalstamais veiksmais R. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė. Kaltinamasis nurodė, kad jis savo ruožtu žalos nukentėjusiajai neatlygino, nes nukentėjusioji jam nereiškė tokio reikalavimo. Byloje nustatyta, kad R. P. žalą atlygino draudimo bendrovė (b. l. 78-80), todėl nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja kliūtis taikyti laidavimą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau 2019 m. balandžio 11 d. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikęs su nukentėjusiuoju dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo (b. l. 65-66), pats nusikaltimas buvo padarytas pakankamai seniai (2018 m. gruodį), ir yra visiškai kitokio pobūdžio, nei nagrinėjamas. Baustas administracine tvarka už KET pažeidimų padarymą, tačiau didžioji dalis nusižengimų įvykdyti taip pat pakankamai seniai, paskutiniai fiksuoti 2020 m. (b. l. 68-74), jauno amžiaus, dirba (b. l. 123-126), darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai, kaip kruopštus ir pareigingas darbuotojas, neturintis drausminių nuobaudų, keletą kartų skatintas už gerą darbą (b. l. 127). Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką M. B. įvykdė neapgalvotai, ji padaryta dėl nepakankamo atsargumo ir yra atsitiktinio pobūdžio, dėl savo veiksmų kaltinamasis padarė išvadas, gailisi, todėl yra pagrindo tikėti, jog ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. neteista (b. l. 120), vieną kartą bausta administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, nusižengiamas nelaikytinas šiurkščiu, nuobauda galioja, skirta bauda sumokėta, už KET pažeidimų padarymą nebausta (b. l. 121-122), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 117-118), darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai, kaip pareiginga, komunikabili, iniciatyvi, kruopšti darbuotoja, nebijanti prisiimti atsakomybę, yra užsitarnavusi kolegų pagarbą ir pasitikėjimą (b. l. 119). Teisiamojo posėdžio metu E. S. nurodė pati esanti vairuotoja ir puikiai suvokia vairuotojo pareigas, kalbėjo su sužadėtiniu apie eismo įvykį, kartu analizavo jo netinkamo elgesio priežastis bei sukeltas pasekmes. Su kaltinamuoju kartu gyvena 4 metus, o pažįstami 7 metus, daug laiko praleidžia kartu, jų santykiai yra artimi, jie kuria bendrą ateitį. Artimą jųdviejų ryšį rodo ir aplinkybė, kad kaltinamasis iš karto po eismo įvykio paskambino sugyventinei pasipasakojo jai apie įvykį, ir kaip nurodė E. S., jie kartu išgyveno dėl to, kas atsitiko. Būtent dėl tokio artimo tarpusavio ryšio bei dėl to, kad kaltinamajam yra svarbus sugyventinės palaikymas ir jos nuomonė, laiduotoja prašanti būti E. S. mano galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, pastarasis taip pat nurodė ja pasitikintis. Teismas, įvertinęs E. S. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, sprendžia, kad ji verta pasitikėjimo ir yra tinkama laiduotoja. Todėl konstatuotina, kad yra pagrindas atleisti M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį E. S. atsakomybei. Įvertinus tai, kad kaltinamasis, visgi, praeityje jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir yra baustas už KET pažeidimų padarymą, teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas su 800 EUR užstatu.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, M. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo ir laiduotojos E. S. asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinė laikmena su vaizdo įrašu, saugoma voke prie baudžiamosios bylos viršelio – paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

M. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį E. S. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dviejų) metų terminui su 800 EUR užstatu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja E. S. privalo sumokėti 800 EUR dydžio užstatą per 14 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo (į. k. 302942160) depozitinę sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašu, saugomą voke prie baudžiamosios bylos viršelio – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti M. B., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. S., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.