- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-10
- Bylos Nr.
- 1A-672-337-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00785-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Algirdas Gaputis, Bronė Vidzėnienė
- Kaltinamasis
- L. R.
- Advokatai
- Mykolas Vytautas Kazlauskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. R. išteisinta iš kaltinimo tuo, kad ji 2011 m. liepos 14 d. apie 13 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, pastūmė nukentėjusiąją N. K. ir ją pargriovė ant žemės, ranka smūgiavo N. K. į galvos sritį ir pataikė į nukentėjusios plaštaką, kuria buvo užsidengusi galvą, apribojusi N. K. galimybę priešintis, nuo nukentėjusiosios rankos nutraukė auksinę apyrankę, tokiu būdu pagrobė N. K. turtą 800 litų vertės, t. y. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendį ir prašo 2012-06-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį - L. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, matytą LR BK 180 str. 1 d., L. R. skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir įpareigoti L. R. per vienerių metų laikotarpį atlyginti N. K. padarytą 800 Lt turtinę žalą, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynios paroms. Nukentėjusiosios N. K. ieškinį dėl 800 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti.
Šalies argumentai
Skunde prokurorė nurodo, kad teismo išvados, jog L. R. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., yra nepagrįstos ir neteisingos, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, kad teismas vertino tik dalį įrodymų - kaltinamosios L. R. parodymus, nes kiti aptarti liudytojų L. Ž., A. L. parodymai nei patvirtina, nei paneigia įvykio aplinkybių. Nurodo, jog nesuprantama, kodėl teismas nepripažino įrodymais nukentėjusiosios N. K., liudytojų R. Ž., J. K., V. G., S. K. parodymų. Nurodo, kad nors nukentėjusiajai N. K. nustatytas 2,49 promilės girtumas, tačiau N. K. parodymai apie įvykio aplinkybes iš esmės nuoseklūs. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusioji tvirtino, kad L. R. pagrobė jos auksinę apyrankę. Teismo posėdžio metu L. R. taip pat patvirtino, kad N. K. įvykio metu buvo su auksine apyranke, tačiau tvirtino, kad tokios apyrankės negalima nutraukti. Taip pat nurodo, kad šioje dalyje L. R. parodymai nėra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu ji aiškino, kad įvykio metu nematė pas nukentėjusiąją apyrankės ir aiškino, kad jei auksinę apyrankę nukentėjusioji ir turėjo, tai ji galėjo nutrūkti ir pasimesti žolėje. Nurodo, kad vertinant nukentėjusiosios N. K. parodymus apie panaudotą fizinį smurtą ir grumtynių mechanizmą, darytina išvada, kad jie atitinka liudytojo R. Ž. ir L. R. parodymus. Tai rodo, kad N. K. neblaivumas netrukdė jai prisiminti ir duoti teisingus parodymus apie įvykio aplinkybes. Nors kaltinamoji L. R. neigė pagrobusi auksinę apyrankę, tačiau tiesioginis įvykio liudytojas R. Ž. parodė, kad N. K. iš karto po įvykio sakė, kad L. R. nutraukė jos apyrankę. N. K. iš karto po įvykio kreipėsi į policiją ir pranešė apie įvykį. Iš 2011-07-14 prašymo matyti, kad N. K. pranešė apie užpuolimą ir grandinėlės pagrobimą. Liudytojų V. G., J. K., S. K. parodymai patvirtina nukentėjusiosios N. K. parodymus, todėl nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai neturėtų būti pripažinti nepatikimais. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys apie bazinių stočių veikimą patvirtina liudytojos S. K. parodymus apie kaimynės L. R. ir sugyventinio parvykimą po įvykio iš miesto su taksi automobiliu. Šie duomenys turi sąsajų su L. R. padaryta nusikalstama veika ir galimu pagrobto turto realizavimu, nes liudytoja J. K. parodė, kad A. G. su kuriuo L. R. gyveno kartu, prieš įvykį prašė jos paskolinti du litus, S. K. parodė, kad po įvykio L. R. ir A. G. iš miesto grįžo taksi automobiliu su pirkinių maišeliais.
