Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-28-94/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-16
Bylos Nr.
1-28-94/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šuminaitė
Kaltinamasis
J. Š.
Nukentėjusysis
D. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1-28-94/2013 m.Proceso 1-95-1-00249-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4. 1.2.4.1. ; (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 16 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Šuminaitė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Dambrauskui,kaltinamajam J. Š.,kaltinamojo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,nukentėjusiam D. M., jo atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1994-01-28 Visagine, LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, teistas 2012 m. kovo 9 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, bausmę atliko 2012-10-08, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 135 str. 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. rugsėjo 6 d. apie 21 val. J. Š. Širvintų rajone, Žemųjų Viesų kaime, Žaliojoje gatvėje, stovėdamas prie namo Nr. 7 tvoros pneumatinio šautuvo „Vestlanke“ buože sudavė vieną smūgį į galvą prie jo einančiam D. M.. Nuo smūgio lūžus kaukolės skliautui, D. M. buvo sunkiai sužalotas.

Kaltinamasis J. Š. prisipažino, sudavęs smūgį D. M., tačiau teigė, kad jo sužaloti nenorėjęs, o sudavęs, nes nukentėjęs taip pat puolė. J. Š. paaiškino, kad buvo vakaras, norėjo automobiliu išvažiuoti iš namų, tačiau puolė kaimynai bartis. Tada mašiną pastatė ir išėjo iš savo namo kiemo ant kelio. Jį puolė keturiese, grasino susidoroti, suprato, kad kaimynus supykdė. Matė jų tarpe ir D. M.. Jis paėmė pagalį, gulėjusį netoliese. Prie jo priėjo J. J., ji jam trukdė pabėgti ir jis ją pastūmė, numetė pagalį, o pats nubėgo pas A. G. prašyti pagalbos. Kai bėgo, nematė, kad jį būtų kas nors vijęs. A. G. buvo girtas ir atsisakė su juo eiti. Tada čiupo stovėjusį prie sienos šautuvą, kad būtų drąsiau eiti, ir išbėgo iš A. G. namų. Išbėgęs pamatė šešėlį, pažino iš ūgio, kad tai D. M.. Pats jis sustojo prie krūmų. Kažkas pašvietė prožektoriumi. D. M. sakydamas „užmušiu“ bandė jį sugriebti už rankos, tačiau ranka praslydo ir tuo momentu jis jam tvojo šautuvu nesitaikydamas kur. Matė, kad D. M. nugriuvo, tačiau jis pasišalino, kad nekonfliktuoti. Sugrįžo pas A. G. ir padėjo šautuvą, o pats grįžo namo, kur mama jį išvežė į Vilnių. Jis pažįsta D. M., jo veiksmai neprognozuojami. Supranta, kad padarė sunkų sužalojimą, įvyko tas kas įvyko ir dabar jau nieko nepakeisi.

Ikiteisminio tyrimo metu J. Š. neneigė, kad su orinio šautuvo buože sudavė D. M., tačiau tvirtino, kad specialiai į galvą ar kitas pavojingas gyvybei vietas nesitaikė. Sudavė todėl, kad bandė gintis nuo jam gresiančio pavojaus. Parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą, kurioje tai įvyko (b.l.52-55).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė yra įrodyta.

