Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2.1. Pasak pareiškėjo, buvo pažeistos jo teisės būti atrinktam į Europos prokurorų kandidatų sąrašą. Jis dalyvavo atrankoje į Europos Sąjungos prokurorus (toliau – atranka), kuri vyko Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje, tačiau nepateko į kitą atrankos etapą, kurį organizuos Europos Sąjungos Taryba. Teigia, kad keturi iš penkių komisijos narių pareiškėjo kandidatūrą įvertino taip, jog pagal kiekvieno iš jų vertinimą pareiškėjas nepagrįstai atsidūrė 2 ar 3 pozicijoje, t. y. jis buvo įvertintas nuo 89 iki 98 balų šimtabalėje sistemoje. Komisijos narys D. V. pareiškėją įvertino tik 56 balais ir būtent dėl to pareiškėjas nepateko į kandidatų trejetuką, o tai reiškia, kad nebeteko galimybės toliau kandidatuoti. Pareiškėjo manymu, tokie komisijos nario D. V. vertinimai buvo šališki ir neobjektyvūs, dėl ko Komisijos išvados nepagrįstos ir neteisėtos.

Atrankos esmė ir yra atsižvelgiant į visų Komisijos narių nuomonę teikti išvadą dėl tinkamiausių pretendentų. Pareiškėjo siekis eliminuoti vieno Komisijos nario vertinimus neatitinka atrankos prasmės ir prieštarauja kitų pretendentų interesams. Pretendentų vertinimas yra subjektyvus kiekvieno Komisijos nario įvertinimas.

3.3. Taip pat atkreipė dėmesį tai, kad pareiškėjas turėjo teisę Komisijos nariui ar nariams pareikšti nušalinimą, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad teisingumo ministro 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. IR-120 „Dėl kandidatų į Europos prokurorus atrankos komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Kandidatų į Europos prokurorus atrankos komisija (toliau – Komisija): I. G. –teisingumo viceministre (Komisijos pirmininkė), M. J. – Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras (Komisijos pirmininko pavaduotojas), D. N. – Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė), A. R. – Teisėjų tarybos narys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, D. V. – Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas (b. l. 4). Apie atranką į Europos prokurorus buvo paskelbta Lietuvos Respublikos prokuratūros, Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teismų interneto svetainėse (Teisingumo ministerijos 2019 m. kovo 19 d. raštas Nr. (1.13E)7R- 1738, b. l. 36, 37–40).Dokumentus dalyvauti atrankoje pateikė septyni pretendentai: G. B., A. G., D. K., T. K., N. M., T. M., S. M.. Komisija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, įvertino pretendentų atitiktį formaliems reikalavimams ir paskyrė atrankos datą. Visi pretendentai buvo pripažinti iš esmės atitinkantys formalius reikalavimus, o atranka buvo paskirta 2019 m. balandžio 11 d (Komisijos 2019 m. balandžio 5 d. posėdžio protokolas Nr. 27R-13, b. l. 44). Komisija, atsižvelgdama į pretendentų atsakymus, išanalizavusi jų pateiktus dokumentus, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 1 priede išdėstytais kriterijais, įvertino pretendentus balais ir sudarė tokią Kandidatų vertinimo balais suvestinę lentelę (Komisijos 2019 m. balandžio 15 d. išvada Nr. 5R-108, b. l. 87): G. B. – 67,2 balai (6 vieta); A. G. –53,8 bala (7 vieta); D. K. – 98,4 balai (1 vieta); T. K. – 94,4 balai (2 vieta); N. M. – 75,6 balai (5 vieta); T. M. – 86,4 balai (4 vieta); S. M. – 92,8 balai (3 vieta). Aukščiausiais balais buvo įvertinti šie asmenys: D. K., Generalinio prokuroro pavaduotojas, T. K., Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras, ir S. M., Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras. Teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. balandžio 15 d. išvadą Nr. 5R-108, nusprendė teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atrinktus pretendentus į Europos prokurorus (Teisingumo ministerijos 2019 m balandžio 12 d. raštas Nr. (1.5) 2T-324, b. l. 90–91).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m, balandžio 17 d. nutarimu Nr. 406 „Dėl D. K., T. K. ir S. M. kandidatūrų į Europos prokurorus teikimo“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė D. K., T. K. ir S. M. kandidatūras į Europos prokurorus ir pavedė Lietuvos užsienio reikalų ministerijai pranešti Europos Sąjungos Tarybai apie Lietuvos Respublikos siūlomus kandidatus (b. l. 93).

5. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai neatrinko pareiškėjo į Europos prokurorų kandidatų sąrašą. Pareiškėjo teigimu, tai lėmė Komisijos nario D. V. šališki ir neobjektyvūs vertinimai.

5.1. Pagal Prokuratūros įstatymo 37⁸ straipsnio 3 dalį kandidatų atranką atlieka Kandidatų į Europos prokurorus atrankos komisija, į kurią įeina trys prokuratūros atstovai ir po vieną Teisingumo ministerijos ir Teisėjų tarybos atstovą. Kandidatams į Europos prokuroras keliami reikalavimai, nustatyti Reglamento (ES) 2017/1939 16 straipsnio 1 dalyje, o tris geriausiai įvertintus kandidatus Europos Sąjungos Tarybai teikia Vyriausybė (Prokuratūros įstatymo 37⁸ straipsnio 2 ir 4 dalys).

Pagal Prokuratūros įstatymo 37⁸ straipsnio 1 dalį kandidatų į Europos prokuroras, nurodytus Reglamento (ES) 2017/1939 12 straipsnyje, atrankos tvarka nustatoma bendru teisingumo ministro ir generalinio prokuroro Įsakymu. Teisingumo ministro ir Generalinio prokuroro 2019 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. IR-105/1-95 „Dėl kandidatų į Europos prokurorus atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas tvarkos aprašas(toliau – Tvarkos aprašas), kuris reglamentuoja komisijos sudarymą ir veiklos organizavimą, pretendentų teises ir pareigas, reikalavimus kandidatams, atrankos skelbimo ir organizavimo tvarką, atrankos procedūrą, pretendentų vertinimo kriterijus.

5.2. Tvarkos aprašo 23 punkte numatyta, kad pasibaigus nustatytam prašymų pateikimo terminui, Komisija uždarame posėdyje išnagrinėja pretendentų pateiktus dokumentus, įvertina pretendentų atitiktį nustatytiems formaliems reikalavimams ir paskiria atrankos datą.

Pretendentai, pripažinti pateikę visus reikalaujamus dokumentus ir atitinkantys nustatytus formalius reikalavimus, raštu kviečiami dalyvauti atrankoje. Pretendentams, neatitinkantiems nustatytų formalių reikalavimų, išsiunčiami pranešimai, kad jiems neleidžiama dalyvauti atrankoje (Tvarkos aprašo 24 punktas). Pretendento kvalifikacija, darbo patirtis, kompetencija, motyvacija, dalykinės, asmeninės savybės vertinamos per individualų pokalbį. Kiekvienam pretendentui paprastai skiriama tiek pat laiko ir užduodami lygiaverčiai klausimai (Tvarkos aprašo 28 punktas). Kiekvienas Komisijos narys įvertina pretendentą pagal Aprašo VI skyriuje nurodytus vertinimo kriterijus ir vertinimo balus įrašo į Aprašo 1 priede pateiktą nustatytos formos pretendentų individualaus vertinimo balais lentelę, kuri pridedama prie posėdžio protokolo (Tvarkos aprašo 29 punktas). Komisijos nariams įvertinus kiekvieną pretendentą, užpildoma Aprašo 2 priede pateikta nustatytos formos pretendentų vertinimo balais suvestinė lentelė, kuri pridedama prie posėdžio protokolo. Pretendentui skirtų balų vidurkis apskaičiuojamas sudedant visus gautus balus ir šį skaičių padalijant iš posėdyje dalyvavusių Komisijos narių skaičiaus (Tvarkos aprašo 30 punktas).

Atlikus vertinimo procedūras, pagal pretendentų atrankoje surinktą balų vidurkį sudaromas Kandidatų sąrašas, į kurį įtraukiami 3 geriausiai įvertinti pretendentai. Kandidatų sąrašas išdėstomas abėcėlės tvarka ir yra Komisijos išvadų sudedamoji dalis (Tvarkos aprašo 31 punktas).

