Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas: 1) 2012-10-30 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 2 dalį - 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda (bauda išieškota 2017-02-28); 2) 2017-03-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 163 straipsnį - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. 2017 m. lapkričio 6 d. apie 12.40 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos vestibiulyje, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, prispausdamas kaire ranka prie kėdės, dešinės rankos kumščiu sudavė ranka galvą besidengiančiam nepilnamečiui H. R., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau tris smūgius į galvą, H. R. išsivadavus ir pradėjus eiti, jį pasivijo ir kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius į galvą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kas ne mažiau vieno trauminio poveikio pasekoje sukėlė nukentėjusiajam H. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis T. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad pilnai pripažįsta padaręs nusikaltimą ir labai gailisi. Tiesiog buvo sumušta jo dukra ir jis pasikarščiavęs paauklėjo nukentėjusįjį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis T. R. pilnai pripažino savo kaltę įvykdžius nusiklatimą, jo kaltė taip pat visiškai įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

2017-11-06 A. R. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2017-11-06 apie 13 val. pas ją į darbo vietą, esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš mokyklos atėjo sūnus H. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris pranešę, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, adresu (duomenys neskelbtini), kažkas sumušė jos kitą sūnų H. R., gim. (duomenys neskelbtini). Jai nuėjus į mokyklą, sūnus H. R. jai paaiškino, kad apie 12.40 val. pertraukos metu, jam sėdint mokyklos hole, atėjo klasiokės tėtis T. R., kuris klasiokų (12 klasės mokinių), kitų vaikų, mokyklos budėtojos ir kelių pedagogų akivaizdoje pradėjo mušti jos sūnų rankomis į galvos sritį. Buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių, nepaisant mokyklos pedagogų raginimo nemušti nepilnamečio. Dėl šio įvykio, įvykį matei vaikai labai išsigando, patyrė stresą. Šiais veiksmais jos sūnus patyrė fizinį skausmą ir išgąstį (b. l. 1);

2017-11-06 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pastatas, (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą jokių tyrimui reikšmingų daiktų nepaimta. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 10-13);

2017-11-06 Kauno apskrities VPK Kauno r. PK 1-ojo VS vyresn. tyrėjos A. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, rastas H. R., kuris paaiškino, kad mokykloje jį sumušė jo klasiokės G. R. tėvas. Mokyklos socialinė darbuotoja L. S. paaiškino, kad H. R. atėjęs į mokyklą sumušė T. R.. Ant H. R. kairės pusės skruosto buvo matyti raudona žymė (b. l. 14);

2018-03-23 (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2017-11-06 pertraukos metus, į mokyklą atėjus T. R. bei pradėjus mušti H. R., mokykloje buvo pertraukos metas, todėl įvairaus amžiaus mokiniai (kartu ir mažamečiai mokiniai iki 14 metų), laisvai vaikščiojo po mokyklos patalpas bei teritoriją. T. R. savo elgesiu šokiravo mokyklos bendruomenę (įvykį mačiusius bei apie jį girdėjusius mokinius, mokinių tėvus bei mokytojus), kas turėjo neigiamos įtakos mokinių psichologinei savijautai bei saugumui mokykloje, bendram mokyklos mikroklimatui. Po šių įvykių, mokiniams grįžus į klases, nepavyko tinkamai susikaupti, mokytojams įgyvendinti pamokų tikslų. Visai mokyklos bendruomenei pagalbos mokiniui specialistai organizavo pagalbos teikimą, konsultavo, taikė terapines, relaksacines priemones, siekiant kuo greičiau sugrįžti į normalų mokyklos gyvenimo ritmą, pasimiršti, nes, ypač mažamečiai mokyklos mokiniai, bijojo eiti į mokyklą dėl galimai pakartotinių tokių išpuolių (b. l. 17);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3269/2017(02), kurioje konstatuota, kad H. R. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017-11-06. Sužalojimas galėjo būti padarytas kovos ar savigynos metu (b. l. 19);

