Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei, Karolinai Venslovaitytei,Vidai Dambrauskienei, Amandai Viktoravičiūtei,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiimantis individualia veikla, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2012 m. birželio 8 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2. 2013 m. sausio 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams. 2013 m. spalio 25 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi ši bausmė pakeista į 45 paras arešto;

3. 2014 m. vasario 5 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis laisvės atėmimu 11 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. sausio 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, pakeista 2013 m. spalio 25 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi į 45 paras arešto, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių ir 10 dienų;

4. 2015 m. gegužės 15 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskirta subendrinta bausmė – areštas 30 parų;

5. 2017 m. kovo 22 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams;

6. 2017 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį - areštu 30 parų;

7. 2017 m. liepos 26 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

8. 2018 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė – 8 MGL dydžio, t. y. 301,28 Eur, dydžio bauda;

9. 2018 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – areštas 45 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 19 nutartimi nuosprendis pakeistas) bei visiško sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 20 dienų bei 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda.;

10. 2019 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta neatlikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, ir K. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 dienų ir 8 MGL dydžio, t. y. 301,28 Eur bauda;

11. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

12. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme bei Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme, iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas - 4 metams 6 mėnesiams ir 8 MGL dydžio, t. y. 301,28 Eur, bauda;

13. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-12-16 nuosprendžiu pagal BK 307 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 308 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta – laisvės atėmimas 5 metams ir 8 MGL dydžio, t. y. 301,28 Eur, bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta pagal Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. liepos 19 d. nuosprendį, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2024-01-02 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad S. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškusį odos nubrozdinimais dešinės plaštakos II piršto srityje (1 t., b. l. 85–86).

2024-01-02 K. Ž. nustatytas 1,73 promilių girtumas (1 t., b. l. 87–90).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-511/2020).

Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma (išsamiais kaltinamojo K. Ž. paaiškinimais, nukentėjusiosios S. P., liudytojo S. B. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad kaltinamasis K. Ž. žodinio konflikto su sugyventine S. P. metu, dešine ranka sugriebė jai už kaklo ir pargriovė ant lovos. Nukentėjusiajai priešinantis, ją smaugdamas garsiai šaukė „dabar aš tave nužudysiu“, o po to, koridoriaus patalpoje ranka sugriebė S. P. už kaklo ir smaugdamas kėlė ją į viršų, ir pakėlęs nustūmė durų link, ko pasekoje ji nukrito ant grindų ir susimušė pakaušį. Po to, K. Ž. miegamajame mojuodamas virtuviniu peiliu, jį įrėmė S. P. į dešinės kojos šlaunį, prieš tai jai pasakydamas „ar nori pajausti tai, ką aš kažkada jaučiau“, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. P. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinio peties srityje, kairiame dilbyje, abejose šlaunyse, odos nubrozdinimais kaklo kairėje, dešinėje plaštakoje ir tokiais veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti įvykdyti.

K. Ž. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, tarpusavio konflikto su savo sugyventine S. P. metu sugriebė ją už kaklo ir smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas dešinio peties srityje, kairiame dilbyje, abejose šlaunyse, odos nubrozdinimais kaklo kairėje, dešinėje plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo fizinis poveikis į nukentėjusiosios kūną vertinamas kaip mušimas. Nuo šių neteisėtų kaltinamojo K. Ž. veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltos pasekmės, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis K. Ž. veikė tyčia, jis suvokė pavojingą savo daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl nukentėjusiosios smaugimo ir stumdymo gali jai sukelti nežymų sveikatos sutrikdymą ir šių padarinių norėjo.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamojo K. Ž. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl asmens kaltės pagal BK 145 straipsnį, itin svarbu tai, kaip pasakytus grasinimus suprato nukentėjęs, tačiau nukentėjusio subjektyvus situacijos vertinimas (patirtas išgąstis, emocinis diskomfortas) nėra besąlyginė prielaida baudžiamajai atsakomybei kilti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo ne tik konstatuoti kaltininko veiksmų poveikį nukentėjusiam, tačiau ir įvertinti kaltininko grasinimų turinį bendrąja (socialine) prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-303/2020).

Byloje nustatyta, kad žodinio konflikto su sugyventine S. P. metu, K. Ž. dešine ranka sugriebė jai už kaklo ir pargriovė ant lovos. Nukentėjusiajai priešinantis, ją smaugdamas garsiai šaukė „dabar aš tave nužudysiu“, o po to, mojuodamas virtuviniu peiliu, jį įrėmė S. P. į dešinės kojos šlaunį, prieš tai jai pasakydamas „ar nori pajausti tai, ką aš kažkada jaučiau“.

Teismo vertinimu tokio turinio pokalbis ir grasinimai išsakyti nukentėjusiajai, yra nepriimtini ir sukeliantys emocinius išgyvenimus bei nelaikytini normaliu, įprastu socialiniu bendravimu, todėl nukentėjusi, išgirdusi tokio pobūdžio grasinimus, neabejotinai turėjo išsigąsti bei jausti baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos.

