Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. K., jo atstovui advokatui L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

S. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, ūkininkas, nebaustas administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 3 d., apie 16:15 valŠ. Š. r., Vilkyčių k., Vilkyčių g. 4, S. K. vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko kliudė stovėjusį I. P. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 9 punktų reikalavimus.

Šiais savo veiksmais S. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to S. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. , t.y. dėl to, kad jis tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje iš eismo įvykio vietos pasišalino bei nepranešė apie įvykį policijai, tuo pažeisdamas KET 219,222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. spalio 3 d. apie 15:50 val. UAB „Sigeras“ priklausančiu automobiliu „Toyota Avensis“ atvažiavo į Vilkyčių k. esančią kavinę „Sotus vilkas“. Išvažiuodamas iš aikštelės atbuline eiga pasižiūrėjo į automobilyje įmontuotą galinio vaizdo filmavimo ekraną ir pamatė, kad per arti buvo prisiartinęs prie stovėjusio automobilio „Mercedes Benz“, todėl patraukęs savo automobilį išlipo pasižiūrėti, tačiau nei savo, nei kito automobilio sugadinimo nepastebėjo, todėl pamanęs, kad nėra eismo įvykio, išvažiavo

Liudytojas I. P. parodė, kad savo automobilį „Mercedes Benz“ buvo palikęs automobilių stovėjimo aikštelėje Vilkyčių k. Grįžęs pastebėjo, kad yra apibraižytas bamperis. Kadangi aikštelė buvo stebima vaizdo kameromis, jis nuėjo į parduotuvę ir paprašė leidimo peržiūrėti vaizdo įrašą. Jam darbuotojai pasakė, kad be policijos žinios vaizdo kameros užfiksuoto vaizdo jis negalės peržiūrėti, todėl jis paskambimo policijai ir pranešė apie įvykį. Jo automobilio bamperis nebuvo įlenktas tik įbrėžtas, taip pat buvo pasislinkęs kairysis bamberio šonas.

Liudytojas R. K. parodė, kad apžiūrėjo iš eismo įvykio pasišalinusio vairuotojo S. K. vairuotą automobilį „Toyota Avensis“ ir užfiksavo, kad ant galinio bamberio dešinės pusės yra įbrėžimas.

Iš Eismo įvykio apžiūros akto, fotonuotraukų nustatyta eismo įvykio vieta bei automobilio „Mecedes Benz“ bamperio nežymūs nubraižymai (b.l.6-9, 1013)

Transporto priemonės techninės apžiūros akte konstatuota, kad apžiūrėjus automobilį „Toyota Avensis“ nustatytas galinio dešinės pusės bamperio nubraižymas (b.l. 40).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte konstatuota, kad apžiūrėjus automobilį „Mercedes Benz““ nustatytas priekinio bamperio apgadinimas (b.l. 16).

S. K. prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2d., jo kaltė padarius šį pažeidimą įrodyta liudytojo I. P. parodymais, kuris matė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kad kitas asmuo vairuodamas baltos spalvos automobilį „Toyota Avensis“ kliudė jo automobilį „Mercedes Benz“ Tai, kad buvo apgadintas minėtas automobilis patvirtina fotolentelėje bei šios transporto priemonės techninės apžiūros aktuose užfiksuoti duomenys. Apžiūrėjus S. K. automobilį „Toyota Avensis“ nustatyti jo apgadinimai. S. K. pateikė transporto priemonės apžiūros aktą, kuriame nustatyta, kad rimtų mechaninių pažeidimų nenustatyta. Ant galinio bamperio yra keletas įbrėžimų, galimai atsiradusių natūralios eksploatacijos eigoje. Transporto priemonės apžiūros akte nustatyti automobilio pažeidimai nepaneigia Transporto priemonės techninės apžiūros akte nustatytų bei liudytojo I. P. nurodytų.

Motyvuojamoji dalis

Esant šioms aplinkybėms S. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2d. įrodyta liudytojų parodymais, automobilių techninių apžiūrų aktuose, fotolentelėje užfiksuotais duomenimis.

Be to, S. K. kaltinamas ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d, t.y. dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Jis neigia tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio nurodė, kad įtaręs jog galėjo kliudyti kitą automobilį išlipo pasižiūrėti, tačiau nepastebėjęs jokių apgadinimų pasielgė labai neapdairiai ir nerūpestingai, nes netinkamai įvertino situaciją, buvo įsitikinęs, kad jeigu nėra apgadinimo, reiškia ir nėra eismo įvykio, todėl ir išvažiavo iš aikštelės. Tai, kad minėtas asmuo, galėjo nejusti kliudęs kitą automobilį ir nepastebėti apgadinimo, patvirtino liudytoju apklaustas I. P., kuris nurodė, kad jo automobiliui padaryti sugadinimai nežymūs, bei Transporto priemonės akte nustatytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 508-514.)

Taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (nutartys bylose Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Iš ištirtų įrodymų matyti, kad S. K. tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos šiuo atveju konstatuoti nėra pagrindo. Todėl nesant pakankamai duomenų, kad minėtas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1d., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina dalyje, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties ( ATPK 250 str. 1p.)

S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, t.y. auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais S. K. už teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 250 str. 1p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

S. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) baudą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1124-351/2016, ROIK 16062543836.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos į sąskaitą, ji bus išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.

Administracinę teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. S. K. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Š. Š. rajono apylinkės teismą.