Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. N. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties, kuria baudžiamosios bylos Nr. 1-649-1096/2020 ir Nr. 1-131-1078/2020 sujungtos į vieną baudžiamąją bylą, sujungtai baudžiamajai bylai suteikiant Nr. 1-131-1078/2020, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. liepos 16 d. su kaltinamuoju aktu nagrinėjimui perduota baudžiamoji byla Nr. 1-131-1078/2020, kurioje A. S. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 159 straipsnį, J. S. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, B. Č. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, J. V. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 215 straipsnio 3 dalį, 159 straipsnį (5 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), A. Z. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (8 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, V. V. (buvęs R.) kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos), L. V. kaltinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos), E. Š. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos), E. C. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos), V. V. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020 m. sausio 15 d. su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1-649-1096/2020, kurioje S. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 289 straipsnyje (18 veikų), 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje (6 veikos), 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje (4 veikos), 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (6 veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (18 veikų), 25 straipsnio 3 dalyje ir 159 straipsnyje (12 veikų), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (4 veikos).

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-649-1096/2020 priėmė nutartį, kuria sujungė baudžiamąsias bylas Nr. 1-649-1096/2020 ir Nr. 1-131-1078/2020, sujungtai baudžiamajai bylai paliekant Nr. 1-131-1078/2020. Nutartyje teismas nurodė, kad gautoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-649-1096/2020 S. N. kaltinamas ir dėl to, jog atskiras nusikalstamas veikas padarė dalyvaudamas organizuotoje grupėje su A. S. ir/ar V. V., ir/ar L. V., ir/ar E. C., ir/ar B. Č., ir/ar J. S., ir/ar J. V., ir/ar V. V., ir/ar A. Z., ir/ar E. Š.. Teismas pažymėjo, kad baudžiamosios bylos yra tarpusavyje susijusios. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje S. N. kaltinimai reiškiami atskirai, susidarytų situacija, kuomet Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėtų dvi atskiras baudžiamąsias bylas, kuriose kaltinimai pareikšti tai pačiai asmenų grupei. Teismo vertinimu, tik sujungus šias baudžiamąsias bylas būtų sudarytos sąlygos lengviau ir racionaliau spręsti nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimus, kadangi teisiniu požiūriu nėra įmanomas identiško kaltinimo dalyvavus to paties nusikaltimo, veikiant organizuotoje grupėje, taip pat aplinkybių, susijusių su kaltinimais dėl organizuotos grupės, teisinis vertinimas, atliekamas skirtingose baudžiamosiose bylose.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

5. Susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi buvo priimtas pagrįstas sprendimas sujungti baudžiamąsias bylas Nr. 1-649-1096/2020 ir Nr. 1-131-1078/2020.

6. Aukštesnysis teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 232 straipsnio 4 punktas suteikia teisę pirmosios instancijos teismui bylos parengimo nagrinėti teisme metu nutartimi kelias baudžiamąsias bylas sujungti į vieną. Tiesa, BPK nėra numatyti konkretūs baudžiamųjų bylų sujungimo pagrindai. Visgi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisme gali būti sujungiamos bylos, kuriose keli asmenys kaltinami bendrininkavimu vienoje ar keliose nusikalstamose veikose arba kuriose vienas asmuo kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojo byloje Nr. 2K-281-746/2016).

