Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. O. Ž., S. C. ir D. C., Valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuotų asmenų S. C. ir D. C. savarankišką reikalavimą pareiškėjui E. C. dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

Pareiškėjas E. C. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo P. A. R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.Suinteresuoti asmenys S. C. ir D. C. savarankišku reikalavimu prašo atnaujinti jiems praleistą 3 mėnesių terminą priimti po tėvo P. A. R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjas ir jo atstovė palaiko pareiškimą ir prašo jį tenkinti, suinteresuotų asmenų S. C. ir D. C. savarankišką reikalavimą atnaujinti terminą palikimui po tėvo mirties priimti prašo atmesti. Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje paiškino ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pareiškėjas yra P. A. R. C., mirusio (duomenys neskelbtini), ir V. C. sūnus. Pareiškėjo tėvų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Tėvas nebuvo sudaręs testamento. Jis iki mirties gyveno pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui, pareiškėjas rūpinosi jo laidotuvėmis. Iš karto po jo mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet perėmė valdyti ir tvarkyti jo paliktą kilnojamąjį turtą: tėvo sukauptą techninės literatūros biblioteką, televizorių, šaldytuvą, baldus. Tėvas taip pat turėjo nekilnojamojo turto Kaune: 2/8 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriuos paveldėjo kartu su dviem seserimis A. Z. C. ir N. O. Ž. po tėvų mirties, taip pat 110/439 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Kaune, (duomenys neskelbtini), į kurį tėvui ir dviem jo seserims buvo atkurta nuosavybės teisė. Nurodytoje namų valdoje gyveno viena iš seserų — A. Z. C., kuri naudojosi visa valda. Kol buvo gyva tėvo sesuo, nebuvo ketinimų parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti tėvui priklausiusią, o po to pareiškėjo faktiškai paveldėtą nurodytos namų valdos dalį, dėl to po tėvo mirties likusio turto paveldėjimo dokumentų netvarkė. 2017 m. rugpjūčio mėn. mirus tėvo seseriai, gyvenusiai namų valdoje Kaune, (duomenys neskelbtini), kilo būtinybė teisiškai susitvarkyti nurodyto turto, kuris yra bendroji dalinė trijų asmenų nuosavybė, dokumentus. Tam, kad galėtų atlikti teisinius veiksmus su po tėvo mirties paveldėtu turtu, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Iš karto po tėvo mirties priėmęs jo palikimą faktiniais veiksmais, perėmė ir tėvo turėtus originalius nekilnojamojo turto Kaune, (duomenys neskelbtini), dokumentus, taip pat dokumentus, kurių pagrindu tėvui buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę. Mano, kad faktiškai pradėjęs valdyti tėvui priklausiusį kilnojamąjį turtą taip priėmė visą jo nuosavybės teise turėtą turtą kur tas turtas bebūtų ir iš ko jis besusidėtų. Remiantis įstatymo nuostatomis, paveldėjo ir tėvui priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjui buvo žinoma, kad tėvas iš pirmos santuokos turėjo du sūnus, tačiau ryšio su jais nepalaikė, nebendravo. Suinteresuoti asmenys S. C. ir D. C. su tėvu ryšių nepalaikė, tėvo laidotuvėse nedalyvavo, valią priimti tėvo palikimą išreiškė tik 2018 m. gegužės 14 d., t. y. praėjus net septyneriems metams po palikimo atsiradimo dienos. Terminas palikimui priimti praleistas labai daug. Įstatymų leidėjas termino palikimui priimti pradžią sieja ne su subjektyviuoju momentu, t. y. įpėdinių sužinojimu apie palikėjo mirtį ir palikimo atsiradimą, bet su objektyviuoju momentu, t. y. palikėjo mirtimi. Pareiškėjų teiginiai, kad jie tik 2018 m. vasario mėn. sužinojo apie tėvo mirtį ir jo turėtą turtą, nėra teisiškai reikšmingi, nagrinėjant jų prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti. Suinteresuoti