Nukentėjęs D. M. teismo posėdyje paaiškino, kad rugsėjo 6 d. pavakary parėjo namo, buvo šiek tiek išgėręs ir bežiūrėdamas televizorių užsnūdo. Iš miegų pažadino mašinos gazavimo garsas. Išėjo pažiūrėti. Tuo metu jau kieme buvo kaimynai susirinkę, o J. Š. stovėjo su beveik dviejų metrų ilgio pagaliu prie keliuko ir kvietė muštis, rėkė, kad visus užmuš. Kaimynai jį barė, bet prie jo nesiartino. J. Š. metė pagalį ir pataikė į jį, dar ir su koja spyrė. Numetęs pagalį, nubėgo A. G. namų link. Jis nuėjo jam iš paskos. Norėjo paklausti, ko jis norėjo taip darydamas. Ėjo jis vienas. Netoli A. G. namų, kažkas pašvietė prožektoriumi į jį ir į tą pusę, kur stovėjo J. Š.. Artėdamas prie jo, jis pasakė „ateik čionai“, bet jis nieko neatsakė ir, kai buvo atstumas kokie pusantro metro, jis nieko nelaukęs vožė su kažkokiu daiktu jam į galvą, o pats nubėgo A. G. namų link. Nuo smūgio pargriuvo, atsikėlęs, susiėmė už galvos ir parėjo atgal. Kaimynas sutvarstė galvą, atvažiavo policijos pareigūnai, buvo iškviesta greitoji pagalba. Jautėsi blogai ir buvo paguldytas į ligoninę. J. Š. su pagazavimais važinėjimai po kaimą vyksta dažnai, dėl ko nuolat kyla konfliktai su kaimynais. Laksto ir vidurnaktį, drumsčia kaimo gyventojų ramybę, o pats vairuoti teisių neturi.

Liudytojas R. M. paliudijo, kad rugsėjo 6 d. vakare prieš devintą valandą tvarkė mašiną ant savo kiemo, o J. Š. su automobiliu Audi tai pirmyn, tai atgal važinėja, variklis kriokia. Atėjo kaimynė J. J. ir sako, ko jis nori ir nuėjo prie J. Š., stovėjusio prie kelio. Jis rėkė kad užmuš visus invalidus. Tai jis J. J. pastumdamas pargriovė. Sūnus Darius šoko prie jo, bet gavo lazda per kojas nuo J., kuris nubėgo A. G. namų link. Sūnus nuėjo iš paskos. Po kurio laiko grįžo, susiėmęs už galvos, visas kraujuotas.

Liudytoja S. G. paaiškino, kad rugsėjo 6 d. vakare pas ją į namus atėjo J. Š. ir paprašė jos vyro A. G. padėti apsiginti nuo jį užpuolusių 4-5 vyrų. Jos vyras atsisakė eiti kartu, nes buvo neblaivus. Tada J. Š. pagriebė stovėjusį šautuvą ir išbėgo. Girdi triukšmas, ji išbėgo irgi į lauką, prožektoriumi pašvietė ir mato, kad stovi ramiai J. Š., o nuo kelio pusės bėga D. M. ir šaukia, kad užmuš. Pribėgęs griebė J. Š., gal jį kiek pastūmė, o pastarasis smogė šautuvu D. M., kuris nuo smūgio pargriuvo. J. Š. atnešė šautuvą. Ji toliau pašviesdama prožektoriumi matė, kad žmogus atsistojo nuo kelio, taip pat matė, kad atvažiavo policijos pareigūnai.

Liudytojas A. G. paaiškino, kad J. Š. atbėgęs prašė jam padėti, ikiteisminiame tyrime apklaustas teigė, kad prašė padėti atkeršyti. Sako, kad pastūmė Jolantą, o M. Š. ėmė vytis. Jis atsisakė, nes buvo girtas. Tada J. Š. pagriebė stovėjusį sūnaus šautuvą ir išbėgo. Iš paskos išėjo ir žmona. Po kokių dešimties minučių J. Š. atnešė šautuvą, kurio buožė buvo sulūžusi. Sakė, kad šautuvą atpirks.

Liudytojas M. Š. paaiškino, kad tą vakarą buvo namuose ir išgirdo ūžiančią mašiną ant kelio. Tai buvo J. Š., kuris triukšmingai važinėjo keliu tai pirmyn, tai atgal. Jo sugyventinė išėjo apraminti J. Š.. Pastarasis jau stovėjo prie kelio ir rėkavo. Jis pastūmė sugyventinę ir ji griuvo. Tada ir jis puolė prie J. Š., tačiau pastarasis pabėgo. Jam iš paskos nuėjo ir D. M., kuris po kurio laiko grįžo sumušta galva, visas kraujuotas.