Taigi, teismas įvertinęs nukentėjusios S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie patvirtina, kad ji, išgirdusi jai skirtus grasinimus, jautė baimę, pasijuto blogai, kad po įvykio nukentėjusioji kreipėsi į policiją, priėjo prie išvados, jog K. Ž. nukentėjusiajai priešinantis, ją smaugdamas garsiai šaukė „dabar aš tave nužudysiu“, o po to, mojuodamas virtuviniu peiliu, jį įrėmė S. P. į dešinės kojos šlaunį, prieš tai jai pasakydamas „ar nori pajausti tai, ką aš kažkada jaučiau“, grasino ją nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šie grasinimai neabejotinai sukėlė S. P. baimę bei neigiamas emocijas.

Taigi, teismas įvertinęs kaltinamojo elgesį dar prieš šios nusikalstamos veikos padarymą, taip pat grasinimų turinį, kuriuose grasinimai nužudyti buvo susiję būtent su noru konroliuoti jos elgesį, sprendžia, kad nukentėjusi S. P. nagrinėjamu atveju turėjo pagrįstą pagrindą ne tik bijoti kaltinamojo K. Ž., bet ir manyti, jog grasinimus jis iš tikrųjų gali įvykdyti, t. y., kad jai gali būti atimta gyvybė ar sunkiai sužalota sveikata. Teismo vertinimu ankščiau aptarti ir byloje surinkti duomenys patvirtina, kad K. Ž. taip veikdamas, norėjo įbauginti S. P. ir tai padaryti jam pavyko. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiam, jog grasinimas bus realizuotas, tai šiuo atveju ir buvo padaryta, taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimo motyvai ir tikslai gali būti įvairūs ir įtakos veikos juridiniam kvalifikavimui neturi.

Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad nukentėjusi šių kaltinamojo pasakytų žodžių reikšmę visiškai pagrįstai suprato kaip pavojų, gręsiantį ne tik jos sveikatai bet ir gyvybei.

III.2. Dėl veikos padarytos 2024-01-02 (BK 140 straipsnio 2 dalis)

Kaip jau buvo minėta, pagal BK 140 straipsnį 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Faktiniais duomenimis – kaltinamojo kaltės pripažinimu, nukentėjusios parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis K. Ž. 2024-01-02 apie 16.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto su sugyventine S. P. metu, jai bėgant, ją pagavo suimdamas už rankos. Tada paėmęs S. P. už plaukų tempė į namo laiptinės ketvirtame aukšte esantį jų nuomojamą butą, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. P. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais dešinės plaštakos II piršto srityje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas sprendžia, kad šiomis aplinkybėmis K. Ž. nusikalstami veiksmai negali būti vertinami kaip nereikšmingi įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalyje) saugomoms vertybėms – šeimos nario sveikatai ir fiziniam saugumui. Nukentėjusiosios S. P. elgesys – santykių aiškinimasis su sugyventiniu, negali būti pateisinimas smurto vartojimui. Todėl toks kaltininko veikimas ne tik formaliai turi visus jam inkriminuotos baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, tačiau ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kuris pakankamas baudžiamajai atsakomybei atsirasti.

IV. Skirtinos bausmės

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padarytos tyčinės veikos), kaltės formą (nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kad nusikalstamos veikos baigtos. K. Ž. padarė tris nesunkius nusikaltimus, anksčiau yra teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė įstatymo nustatyta tvarka turėdamas nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo laikomas recidyvistu. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad kaltinamasis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, užsiimantis individualia veikla, registruotas Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad K. Ž. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (1 t., b. l. 158). K. Ž. neregistruotas priklausomybės ligų centro įskaitojei.

Skiriant bausmę, atsižvelgtina, kad kaltinamasis K. Ž. anksčiau yra teistas už tyčinių smurtinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs, svarbu pažymėti, kad jis ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau ir toliau pakartotinai daro naujas tyčines nusikalstamas veikas, dėl ko teismas vertina K. Ž. kaip nusikalsti linkusią asmenybę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamajam nėra pagrindo skirti švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę, priešingu atveju, asmuo gali jaustis nebaudžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas prieiti prie išvados, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Aptartos teismų praktikos kontekste, įvertinus K. Ž. nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį, polinkius, teistumus, nusikalstamų veikų padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo (vertinant ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), atsižvelgiant ir į tai, kad po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų neįvykdė, dirba, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Motyvuojant šią išvadą pažymėtina, kad K. Ž. atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis nesislapstė ir nevengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą, todėl remtis vien tik jo ankstesniais teistumais ir jų pagrindu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajam nėra objektyvaus pagrindo.

Atsižvelgiant į nustatytų duomenų visumą, K. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

V. Kiti klausimai

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktas, turėjęs reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – virtuvinis peilis, sunaikintinas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 (trejiems) mėnesiams;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, K. Ž. paskirtas bausmes pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas dalinai sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti 1/3 dalimi ir K. Ž. nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti jį be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančio institucijos sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Bausmės vydymo atveju į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką – nuo 2023-11-30 iki 2023-12-01.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinį įrodymą – peilį, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.