2018-01-10 nukentėjusiojo H. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad jis mokosi „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje, kurios filialas yra (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Kartu mokosi klasiokė G. R.. Jis su G. nebendraudavo, nes jai kažkas negerai su nervais, užeidavo pykčio priepuoliai pamokų metu, kartais būdavo, kad viena iš niekur nieko užrėkia pamokos metu. Anksčiau jokių konfliktų tarp jo ir G. nebuvo, tačiau 2017-11-06 apie 12.00 val., trečiojo aukšto koridoriuje, G. ėjo į pamoką, jis norėdamas pajuokauti nuėmė nuo G. kepurę. G. paprašė atiduoti kepurę, jis G. metė kepurę, bet ji kepurės negaudė ir kepurė nukrito ant žemės. G. paprašė pakelti, jis atsisakė. G. labai supyko ir pradėjo eiti link jo, priėjusi pradėjo jį rankomis bei kojomis daužyti, kiek kartų sudavė, neatsimena. Jis G. bandė įkalbėti, kad ji jį paleistų, bet G. nenusiramino. G. perspėjo, kad jei ji dar kartą jam trenks, jis jai trenks atgal. G. ir toliau jį mušė, o jis G. sudavė vieną kartą kumščiu į galvą. G. dar labiau supyko, įsikibo į jį rankomis. Tada atėjo šokių ir psichologijos mokytojos, kurios stengėsi G. nuraminti. G.abija jam dar kartą ranka trenkė į veidą. G. jį paleido, o psichologė bandė įkalbėti G., kad ji ateitų pas ją pasikalbėti, bet ji neklausė ir kažkur išėjo. G. pamokoje jau nebuvo. Dėl šio įvykio taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis buvo įtariamasis, tačiau šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Praėjus maždaug 40 min. ir pasibaigus pamokai, jis buvo vestibiulyje, pirmajame aukšte, sėdėjo ant kėdės, kartu su klasioke V. P.. Vaiva pasakė, kad per langą mato, jog G. ateina su savo tėvu. Įėjęs į vidų G. tėvas T. R., kažkas jo vardą pasakė iš klasiokų, priėjo prie jo ir paklausė, kuris čia mušė jo dukrą? Jis tylėjo, o G. parodė į jį pirštu. Tada T. R. priėjo dar arčiau jo ir paklausė, už ką jis mušė G.. Jis atsakė, kad G. pati pradėjo. Tada T. R. nieko nesakęs, pradėjo jį mušti kumščiais į galvą, o jis tik spėjo dengtis rankomis. Sudavė apie 10 smūgių į galvą, tačiau pataikė gal du, nes rankomis dengėsi galvą bei veidą. Jis nuo T. R. kažkaip atitrūko ir pabėgo. T. R. dar pasakė, kad niekas nelįs prie jo dukros, kad jį užmuš pasigavęs (duomenys neskelbtini). Jis šito pasakymo išsigando, nes T. R. atrodė labai piktas ir agresyvus, todėl jo grasinimas pasirodė realus. Pasakęs šiuos žodžius, T. R. išėjo iš mokyklos. Kadangi, T. R. jį mušė, nežino, ką jis dar galėtų padaryti. Rimtų sužalojimų jam nepadarė. Klasės auklėtoja O. Č. iškvietė medikus, kurie atvykę, nuvežė jį į Kauno klinikas patikrinti dėl galvos sumušimo. Nuvykus į Kauno klinikas, rimtų sužalojimų nenustatė, niekas nebuvo lūžę, galvos traumų taip pat nenustatė, buvo nubrozdinimai, ar įbrėžimas, nežino, kaip tiksliai pavadinti, dešinėje plaštakoje, greičiausiai nuo T. R. suduotų smūgių, kadangi jis dengėsi rankomis. Neatsimena, ar T. R. buvo jam sugriebęs už kaklo, tačiau kaklo srityje matėsi raudonumas, taip pat buvo šiek tiek patinusi nosis. Pats mėlynių ant veido nematė, kiek pamena, buvo šiek tiek mėlyna po kaire akimi, bet tą pačia dieną viskas ir praėjo. Kitą dieną žymių ant veido nebuvo, tik plaštakoje matėsi įbrėžimas. T. R. jo rimtai nesužalojo, nes jis dengėsi rankomis. Kadangi sužalojimų rimtų nepadarė, niekur nesigydė. Kiek žino iš klasiokų, kai T. R. jį mušė, matė V. P., L. P.. Ar kiti klasiokai matė, nežino. Dėl T. R. suduotų smūgių jautė fizinį skausmą tiek galvos srityje, tiek dešinėje plaštakoje. Taip pat išsigando ir T. R. grasinimo. Nežino, ar dėl šio įvykio išsigando kiti žmonės, kadangi po įvykio jį iškart išvežė į Kauno klinikas. Jis jaučiasi pasipiktinęs, kad T. R. mokykloje, pašalinių žmonių akivaizdoje, jį mušė. Jam tuo metu buvo nemalonu, kad viskas įvyko matant kitiems. Po šio įvykio išvis nebendravo su G. R. (b. l. 22-24);