Liudytoja J. J. paliudijo, kad rugsėjo 6 d. vakare išgirdo triukšmą – ant kelio gazavo automobiliu J. Š.. Ji išėjo pažiūrėti, kas vyksta. Nuėjo pas R. M. ant kiemo. Pastarasis barė J. Š., kodėl kelia automobiliu triukšmą. J. Š. stovėjo ant kelio ir barėsi. Tada ji priėjo prie jo, liepė netriukšmauti ir eiti namo. J. Š. liepė jai nesikišti ir ją pastūmė, nuo ko ji pargriuvo ant žemės. Tada jos sugyventinis M. Š. puolė jį vytis.

Liudytojas E. L. paliudijo, kad rugsėji 6 d. vakarą, J. Š. išvažiavo su mašina ant kelio ir pradėjo gazuoti. Jo šeimyna jau ruošėsi eiti miegoti, bet kai toks triukšmas, iškvietė policiją. Kai išėjo į lauką, mašina jau buvo pastatyta, o J. Š. stovėjo su pagaliu, mosikavosi ir pykosi su J. J., ją pastūmė, pastaroji pargriuvo. Tada jis ir M. Š. ėjo arčiau J. Š., bet pastarasis, numetęs pagalį, ėmė bėgti. Jie dar bandė jį vytis, bet, matydami, kad nepavys, paliko ramybėje ir laukė policijos. D. M. nuėjo į kaimo pusę, kur ir nubėgo J. Š.. Po kiek laiko atvažiavo policija, D. M. sugrįžo su praskelta galva. Nurodė, kad su J. Š. turi kaimas problemų: pats jis teisės vairuoti neturi, tačiau po kaimą važinėja triukšmingai, kas trukdo gyventojams. Policiją kvietė ne vieną kartą, tačiau jis į tai nereaguoja. Tik policija paleidžia, jis sugrįžęs toliau tą patį daro.

Teismo medicinos specialisto išvadoje yra konstatuota, kad D. M. vienu trauminiu poveikiu paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu buvo padaryta muštinė žaizda galvos dešinėje pusėje su kaukolės skliauto atviru ir įspaustiniu lūžimu. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Pneumatinio šautuvo „Vestlanke“ apžiūros protokole konstatuota, kad šautuvas sulūžęs: šautuvo buožė medinė, ties buožės kaklu yra apsodo išilginis skylimas, dėl lūžio apsodas nuo buožės atidalintas į tris dalis.

J. Š. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 135 str. 1 dalį - sunkus tyčinis nukentėjusio sveikatos sutrikdymas. Tai sunkus nusikaltimas.

Kaltinamasis ir jo gynėja nurodo, kad kaltinamasis tyčios sunkiai sužaloti nukentėjusįjį neturėjo, sudavė spontaniškai, bijodamas nukentėjusio, manydamas, kad jam pačiam gresia pavojus, t.y., gindamasis.

Pagal BK 28 str. asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Tačiau nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, joje esantys įrodymai neduoda pagrindo išvadai, kad J. Š. veikė, esant būtinosios ginties situacijai. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp kaimo gyventojų, kaltinamojo kaimynų, nepasitenkinimą sukėlė J. Š. netinkamas elgesys: jis vakare, važinėdamas automobiliu kaimo keliu ir juo manevruodamas, kėlė triukšmą, tai darė ne pirmą kartą, kaimo gyventojai žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti, įtarė jį, esant neblaiviu, todėl iškvietė policijos pareigūnus(liudytojų R. M., M. Š., J. J., E. L. parodymai, vyresniojo patrulio Ž. R. tarnybinis pranešimas). Nuo to ir prasidėjo konfliktas. Bylos įrodymai rodo, kad šio konflikto metu agresyvus buvo pats J. Š.: iš pradžių ant kelio prieš kaimynus jis švaistėsi su pagaliu, pastumdamas pargriovė prie jo priėjusią jį raminti kaimynę, kada bandė prie jo prieiti ir kiti, jis pabėgo. Bylos medžiaga rodo, kad nubėgęs pas A. G., kvietė jį eiti kartu gintis, nors tuo metu jam joks pavojus negrėsė, pastarajam atsisakius, su savimi paėmė orinį šautuvą, ir išėjo. Šiuo šautuvu sužalojo nukentėjusįjį, jam trenkdamas per galvą, kai šis bandė prisiartinti prie jo. Iš liudytojos S. G., kaltinamojo ir nukentėjusio parodymų darytina išvada, kad realios agresijos iš nukentėjusio pusės nebuvo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pats kaltinamais tik įsivaizdavo, kad jam gresia realus pavojus, nors tokio nei iš nukentėjusio, nei iš kitų ten buvusių kaimynų nebuvo.