Kandidatų sąrašą teisingumo ministras teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Tvarkos aprašo 33 punktas).

6. Kaip jau minėta, iš esmės pareiškėjo skundo reikalavimai grindžiami argumentu dėl kandidatų, tarp jų ir pareiškėjo, vertinimo, vykdant atranką į Europos prokurorų kandidatų sąrašą. Pareiškėjas reiškia nepasitenkinimą būtent Komisijos nario D. V. vertinimu, teigdamas, kad šis Komisijos narys buvo neobjektyvus ir šališkas.

6.1. Pagal byloje pateiktą pretendentų individualaus vertinimo balais lentelę (b. l. 79) Komisijos narys D. V. pareiškėją įvertino: 1. Su nacionaline teisės sistema susijusią praktinę patirtį – 18 balų; 2. Su finansiniais tyrimais susijusią praktinę patirtį – 5 balais; 3. Tarptautinio teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose praktinę patirtį – 8 balais; 4. Kitus per pokalbį vertinamus kriterijus – 25 balais. Iš viso: 56 balais.

Teismas, teismo posėdžio metu liudytoju apklausęs D. V., konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti Komisijos nario D. V. objektyvumu ir nešališkumu. Teismo posėdžio metu liudytojas D. V. parodė, kad vertino visus pretendentus pagal savo vidinį įsitikinimą ir atsižvelgęs į jam pateiktus dokumentus apie visus pretendentus. Prieš pat atranką susipažino su Tvarkos aprašu ir laikėsi jo nuostatų, atlikdamas vertinimą. Jis taip pat paliudijo, kad pareiškėjas nebuvo pranašesnis už laimėjusius atranką – T. K. ir S. M.. Teismo posėdžio metu liudytojas D. V. išsamiai ir nuosekliai teismui parodė, kas lėmė tokį jo vertinimą pareiškėjo atžvilgiu (t. y. kad pareiškėjas buvo įvertintas žemesniu vertinimu negu atrinkti pretendentai), kokiais kriterijais kaip Komisijos narys rėmėsi ir kodėl, jo manymu, S. M. pranašumas palyginus su pareiškėju buvo akivaizdus (tiek specializacija, tiek darbų (bylų) apimtimis, tiek praktine patirtimi, tiek padėkomis ir apdovanojimais). Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojo parodymais, vertinant atrankoje dalyvavusius pretendentus, nes tiek pareiškėją, tiek liudytoją sieja tarnybiniai ir kolegiški santykiai. Kaip numatyta Tvarkos aprašo 28 punkte per individualų pokalbį buvo vertinamos kiekvieno pretendento kvalifikacija, darbo patirtis, kompetencija, motyvacija, dalykinės, asmeninės savybės. Tai ir buvo atlikta, paskui, kaip to reikalauja Tvarkos aprašo 29 punktas, kiekvieno pretendento balus įrašant į nustatytos formos pretendentų individualaus vertinimo balais lentelę (b. l. 9–14, 49–83). Taigi teismas nesutinka su pareiškėju, kad vykdant atranką, buvo pažeisti objektyvumo ir nešališkumo principai.

6.2. Pagal Tvarkos aprašo 8 punktą pretendentai Komisijos nariui ar nariams, kurių dalyvavimas atrankoje gali kelti pagrįstų abejonių dėl jų nešališkumo ir objektyvumo, gali pareikšti motyvuotą nušalinimą. Pareiškus nušalinimą Komisijos nariui ar nariams, dėl nušalinimo pagrįstumo sprendžiama uždarame Komisijos posėdyje. Sprendimas priimamas Komisijos posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių paprasta balsų dauguma, nedalyvaujant Komisijos nariui, kuriam pareikštas nušalinimas. Pretendento teisę pareikšti nušalinimą, numato Tvarkos aprašo 14.2 papunktis. Ši teisė pareiškėjui buvo išaiškintina ir pareiškėjas nepasinaudojo Tvarkos aprašo 8 ir 14.2 punktuose numatyta teise pareikšti nušalinimą, taigi darytina išvada, kad jis neturėjo abejonių dėl Komisijos nario D. V. ar kitų Komisijos narių nešališkumo ir nepriklausomumo. Kad pareiškėjas neabejojo Komisijos narių nešališkumo įrodo ir paties pareiškėjo elektroninis pranešimas (b. l. 85–86), kuriame pareiškėjas patvirtino, kad sutinka su Komisijos sudėtimi ir nė vienam Komisijos nariui nušalinimo nereiškia. Taigi pareiškėjo argumentas, kad Komisijos nario D. V. vertinimas jo kaip pretendento atžvilgiu buvo šališkas ir neobjektyvus, yra nepagrįstas ir atmestinas.