2017-11-11 liudytojos A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2017-11-06 apie 11.45 val. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto laiptinėje, G. R. sudavė rankomis ne mažiau 10 smūgių į veidą toje pačioje klasėje besimokančiam sūnui H. R. ir nežino, kiek smūgių sudavė kojomis į veidą. Visa tai sukėlė veido sužalojimus. Konfliktas įvyko dėl to, kad sūnus H. R. toje pat vietoje nutraukė nuo galvos G. R. kepurę. Konfliktą nutraukė mokytoja L. K.. Šį konfliktą matė visi (duomenys neskelbtini) klasės bendraklasiai, 14 moksleivių. Konfliktas vyko pertraukos metu, po keturių pamokų, o per pertrauką po penkių pamokų į mokyklą atėjęs G. R. tėvas T. R. sumušė sūnų, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šio tyrimo metu pagal tyrėjo išduotą užduotį, 2017-11-07 buvo pristatę sūnų H. R. pas teismo medicinos ekspertą, kur apžiūrėjo patirtus sužalojimus. Kuriuos sužalojimus padarė G. R., o kuriuos T. R., nurodyti negali (b. l. 32-33);

2017-11-06 liudytojos D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2017-11-06 būnant savo darbo vietoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pertraukos metu, apie 12.40 val., kartu su mokyklos budėtoja V. G. sėdint pirmojo aukšto hole, prie įėjimo, per pagrindinį mokyklos įėjimą įėjo šios mokyklos 12 klasės mokinė G. R. su tėvu T. R., kuris garsiai paklausė „kuris“. G. pirštu parodė į klasioką H. R.. Tada T. R. pradėjo mušti ant kėdės sėdintį mokinį - H. R.. Tai pamačiusi liudytoja pribėgo ir išsigandusi pradėjo šaukti, kad T. R. nustotų mušti. Pasakė „nemušk, juk jis dar nepilnametis“. Tuo metu V. G. nubėgo pakviesti pagalbos. T. R. sudavęs keletą smūgių į galvos sritį, buvo nustojęs mušti, tačiau H. R. atsistojus nuo kėdės ir pradėjus eiti link jos, T. R. suėmė rankomis H. R. už kaklo ir sudavė dar keletą smūgių į galvos sritį. Tada vėl atėjo budėtoja V. G. ir pasakė „maldauju tavęs, nebemušk mokinio“. T. R. nustojus mušti mokinį, jis garsiai sušuko „visus užmušiu, kas lįs prie dukros“ ir išėjo pro duris. Visi įvykį matę mokiniai buvo labai išsigandę dėl H. R. ir savo saugumo (b. l. 39);

2017-11-23 liudytojos V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 7 metus dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje budėtoja, kontroliuoja, kas įeina į mokyklą, stebi, kad neitų pašaliniai asmenys. 2017-11-06 apie 12.50 val., pertraukos metu, pamatė kaip į mokyklą įėjo 12 klasės mokinė G. R. su savo tėčiu T. R.. Ji T. R. žino iš matymo. Ji atsistojo iš savo darbo vietos ir ėjo link jų išsiaiškinti, kokiu tikslu atvyko, o jie toliau neatsisukdami į ją ėjo tiesiai į vestibiulį, kuriame ant kėdžių prie sienos sėdėjo mokiniai. Einant iš paskos pamatė, kaip T. R. priėjo prie 12 klasės mokinio H. R. ir staigiai kumščiais pradėjo mušti H. į galvą. Tuo metu Tomas R. H. buvo prirėmęs prie stovėjusių kėdžių. Smūgių buvo ne mažiau 10. Tada liudytoja priėjo prie jų ir pradėjo garsiai šaukti T. R., kad baigtų mušti vaiką, tačiau į žodžius jis visiškai nereagavo. Ji greit nubėgo iki administracijos, ten nieko nerado, todėl nubėgo į antrą aukštą pas socialinę darbuotoją L. S. ir pasakė, kad iškviestų policiją, pasakė, kad G. tėvas muša mokinį R.. Tada nubėgo atgal į vestibiulį. Grįžo maždaug po 2 min. Grįžusi pamatė, kad T. R. ir toliau muša H., kuris gindamasis dengėsi rankomis galvą ir veidą. Tada liudytoja vėl pradėjo rėkti ant T. R., prašydama, kas jis nustotų mušti vaiką. T. R. sureagavo ir į ją atsisuko, o tuo metu H. išsilaisvino iš kėdės ir pradėjo eiti link liudytojos darbo vietos. T. R. pamatęs ją, priėjo prie jos ir garsiai pasakė: „kad jeigu dar kas nors lįs prie jo dukros, jis visus užmuš“, tada jis išėjo iš mokyklos. Po maždaug 15 min. atvyko policija ir greitoji pagalba, kuri išvežė H. į ligoninę. Ji nematė, kad ant H. veido būtų sužalojimų ar kraujo, tačiau kaklas buvo raudonas, galbūt H. užsidengė rankomis veidą ir T. R. nepataikė. H. buvo perbalęs. Kadangi ji buvo streso būsenoje, nematė, kur muštynių metu buvo G. R.. Vestibiulyje buvo apie 16 žmonių, kas konkrečiai buvo nežino, nesidairė, tik stengėsi padėti H.. Viskas vyko apie 7 min. Ji nemanė, kad T. R. ištarti žodžiai, kad jis visus užmuš, jeigu kas lįs prie jo dukros, buvo tikri. Ji žodžių neišsigando, tai nepasirodė realūs grasinimai, o daugiau tik išsakyti žodžiai, kadangi tuo metu atrodė piktas. Tai pastebėjo iš jo veido ir iš agresijos, nukreiptos prieš H. R.. Ji stresą dėl šio įvykio patyrė tik momentu, nes išsigando, kad nesužalotų vaiko. Pačiai jokių neigiamų emocijų ar išgyvenimų šis įvykis nesukėlė, po to toliau ramiai dirbo. T. R. neišsigando, jos darbas nebuvo iš esmės sutrikdytas, nes viskas vyko labai greitai (b. l. 41-43);