Apibendrindama prokurorė skunde nurodo, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog L. R. padarė BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra naikintinas ir priimtas naujas, apkaltinamasis nuosprendis. Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad L. R. viena augina nepilnamečius vaikus, padarytas apysunkis nusikaltimas, anksčiau teista, teistumas išnykęs, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nurodo, kad nukentėjusiosios N. K. ieškinys tenkintinas ir iš L. R. priteistinas 800 Lt turtinės žalos atlyginimas.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, L. R. ir jos gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pripažinti L. R. kalta pagal BK 180 str. 1 d. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nesutinkama su bylos įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. R. nepadarė veikos, turinčios BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė tinkamai, vertindamas juos BPK 20 str. nuostatų nepažeidė, konstatavo, kad byloje kaltinamosios kaltė prielaidomis negrįstina, o visos abejonės, jų nepaneigus, vertinamos kaltinamosios naudai.
Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad 2011-07-14 tarp N. K. ir L. R. kilo asmeninio pobūdžio konfliktas. L. R. paaiškino, kad konfliktas kilo dėl to, kad jos vyras buvo su N. K., tuomet ji puolė ant N. K. ir sudavė jais smūgius, abi grūmėsi, voliojosi ant žemės. Liudytojas R. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. R. ir N. K. įvykio metu viena kitą stumdė, A. G. jas bandė išskirti. A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. R. supyko, kad jį rado kartu su N. K., tada L. R. puolė N. K., jos abi grūmėsi nukritusios ant žemės (b. l. 39-40). Byloje įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad L. R. konflikto metu pagrobė iš N. K. auksinę grandinėlę, nėra. Iš byloje esančio N. K. 2011-07-20 protokolo – pareiškimo, N. K. 2011-07-20 ir 2011-07-26 apklausos protokolų matyti, kad ji nurodė, jog L. R. nieko nesakiusi priėjo prie jos ir nuo kairės rankos nutraukė grandinėlę, jokių smūgių L. R. jai nesudavė, jos abi nesigrūmė. Tik akistatos su L. R. metu, N. K. pripažino, kad buvo parversta ant žemės, nurodė, kad L. R. jai priekaištavo, jog kad ji geria su jos sugyventiniu ( b. l. 28-29), teismo posėdžio metu paaiškino, kad L. R. ją parvertė ant žemės. Liudytojas R. Ž. parodė, kad iš karto po įvykio N. K. sakė, kad kreipsis į policiją dėl sumušimo ir neminėjo, kad įvykio metu L. R. pagrobė apyrankę ( b. l. 36-39).
Taigi, nukentėjusiajai nepripažįstant įvykusios asmeninio pobūdžio konflikto, kuris yra nustatytas bylos įrodymų visuma, kolegija neturi pagrindo tikėti N. K., jog iš jos buvo pagrobta auksinė grandinėlė. Liudytojai R. Ž. ir A. G., matę konfliktą, nenurodė, kad būtų matę L. R. pagrobiant iš N. K. grandinėlę. Pati L. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad N. K. buvo su auksine grandinėle, tačiau nurodė, kad ji iš N. K. grandinėlės negrobė. Bylos duomenys patvirtina, kad N. K. 2011-07-14 buvo neblaivi, jai 14 val. 03 min. nustatytas 2,49 promilės girtumo laipsnis. Vertinant šią aplinkybę bei tai, kad liudytojas R. Ž. parodė, kad po konflikto su L. R. N. K. grandinėlės ieškojo kieme, žolėje, rodo, jog pati N. K. nebuvo tikra, kad jos grandinėlę pagrobė L. R.. Be to, kaip minėta prieš tai, N. K. tyrimo metu ne iš karto nurodė apie 2011-07-14 įvykusį asmeninio pobūdžio konfliktą su L. R., ji kreipėsi su pareiškimu nurodydama, kad L. R. pagrobė jos grandinėlę. Kadangi to nepatvirtina bylos įrodymai, L. R. skundžiamu nuosprendžiu išteisinta pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai, jog L. R. po įvykio grįžo namo taksi automobiliu ir su pirkiniais, jos kaltės įvykdžius plėšimą neįrodo. Be to, byloje apklausta liudytoja lombardo darbuotoja L. Ž. nepatvirtino, kad L. R. būtų įkeitusi aukso apyrankę pagal požymius atitinkančią turėtą N. K. (b. l. 156-159).
Įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra įrodyta, jog L. R. padarė veiką, turinčią BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Tokiu būdu keisti ar naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.