asmenys nenurodė tokių aplinkybių, kurios jiems objektyviai sutrukdė ar realiai atėmė galimybę įgyvendinti teisę paveldėti tėvo palikimą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, neįvardijo priežasčių, dėl kurių jie neturėjo galimybės sužinoti apie tėvo mirtį, nepaaiškino, kodėl niekada nesidomėjo, kur ir kaip tėvas gyvena, jo nelankė. Mano, jog šis terminas praleistas tiesiog dėl suinteresuotų asmenų pasyvumo, nesidomėjimo nei tėvu, nei po jo mirties likusio turto paveldėjimu. Informaciją apie tėvo mirties datą pareiškėjai neabejotinai galėjo gauti iš Gyventojų registro tarnybos. Šiuo atveju pareiškėjai tiesiog neturėjo ketinimų įgyvendinti teisę į tėvo palikintą tol, kol jų neparagino tėvo sesuo. Ji tikėjosi viena paveldėti visą namų valdą Kaune, (duomenys neskelbtini), tačiau sužinojusi, kad pareiškėjas E. C. neatsisakė jos naudai tėvo palikimo dalies, praėjus septyneriems metams po tėvo mirties, surado tėvo sūnus iš pirmos santuokos bei paragino pretenduoti į tą turto dalį, kurią pareiškėjas paveldėjo po tėvo mirties, priimdamas palikimą faktiniu valdymu. Mano, kad terminas palikimui priimti praleistas ne tik itin daug, bet ir nesant svarbių priežasčių, pareiškėjams neatlikus jokių aktyvių veiksmų teisei į tėvo palikimą įgyvendinti. Suinteresuoti asmenys, patys nurodę, jog apie tėvo mirties faktą bei palikimą sužinojo 2018 m. vasario mėn., delsė kreiptis su pareiškimu atnaujinti terminą palikimui priimti, tokį pareiškimą per elektroninių paslaugų portalą pateikė tik 2018 m. gegužės 14 d. vakare, t. y. prieš pat 2018 m. gegužės 15 d. 9.30 val. teismo posėdį, kuriame turėjo būti išnagrinėtas mano pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo. Suinteresuoti asmenys nesirūpino tėvu, jo sveikata, neieškojo kontakto su palikėjo. Palikėjas teikė jiems išlaikymą, todėl jie turėjo pareigą juo rūpintis, bet neprisidėjo prie tėvo gydymo išlaidų, nedalyvavo laidotuvėse. Suinteresuoti asmenys S. C. ir D. C. bei jų atstovė adv. B. P. su pareiškėjo E. C. pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti, savo reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo palaiko ir prašo jį tenkinti. Suinteresuoti asmenys savarankiškame reikalavime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų D. C. ir S. C. tėvas P. A. R. C.. Palikėjas P. A. R. Cimbolas su suinteresuotų asmenų motina S. V. C. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) santuoką nutraukė. Po santuokos nutraukimo tėvas mažai bendravo su suinteresuotais asmenimis, o vėliau sukūrė kitą šeimą ir ryšiai nutrūko. Apie tėvo mirties faktą ir palikimą suinteresuotiems asmenims nebuvo žinoma. 2018 m. vasario mėnesį palikėjo giminaičiai, palikimą sudarančio turto bendrasavininkiai, pranešė, kad tėvo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas ir kad suinteresuoti asmenys turi teisę į palikimą kartu su pareiškėju – broliu iš antros tėvo santuokos. Paaiškėjo, kad palikėjo vardu yra registruota dalis žemės sklypo ir dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Trakų rajone. Kadangi suinteresuoti asmenys nežinojo apie teisę į palikimą tuo momentu, kai palikimas atsirado, neįgyvendino savo paveldėjimo teisių. Prašome teismo įvertinti, kad apie galimybę priimti palikimą pagal įstatymą jiems tapo žinoma tik 2018 m. vasario mėnesį, kai turto bendrasavininkai informavo apie palikimą. Tik sužinoję apie palikimą kreipėsi teisinės pagalbos, taip pat rinko giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus bylai užvesti.Su pareiškėju suinteresuoti asmenys nebendravo, kadangi nieko apie jį nežinojo. Apie palikėjo mirtį suinteresuotiems asmenims pranešė pusseserė, kurios jie nepažįsta. Mano, kad ji sutinka, jog suinteresuoti asmenys turi teisę priimti