7. Teismas, įvertinęs visų atrankoje dalyvavusių pretendentų individualaus vertinimo lenteles, taip pat atkreipia dėmesį, kad visi Komisijos nariai skirtingai vertino pretendentų tinkamumo siekiamoms pareigoms eiliškumą. Sutiktina su atsakove, kad Komisijos narys D. V. panašiai kaip pareiškėją įvertino ir kitus pretendentus: A. G. įvertino 54 balais, G. B. įvertino 44 balais, N. M. įvertino 67 balais. Taigi teigti, kad Komisijos narys D. V. turėjo asmeninį nusistatymą prieš pareiškėją, jį vertinant, nėra jokio pagrindo.

8. Nagrinėjamu atveju labai svarbu akcentuoti tai, kad kiekvieno Komisijos nario pateiktas vertinimas yra jo diskrecijos teisė (asmeninis vertinimas) (pvz., žr. LVAT 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis byloje Nr. A-143-3241/2011). Tai, kad pareiškėjas subjektyviai nesutinka su jo vertinimu, vykdant atranką į Europos prokurorų kandidatų sąrašą, dar nereiškia, kad Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų žinių patikrinimo diskrecijos teise, todėl konstatuotina, kad ginčo situacijoje pareiškėjo teisės būti atrinktam į Europos prokurorų kandidatų sąrašą pažeistos nebuvo. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nepažeidė pagrindinių procedūrų, taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

9. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs garso įrašą bei atsižvelgęs į pretendentų individualaus vertinimo balais lentelės, pagal kurias buvo sudaryta Pretendentų vertinimo balais suvestinė lentelė, daro pagrįstą išvadą, kad atrankoje dalyvavęs pretendentas T. M. buvo įvertintas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo kaip pretendento vertinimas atliktas neobjektyviai ir šališkai.

10. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentavo kitų pretendentų (T. K., S. M.) vertinimus, tačiau šiuo atveju tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau dėl kitų pretendentų vertinimo nepasisako.

11. Pareiškėjas taip pat nurodo pažeistas atrankos procedūras – Teisingumo ministras 2019 m. balandžio 12 d. raštu teikė Vyriausybės nutarimo projektą, tačiau atrankos komisijos išvados buvo surašytos tik 2019 m. balandžio 15 d. Kaip matyti iš atrankos komisijos 2019 m. balandžio 11 d. posėdžio protokolo (b. l. 47,48), pretendentai teikti Vyriausybei buvo atrinki 2019 m. balandžio 11 d. Tai sudarė pagrindą teisingumo ministrui inicijuoti Vyriausybės nutarimo priėmimą. Aplinkybė, kad atrankos komisijos išvada buvo surašyta 2019 m. balandžio 15 d. (b. l. 87, 88), nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos esminės atrankos procedūros ir tai nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas.

12. Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pasakytina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinką Konstituciją.

13. Pareiškėjui abejonė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 406 „Dėl D. K., T. K. ir S. M. kandidatūrų į Europos prokurorus teikimo“ kilo dėl galimai pažeistos procedūros. Iš esmės abejones dėl minėto Vyriausybės nutarimo pareiškėjas kildina iš, jo nuomone, neteisėtų atrankos rezultatų. Šiuo sprendimu pasisakius dėl atrankos procedūros ir atmetus pareiškėjo argumentus, nelieka abejonių ir dėl minėto Vyriausybės nutarimo teisėtumo. Nesant pagrįstų argumentų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl ginčijamo teisės akto, toks prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų (pvz. Konstitucinio Teisino 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 25 d. sprendimai). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti, ar neteisėtų procedūrų išdavoje priimtas 2019 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl D. K., T. K. ir S. M. kandidatūrų į Europos prokurorus teikimo Europos Sąjungos Tarybai“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.