2018-03-15 liudytojo L. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2017-11-06 apie 12 val., po pamokos, buvo mokyklos vestibiulyje, sėdėjo ant kėdės ir žaidė telefonu. Netrukus atėjo sesė V. P. ir jos klasiokas H. R., jie atsisėdo prie jo. Jis su jais trumpai pakalbėjo ir toliau žaidė telefonu, į nieką nekreipė dėmesio. Išgirdo, kaip sesė kažkam sakė nelįsti, atsikabinti. Tada pažiūrėjo ir pamatė prie H. stovintį T. R., jo dukters G. nematė. T. R. dešinės rankos kumščiu sudavė smūgius H. į galvą. Buvo keletas smūgių, kiek konkrečiai neatsimena, gal 2-3. Smūgių sudavimas truko apie 1 min. Matė, kad H. galvą dengėsi rankomis. Girdėjo, kaip T. R. sakė „kietas kaip bobas daužyt“, po to daug keiksmažodžių: „Gaidy, pydere“. Jis išsigando, atsistojo ir nuėjo atokiau, buvo maždaug už 4 metrų nuo jų. Matė, kaip H. kažkaip išsivadavęs atsistojo ir ėjo link budėtojos posto. Budėtoja V., pavardės nežino, šaukė, kad T. R. liautųsi, nemuštų. Paskui H. ėjo ir T. R., kuris pasivijo H. ir rankomis sugriebė H. kažkur už kaklo ir suspaudė. Ar sudavė dar smūgių, ar ne, nematė. Aplinkui pradėjo būriuotis daug vaikų, daugiausia mažesnių, jų konkrečiai neįsidėmėjo. Tada T. R. paleido H. ir garsiai pasakė, kad jei kas palies jo dukrą, visus išžudys. Po tų žodžių T. R. išėjo iš mokyklos. G. jis nematė, jos šalia nebuvo. H. atrodė prastai, buvo paraudęs (b. l. 45);

