Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-01-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-248-445/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-30
Bylos Nr.
2YT-248-445/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Pareiškėjas
E. S.
Suinteresuotas asmuo
A. M., V. M., Valstybės įmonės Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 30 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant pareiškėjai E. S.,suinteresuotiems asmenims A. M. bei V. M.,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atstovams, suinteresuotam asmeniui Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notarui Raimundui Miknevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., V. M., Valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui, Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notarui Raimundui Miknevičiui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja paduotu patikslintu pareiškimu prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, po motinos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja nurodo, kad jos mama D. M., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirus mamai įpėdiniai turintys teisę paveldėti mirusiosios turtą buvo pareiškėja, mamos sutuoktinis – pareiškėjos tėtis A. M., mamos sūnus – pareiškėjos brolis V. M., kurie gyvena (duomenys neskelbtini), kurie į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po savo mamos D. M. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nesikreipė, nes mamos mirties dieną buvo nepilnametė, nežinojo teisės aktų nustatytos palikimo priėmimo tvarkos ir savarankiškai priimti palikimo negalėjo. Kadangi praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių kreipimosi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo terminą, Varėnos r. sav. 1 – asis notarų biuras atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Tačiau mamos D. M. palikimą priėmė kitu teisėtu, CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu, t. y. priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, t. y. pirmiausia, pareiškėja rūpinosi mamos laidotuvėmis, tvarkė po mamos mirties likusius asmeninius daiktus, t. y. drabužius, patalynę, buitinius reikmenis, papuošalus. Tie daiktai liko pareiškėjai, kuri jais naudojasi iki šiol. Paveldėtą turtą saugo ir valdo sąžiningai, atvirai, kaip savą. Taip pat rūpinasi ir žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), kuri priklausė iki mirties pareiškėjos motinai D. M., į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos Alytaus apskrities viršininko sprendimu 1999-11-19 Nr. 38-7211. Pareiškėja nurodo, kad dažnai nuvažiuoja į tą žemės sklypą, rūpinasi tinkama ten augančio miško priežiūra, sutvarko išlaužytas vėjo šakas. Po mamos laidotuvių ir dabar prižiūri jos kapavietę.

Kadangi pareiškėjos mama vykdė individualią veiklą, mirus mamai ji kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl galutinių dokumentų sutvarkymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėja nurodo, kad šie aktyvūs jos veiksmai patvirtina, kad ji priėmė po mamos mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja nurodė, kad jos tėtis A. M. ir brolis V. M. paveldėti atitinkamai mirusios sutuoktinės ir mamos turtą atsisakė jos naudai ir faktiškai palikimo nepriėmė valdyti. Todėl praleidusi įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarą pareiškėja negali, todėl negali pilnai įgyvendinti ir nuosavybės teisių į paveldimą turtą bei gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Nurodo, kad vienintelis būdas tinkamai įgyvendinti šias teises yra palikimo priėmimo fakto nustatymas kreipiantis į teismą, kaip palikėjos pirmosios eilės įpėdinei pagal įstatymą, pradėjusi turtą valdyti faktiniais veiksmais 2004-03-01 mirus mamai D. M..

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjos E. S. pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė D. M. palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaras Raimundas Miknevičius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą ir nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas turintis juridinę reikšmę faktas, palikimo priėmimas faktiškai praėjus turtą valdyti, po pareiškėjos motinos D. M., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Dėl pareikšto pareiškimo suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prieštaravimo nepateikė (pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo su priedais suinteresuotam asmeniui buvo įteiktas tinkamai – siunčiant registruotu paštu).

Teismo posėdyje pareiškėja E. S. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo A. M. pareiškėjos pareiškimą palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad D. M. buvo jo žmona, santuokoje jie susilaukė dviejų vaikų, t. y. dukros (pareiškėjos) E. S. bei sūnaus (suinteresuoto asmens) V. M.. Palikėjos D. M. turtas buvo jos asmeninė nuosavybė.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo V. M. pareiškėjos pareiškimą palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti. Pritarė išsakytiems pareiškėjos paaiškinimams.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po motinos D. M. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos motina D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtina mirties liudijimas: AA Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 8 (b. l. 9). Į bylą pateiktu santuokos liudijimu III-OK Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) D. M. ir A. M. sudarė santuoką (b. l. 6). Gimimo liudijime V-OK Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos E. (M.) S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas A. M., Juozo, o motina – D. M., B. (b. l. 12). Šiuo rašytiniu įrodymu pagrįstas pareiškėjos E. S. giminystės ryšys tarp jos ir jos motinos D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjos teisė paveldėti pagal įstatymą. Gimimo liudijime V-OK Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas A. M., Juozo, o motina – D. M., B. (b. l. 12). Šiuo rašytiniu įrodymu pagrįstas pareiškėjos E. S. giminystės ryšys tarp jos, jos tėvo (suinteresuoto asmens) A. M. ir jos brolio (suinteresuoto asmens) V. M.. Į bylą pateiktu santuokos liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 45, patvirtinama, kad 2015-06-06 E. (M.) S. sudarė santuoką su R. S. (b. l. 10).

Iš byloje esančio Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-11-19 sprendimo Nr. 38-7211 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje, matyti, kad D. M., mirusiai (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Iš byloje esančios Valstybinės mokesčių inspekcijos Varėnos skyriaus 2003-05-26 nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 292, matyti, kad D. M. vykdė individualią veiklą (b. l. 13).

Pagal 2017-06-22 Varėnos r. sav. 1-ojo notaro biuro notaro Raimundo Miknevičiaus pateiktą informaciją, 2004-03-01 mirus D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta, dėl palikimo priėmimo į notaro biurą notaro veiklos laikotarpiu niekas nesikreipė, palikimo nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti, Testamentų registre minėto asmens palikimo priėmimo faktas neįregistruotas (b. l. 11).

Į bylą pateiktais suinteresuotų asmenų V. M. ir A. M. pareiškimais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patvirtinama, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad pareiškėja E. S. paveldėtų motinos D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), turėtą turtą (b. l. 15-16).

Teismo posėdžio metu liudytoja R. M., gimusi (duomenys neskelbtini), nurodė, kad yra ištekėjusi už pareiškėjos E. S. tėčio brolio, ji yra pareiškėjos teta, jos krikšto mama, jų santykiai yra labai geri. Nurodė, kad po palikėjos D. M. mirties jos palikimą, t. y. likusį žemės ir miško sklypą, priėmė jos dukra – pareiškėja E. S.. Nurodė, kad po motinos mirties E. S. važinėjo į žemės ir miško sklypą, kuriais rūpinosi po motinos mirties ir prižiūri dabar.

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 alį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėja testamento nebuvo sudariusi, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.13 straipsnis).

CK 5.11 straipsnis nustato, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Byloje nustatytos aplinkybės, kad po motinos D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pirmos eilės įstatyminis atstovas pagal įstatymą – jos dukra E. S..

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjos turtą, tokį, kokį ji turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėja po savo motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t. y. rūpinosi mamos laidotuvėmis, tvarkė po mamos mirties likusius asmeninius daiktus, t. y. drabužius, patalynę, buitinius reikmenis, papuošalus, kurie liko pareiškėjai ir ji naudojasi nurodytais daiktais iki šiol, paveldėtą turtą saugo ir valdo sąžiningai, atvirai, kaip savą, rūpinasi žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dažnai nuvažiuoja į žemės sklypą, rūpinasi tinkama ten augančio miško priežiūra, sutvarko išlaužytas vėjo šakas. Po mamos laidotuvių ir dabar prižiūri jos kapavietę. Faktinis mirusiosios palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus aplinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėjas Dalis Žilionis