7. Šiuo konkrečiu atveju būtent ir susidurta su tokia situacija, kad teismui perduotose dviejose atskirose baudžiamosiose bylose kaltinimai buvo pareikšti galimai nusikalstamų veikų bendrininkams. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020 m. sausio 15 d. su kaltinamuoju aktu perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje Nr. 1-649-1096/2020 kaltinimai pareikšti S. N. Pažymėtina, kad iš kaltinamojo akto turinio matyti, jog kaltinamajame akte buvo aprašyti ne tik jo paties veiksmai, bet ir veiksmai kitų asmenų – A. S., V. V., L. V., E. C., B. Č., J. S., J. V., V. V., A. Z., E. Š., su kuriais kartu S. N. galimai darė atskiras nusikalstamas veikas. Tuo tarpu šiems paminėtiems asmenims kaltinimas dėl tų pačių galimai padarytų nusikalstamų veikų, to paties veikimo organizuotoje grupėje, buvo pareikštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-131-1078/2020, 2019 m. liepos 16 d. su kaltinamuoju aktu perduotoje Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nagrinėjant baudžiamąsias bylas atskirai, susidarytų tokia situacija, kai dėl tai pačiai galimai organizuotai grupei priklausiusių narių veiksmų, konkretaus vaidmenų galimai organizuotoje grupėje pasiskirstymo, kvalifikavimo bei kitų klausimų būtų sprendžiama dviejose atskirose baudžiamosios bylose, kas aiškiai apsunkintų teisingą nagrinėjamoms nusikalstamoms veikoms reikšmingų aplinkybių nustatymą, kaltės klausimų išsprendimą. Tai lemia, jog tos pačios inkriminuotos organizuotos grupės narių veiksmus darant atskiras galimas nusikalstamas veikas yra tikslinga nagrinėti vienoje baudžiamojoje byloje, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi priėmė teisingą sprendimą sujungti dvi baudžiamąsias bylas į vieną.

8. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pabrėžia ir tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios kliūtys, kodėl nurodytos baudžiamosios bylos negalėtų būti sujungtos į vieną. Kaltinamasis S. N. skunde nurodo, jo manymu, egzistuojančias kliūtis. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamojo įvardintos aplinkybės nėra tokios, dėl kurių atskirų baudžiamųjų bylų sujungimas aptariamu atveju būtų negalimas. Antai, S. N. pabrėžia, kad iki baudžiamųjų bylų sujungimo 1-131-1078/2020 numerį turėjusioje byloje jau vyko teismo procesas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad minėta byla 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Visgi nei 2019 m. gruodžio 3 d., nei 2020 m. sausio 16 d. vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose ši byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės (bylos nagrinėjimas iki pat šiol nėra pradėtas), todėl sujungus baudžiamąsias bylas nereikės bylą pradėti nagrinėti teisme iš naujo. Nors skunde S. N. teisingai nurodo iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką esantis perduotas laikinai, tačiau tai nepaneigia objektyvaus pagrindo sujunti baudžiamąsias bylas. Pažymėtina, kad S. N. baudžiamajam persekiojimui išduotas pagal Europos arešto orderį, kuriame nurodytos tos pačios nusikalstamos veikos, kurios inkriminuojamos nagrinėjimui perduotojoje baudžiamojoje byloje (21 t., b. l. 23-56). Be to, kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019 m. lapkričio 25 d. rašto (21 t., b. l. 66), S. N. iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką yra laikinai perduotas nuo 2019 m. gruodžio 1 d. trijų mėnesių terminui su teise prašyti šį terminą pratęsti. Tai rodo, jog ir šiuo pagrindu nėra kliūties sujungti baudžiamąsias bylas, kadangi iškilus poreikiui Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos turės teisę kreiptis į Latvijos Respublikos kompetentingas institucijas su prašymu pratęsti S. N. perdavimo Lietuvos Respublikai laikotarpį, kas iš esmės leistų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamąją bylą nagrinėjančiame teisme.

9. Pasisakant dėl skunde išreikšto kaltinamojo S. N. prašymo, kad byla pirmosios instancijos teisme būtų nagrinėjama nuotoliniu būdu (programos „Skype“ pagalba), pažymėtina, jog toks klausimas nepriklauso šį skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo kompetencijai. Nurodyto pobūdžio klausimas gali būti adresuojamas baudžiamąją bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakoma.

10. Taigi, atsižvelgus į aptartus argumentus, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi pagrįstai priėmė sprendimą sujungti baudžiamąsias bylas Nr. 1-649-1096/2020 ir Nr. 1-131-1078/2020, suteikiant sujungtai baudžiamajai bylai Nr. 1-131-1078/2020. Aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo naikinti minėtą teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo S. N. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.