palikimą. Su palikėju suinteresuoti asmenys bendravo, kol mokėsi vidurinėje mokykloje, tėvas lankė juos nuo darželio laikų kartą per metus, per gimtadienį. Tėvas teikė jiems išlaikymą piniginėmis lėšomis, nupirkdavo kitų daiktų. Vėliau ryšiai su tėvu nutrūko, nebendravo, nes tėvas buvo sukūręs kitą šeimą. Pareiškėjai palikimą sudarančiame name gyveno vaikystėje iki tėvų santuokos nutraukimo. Tėvų skyrybos buvo skausmingos, tėvas išmetė šeimą į gatvę, jiems buvo pastatytas statinys, kaip garažas, šalia gyvenamojo namo, suinteresuoti asmenys su mama ten gyveno. Nebendravo su tėvu, nes buvo mamos suformuota nuostata, kad tėvas blogas žmogus, nebuvo poreikio su juo bendrauti, nebuvo atrastas laikas, nenorėjo įsiveržti į kitą šeimą ir trukdyti. Mama neminėjo, kad tėvas yra miręs. Mamos laidotovių metu nekilo mintis pakviesti tėvą, ji to nenorėtų. Byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui N. O. Ž. ir suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovams. Jiems apie teismo posėdį pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta.Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą (el. byla, b. l. 29–30, 1 t.) į pareiškėjo E. C. pareiškimą, kuriuo neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jeigui teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu. Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų S. C. ir D. C. pareiškimą atnaujinti terminą palikimui priimti sutinka, kad pareiškimas būtų tenkintas tuo atveju, jei teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu (el. byla, b. l. 1–2, 2 t.).Suinteresuotas asmuo N. O. Ž. atsiliepimu į pareiškėjo E. C. pareiškimą sutinka, kad pareiškėjo pareiškimas būtų tenkintas (el. byla. b. l. 36, 1 t.), atsiliepimu į suinteresuotų asmenų S. C. ir D. C. pareiškimą atnaujinti terminą palikimui priimti sutinka, kad pareiškimas būtų tenkintas (el. byla, b. l. 6, 2 t.).Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į suinteresuotų asmenų S. C. ir D. C. pareiškimą atnaujinti terminą palikimui priimti nurodė, kad neprieštarauja jo tenkinimui, teismui nustačius, kad yra Civiliniame kodekse numatytų būtinų aplinkybių visetas ir kad neturės neigiamų neigiamų padarinių tiek asmenų, pateikusių pareiškimą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai (el. byla, b. l. 186–187, 1 t.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad pareiškėjo E. C. ir suinteresuotų asmenų S. C. ir D. C. tėvas buvo P. A. R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris (duomenys neskelbtini) mirė (el. byla, b. l. 5, 8, 47, 48, 49 1 t.). Pareiškėjo E. C. tėvų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 6, 7, 1 t.). Po palikėjo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (el. byla, b. l. 10, 11, 1 t.). Palikėjas turėjo nekilnojamojo turto: 2/8 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriuos paveldėjo kartu su dviem kitomis įpėdinėmis (el. byla, b. l. 14–15, 164–165, 1 t.), taip pat 110/439 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Kaune, (duomenys neskelbtini), į kurį palikėjui ir kitiems įpėdiniams buvo atkurta nuosavybės teisė (el. byla, b. l. 12–13, 162–163, 1 t., b. l. 7, 2 t.). Palikėjo vardu 2014 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 46S-234 pagrindu nėra iki galo įregistruotos daiktinės teisės į 0,5302 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)Tarkų r. (el. byla, b. l. 166–167, 1 t.).Suinteresuotų asmenų S. C. ir D. C. motina S. V. C. mirė (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 150, 153–157, 1 t.). Suinteresuotam asmeniui S. C. 2018 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku adresu (duomenys neskelbtini) L. S. pranešė apie palikėjo mirtį (duomenys neskelbtini) bei jo paskutinę gyvenamąją vietą.