2018-02-23 liudytojos V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2017-11-03 apie 12 val. būnant mokyklos patalpose, trečiame aukšte, jau po skambučio į pamoką, netoli jos buvo klasiokai H. R. ir G. R.. Matė, kaip H. G. nuo galvos nuėmė juodos spalvos kepurę ir metė ją G. į rankas. G. kepurės negaudė, todėl ji nukrito ant laiptų tarp antro ir trečio aukšto. Matė, kad G. įpyko, ėjo link H., jis nuo G. bėgo, sakydamas jai nurimti, jos atsiprašė. G. H. pagavo, įspyrė jam į koją. H. G. ramino. Ji atnešė G. kepurę ir jai davė. G. į ją nereagavo, kepurės neėmė. Ji G. ramino, kad paimtų kepurę, kad viskas išsispręstų gražiuoju. H. laikė G. dešinę ranką, po to paleido, tada G. ta ranka sudavė H. vieną kartą į galvą, o H. ranka jai sudavė atgal vieną smūgį. Prieš tai H. G. nuo savęs atstūminėjo, sakė, kad G. suduos, jei ji nepasitrauks. H. ir G. kažkas išskyrė, kas neatsimena. G. nėjo net į pamoką ir paprašė, kad iš klasės ji jai išneštų kuprinę į koridorių. Ji išnešė G. kuprinę. G. pasakė laukti svečių. Liudytoja nuėjo į pamoką, o G. išėjo. H. kartu su ja taip pat nuėjo į pamoką. Po pamokos ji su H. nuėjo į mokyklos vestibiulį, esantį pirmame aukšte, atsisėdo ant kėdžių. Ten buvo jos brolis L. P.. Už 2-3 min. pamatė pro lauko duris į mokyklą įeinančius G. R. ir jos tėtį T. R.. Girdėjo, kaip T. R. G. paklausė „Kuris?“ G. pirštu parodė į H. R.. T. R. priėjo prie jų, G. stovėjo maždaug už 10 metrų. T. R. H. pasakė eiti į lauką išsiaiškinti, H. nesutiko, sakė „Neisiu“. Matė, kaip T. R. sugriebė H. už rūbų krūtinės srityje. H. abiem rankomis dengėsi veidą, laikė atstatęs rankas. Tada T. R. prispaudė H. prie kėdės, lyg į jį būtų atsirėmęs ir kita ranka - dešine - sudavė H. į galvą ne mažiau 3-4 smūgius. Smūgių galėjo būti ir daugiau, jų kiekio neįsidėmėjo. H. dengėsi galvą rankomis. Smūgių sudavimas truko apie 1-2 minutes. Aplinkui buvo nemažai mokinių, daugiausia mokiniai buvo žemesnių klasių, maži vaikai, jų neįsidėmėjo, įvardinti negali. Girdėjo, kaip budėtoja V. G. ir mokytoja D. M. sakė paleisti, nemušti. H. nuo T. R. išsivadavo, pradėjo eiti link budėtojos stalo. T. R. H. pasivijo ir smūgiavo ranka į galvą, pataikė į galvą apie 2-3 kartus, tikslaus smūgių skaičiaus neatsimena. Atrodo, kad vienu metu T. R. H. buvo sugriebęs už kaklo ir spaudė. Pamatęs mokytoją D. M. ir budėtoją, H. paleido ir garsiai pagrasino, kad jei kas nors lįs prie jo dukters, užmuš. Tai pasakęs T. R. su G. išėjo. G. visą laiką šypsojosi. H. mokytoja iškvietė greitąją medicininę pagalbą (b. l. 47);

2017-11-06 įtariamojo laikino sulaikymo protokolas patvirtina, kad T. R. 2017-11-06 13.30 val. laikinai sulaikytas (b. l. 82), paleistas 2017-11-08 13.35 val. (b. l. 83);2017-11-06 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 7906, iš kurio matyti, kad 2017-11-06 14.16 val. patikrinus T. R. girtumą, jam nustatytas 0,10 promilių girtumas (neblaivumas) (b. l. 48).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis T. R. 2017 m. lapkričio 6 d. apie 12.40 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos vestibiulyje, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, prispausdamas kaire ranka prie kėdės, dešinės rankos kumščiu sudavė ranka galvą besidengiančiam nepilnamečiui H. R., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau tris smūgius į galvą, H. R. išsivadavus ir pradėjus eiti, jį pasivijo ir kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius į galvą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kas ne mažiau vieno trauminio poveikio pasekoje sukėlė nukentėjusiajam H. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį T. R. pripažinti kaltu, padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę.

Dėl bausmės skyrimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio sankcija numato šias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Teismas, skirdamas kaltinamajam T. R. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstama veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies, 13 punktas).

Kaltinamasis T. R. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikoje jis teistas (b. l. 56-70), administracine tvarka nebaustas (b. l. 53). Respublikiniam priklausomybės ligų centre, Kauno filiale įrašytas į priežiūros grupę nuo 2016-03-29, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 73). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi nuo 2005-11-15 iki 2005-11-17, diagnozė – F10.5 (b. l. 75). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada Nr. 93TPK-1306/2017 konstatuota, kad T. R. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 77). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad T. R. nustatyta diagnozė: ketvirto laipsnio hemorojiniai mazgai ir reikalinga atlikti planinę operaciją, jo darbingumo lygį, kuris yra penkiasdešimties procentų.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą darytina išvada, kad T. R. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Įpareigojant kaltinamąjį laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.

Taip pat kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72¹ str. –įpareigoti nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 20 metrų atstumu bausmės laikotarpiu.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-11-06 13.30 val. iki 2017-11-08 13.35 val. (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam T. R. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-11-06 13.30 val. iki 2017-11-08 13.35 val. (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Skirti T. R. baudžiamojo poveikio priemonę, numatyta BK 72¹ str. - įpareigoti nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 20 metrų atstumu bausmės laikotarpiu.

T. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.