Nukentėjęs yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 30 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pagal LR CK 6.263 str. kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarius žalos privalo ją atlyginti. LR CK 6.250 str. 2 dalis numato, kad neturtinė žala yra atlyginama, kai ji padaroma nusikaltimu asmens sveikatai. Tas pats straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais. Bylos duomenys rodo, kad dėl kaltinamojo pavartoto smurto nukentėjęs kurį laiką buvo nedarbingas ir buvo gydomas. Per tą laiką jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus. Pasveiko, tačiau liko pasekmės, nes suprastėjo gyvenimo kokybė: ne visus darbus gali dirbti, greitai pavargsta, pablogėjo atmintis. Visa tai kėlė ir kelia nepasitenkinimą, nepatogumus ir kitas neigiamas emocijas bei neigiamas emocine prasme neturtinio pobūdžio pasekmes.

Kaltinamasis ir nukentėjęs pateikė teismui susitaikymo protokolą, kuriame abu susitarė, kad kaltinamasis nukentėjusiam atlygina 15 tūkst. Lt neturtinės žalos, taip pat pusę teisinės pagalbos išlaidų ir prašo teismo šį susitarimą patvirtinti.

Teismas, skirdamas bausmę J. Š., vadovaujasi BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais. Jo padaryta nusikalstama veika yra sunki, padaryta tyčia. Bylos duomenys rodo, kad J. Š. yra linkęs daryti teisės pažeidimus: nusikalto atlikdamas bausmę už anksčiau padarytą veiką, sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad atsiprašė nukentėjusio ir susitarė dėl žalos atlyginimo.

Civilinį ieškinį pareiškė Valstybinė ligonių kasa, kuri prašo iš kaltinamojo priteisti 962,97 litus už nukentėjusiojo gydymą. Iš prie ieškinio pateiktos medžiagos matyti, kad nukentėjusiam VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteikta ambulatorinė ir stacionarinė gydymo paslauga, kurios kaina yra 962,97 litai. Pagal CK 6.280 str. ir 6.283 str. 1 dalį, taip pat LR sveikatos draudimo įstatymo 15 str., 31 str. ir 33 str. kaltinamasis privalo atlyginti Valstybinės ligonių kasos turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 302 str., 303 str. 2 dalimi,

nusprendžia:

Š. J. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Patvirtinti sudarytą tarp D. M. ir J. Š. susitarimą, pagal kurį J. Š. atlygina D. M. 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt neturtinės žalos; žalą J. Š. atlygina kas mėnesį iki 25 dienos mokėdamas D. M. į jo nurodytą sąskaitą po 500 Lt. J. Š. atlygina D. M. 400 Lt. Teisinės pagalbos išlaidų.

Kitoje dalyje D. M. civilinio ieškinio nagrinėjimą nutraukti.

Priteisti iš Š. J. Valstybinei ligonių kasai 962,97 (devynis šimtus šešiasdešimt du Lt 97 ct)litų gydymo išlaidoms atlyginti.

Pneumatinį šautuvą „Vestlanke“ grąžinti jo savininkui.

Teismo nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Danguolė Šuminaitė