Teismo argumentai

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad palikėjo P. A. R. C. sūnus pareiškėjas E. C. po palikėjo mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo kilnojamąjį turtą, dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Suinteresuoti asmenys S. C. ir D. C. sutinka, kad palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą, priėmė pareiškėjas palikėjo sūnus iš antrosios santuokos. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad palikėjo vaikai yra pirmosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjas E. C. per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė per šį laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimai (CPK 177 str., 185 str.). Notaro pažyma patvirtina, kad po palikėjo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Įvertinus bylos įrodymų visetą, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis rūpinosi tėvo sveikata ir jį prižiūrėjo, rūpinosi jo laidotuvėmis, kad pasirinko tėvo palikimą priimti faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą, ir atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nuolat siekė įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas E. C. priėmė palikimą, atsiradusį po pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvo P. A. R. C. mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.). Byloje nesant kitokių įrodymų, bei nesant jokių prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Konstatuotina, kad pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 178 str., 185 str.). Pareiškėjas kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi jis galės iki galo realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.

Dėl termino priimti palikimą atnaujinimo

Suinteresuoti asmenys S. C. ir D. C. pareiškė savarankišką reikalavimą atnaujinti jiems terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti arba 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti.Suinteresuotų asmenų S. C. ir D. C. bei jų atstovės paaiškinimais byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys apie palikėjo P. A. R. C. mirtį ir palikimo atsiradimą sužinojo tik po to, kai apie tai jiems elektroniniu laišku panešė jiems nepažįstama moteris, prisistačiusi pussesere. Byloje pateiktas 2018 m. vasario 20 d. suinteresuotam asmeniui S. C. adresuotas elektroninis laiškas, kuriuo pranešta apie palikėjo P. A. R. C. mirties momentą. Byloje nėra kitų duomenų, kurie paneigtų suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, susijusias su momentu, kada suinteresuoti asmenys sužinojo apie palikėjo mirtį. Pareiškėjas E. C. nesutinka, kad suinteresuotiems asmenims būtų atnaujintas terminas palikimui po tėvo mirties priimti, nurodė, kad suinteresuoti asmenys nesirūpino tėvu ir su juo nebendravo. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad palikėjas suinteresuotiems asmenims teikė išlaikymą, todėl jie turėjo pareigą rūpintis ir prižiūrėti palikėją, kai jam buvo reikalinga pagalba, tačiau šios pareigos nevykdė. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo ir jo atstovės nurodytų faktinių aplinkybių. Tačiau teismas aptariamu atveju reikšmingomis pripažįsta faktines aplinkybes, jog palikėjo ir jo pilnamečių vaikų iš pirmosios santuokos bendravimui ir jo pabaigai įtakos turėjo objektyvios priežastys. Suinteresuoti asmenys ir pareiškėjas bei palikėjas iki palikėjo mirties gyveno skirtinguose miestuose, nebendravo ir tai tiesiogiai įtakojo suinteresuotų asmenų galimybę sužinoti apie palikėjo mirtį. Taip pat svarbiomis aplinkybėmis pripažintina ir tai, kad palikėjo pirmoji santuoka buvo nutraukta, kai palikėjo pirmojoje santuokoje gimę vaikai buvo ikimokyklinio amžiaus, suinteresuotų asmenų ir palikėjo bendravimas nutrūko suinteresuotiems asmenims baigus vidurinę mokyklą, t. y. suinteresuotiems asmenims sulaukus pilnametystės ir faktiškai pasibaigus palikėjo pareigai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Pareiškėjas byloje nepateikė duomenų apie tai, kad palikėjas po to siekė palaikyti ar atkurti ryšį su savo vaikais iš pirmosios santuokos. Priešingai, teismo posėdyje paaiškino, kad pokalbiai apie palikėjo vaikus iš pirmosios santuokos buvo nepageidaujama tema pareiškėjo tėvų šeimoje. Suinteresuoti asmenys S. C. ir D. C. teismo posėdyje paaiškino, kad jų tėvų skyrybos buvo skausmingos, jų motina neslėpė savo neigiamo požiūrio į palikėją, tai turėjo įtakos pačių suinteresuotų asmenų nuomonei apie tėvą, jų vidiniam poreikiui palaikyti su juo ryšį. Teismas sprendžia, kad aptariamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad suinteresuoti asmenys S. C. ir D. C. buvo labiau nei jų tėvas palikėjas P. A. R. C. atsakingi už tarpusavio ryšio ir bendravimo išsaugojimą. Aplinkybė, kad palikėjas suinteresuotiems asmenims teikė išlaikymą ir taip vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, nepaneigia aptartų aplinkybių reikšmės formuojant palikėjo ir jo pilnamečių vaikų poreikį bendrauti ir palaikyti tarpusavio ryšį. Teismas, nustatydamas ir vertindamas priežastis, dėl kurių suinteresuoti asmenys praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui po tėvo mirties priimti, atsižvelgia į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog suinteresuotų asmenų tėvai išsituokė suinteresuotiems asmenims buvus ikimokyklinio amžiaus, palikėjo ir suinteresuotų asmenų tarpusavio bendravimas nutrūko suinteresuotiems asmenims sulaukus pilnametystės, palikėjas buvo sukūręs kitą šeimą, tai įtakojo suinteresuotų asmenų sprendimą neatnaujinti tarpusavio bendravimo, palikėjas ir jo pilnamečiai vaikai gyveno skirtinguose miestuose. Teismas netikėti šiomis suinteresuotų asmenų ir jų atstovės nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Teismas sprendžia, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių. Sužinoję apie palikimo atsiradimą, suinteresuoti asmenys kreipėsi dėl teisinės pagalbos ir pateikė teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Nors įstatymas nenumato termino, per kurį turi būti pateiktas pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškimas atnaujinti terminą palikimui priimti pateiktas nepraėjus 3 mėnesiams nuo to momento, kai suinteresuoti asmenys sužinojo apie palikimo atsiradimą (CK 1.8 str., 5.50 str. 2 d.). Teismo vertinimu, pagrįstai tikėtina, jog suinteresuoti asmenys dėl objektyvių priežasčių negalėjo žinoti apie tėvo P. A. R. C. mirtį ir įstatymo nustatytu terminu kreiptis dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog suinteresuoti asmenys elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo. Pareiškėjo atstovė nesutikimą dėl suinteresuotų asmenų reikalavimo grindė ir tuo, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą įgijo faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Mano, kad suinteresuotiems asmenims atnaujinus terminą priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą būtų pažeisti pareiškėjo interesai. Teismas nesutinka su argumentu, kad termino priimti palikimą atnaujinimas pažeistų pareiškėjo interesus. Aplinkybė, kad tokiu atveju sumažėtų pareiškėjo paveldėto turto apimtis, nėra pakankama konstatuoti pareiškėjo teisių ir interesų pažeidimo. CK 5.57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atnaujinus terminą priimti palikimą, praleidusiam palikimo priėmimo terminą įpėdiniui perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančio turto dalį. Teismas sprendžia, kad ši teisės norma yra pakankama pareiškėjo interesų apsauga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad, atnaujinus terminą suinteresuotiems asmenims priimti palikimą, pareiškėjo interesai būtų neproporcingai pažeisti. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų savarankiškame reikalavime nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog suinteresuoti asmenys S. C. ir D. C. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo P. A. R. C., mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas terminas atnaujinamas (CPK 185 str.). Teismo vertinimu, priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, kuriais teismas privalo vadovautis.Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei šioje byloje sudaro 9,79 Eur. Šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš pareiškėjo E. C. ir suinteresuotų asmenų S. C. ir D. C.. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad iš kiekvieno iš paminėtų asmenų priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma yra labai nežymiai didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373) su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Teismas nusprendžia:

pareiškėjo E. C. pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotų asmenų S. C. ir D. C. savarankišką reikalavimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo P. A. R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjo paveldėjimo teisės realizavimo tikslu.

Atnaujinti suinteresuotiems asmenims S. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. C., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo P. A. R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.