Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei E. Ž. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, patikslinusi reikalavimą, prašo priteisti iš atsakovės E. Ž. 127 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.

Atsakovė atsikirtimų į pareiškėjos prašymą nepateikė, tačiau 2023 m. lapkričio 24 d. teisme gautas 2023 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 499, kuris patvirtina, kad atsakovės skola, nurodyta pareiškėjos patikslintame prašyme –127 Eur yra sumokėta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Atsakovės dalis turte – ½. Prienų rajono miesto savivaldybėje esantys nekilnojamojo turto objektai yra apmokestinti vietine rinkliava, kurią privalo mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys, t. y. komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą. Vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektai, suskirstyti į kategorijas pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį. Už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. atsakovė privalėjo sumokėti vietinę rinkliavą. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais priklauso butas (duomenys neskelbtini). Atsakovei E. Ž. priklauso ½ turto dalis. Mokėjimo pranešimai ir 2023 m. spalio 10 d. pažyma patvirtina, kad nekilnojamojo turto objektui (duomenys neskelbtini) paskaičiuota tokia vietinė rinkliava: už 2018 m. mokestinį laikotarpį (2018 m. vasario 23 d. pranešimas) – 28,40 Eur; už 2019 m. mokestinį laikotarpį (2019 m. vasario 22 d. pranešimas) – 28,40 Eur; už 2020 m. mokestinį laikotarpį (2020 m. vasario 18 d. pranešimas) – 43,34 Eur; už 2021 m. mokestinį laikotarpį (2021 m. vasario 15 d. pranešimas) – 43,34 Eur; už 2022 m. mokestinį laikotarpį (2022 m. vasario 20 d. ir 2022 m. balandžio 13 d. pranešimai) – 48,99 Eur; už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. (2023 m. vasario 23 d. ir 2023 m. rugsėjo 5 d. pranešimai) – 40,28 Eur (pirminis – 50,99 Eur).

I. Dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinės rinkliavos dydį ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai). Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis).

Prienų rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 6.5 papunktis nustato, kad rinkliava – Savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė Rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (Nuostatų 6.5 papunktis). Vietinės rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą (Nuostatų 6.6 papunktis). Taigi, pagal Nuostatus visi Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Nuostatų 5 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektai (Nuostatų 3 priedas) skirstomi į kategorijas, kurioms nustatomos konkrečios komunalinių atliekų susikaupimo normos ir rinkliavos dydžiai (Nuostatų 2 priedas). Rinkliavos mokėtojų registrą kuria, atnaujina ir administruoja rinkliavos administratorius – UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Administratorius). Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų. (Nuostatų 15 punktas). Pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamosios dydžiai nustatomi 2 priede (Nuostatų 17 punktas) Nuostatų 8 ir 55 punktai įpareigoja pareiškėją nustatyta tvarka apskaičiuoti rinkliavos dydžius, pateikti mokėjimo pranešimus atliekų turėtojams (rinkliavos mokėtojams) bei vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą išieškojimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 12 straipsnio 2 punkte, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje bei Nuostatuose, šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. LVAT ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu. Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje ImmobiliaresrlHotelFutura ir kt. p. 48–50).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste teismas sprendžia, kad atsakovė, kuri valdo nekilnojamojo turto objektą (gyvenamoji paskirtis) Prienų rajono savivaldybėje yra atliekų turėtoja ir turi pareigą mokėti Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą vietinę rinkliavą.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis). Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgus į tai, kada atsakovei E. Ž. priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, mokėti vietinę rinkliavą ji privalo tik už ½ dalį turto, todėl mokėjimo pranešimuose nurodyta nekilnojamojo turto objektui apskaičiuota vietinė rinkliava dalintina iš dviejų ir taip nustatytina atsakovės dalis dėl susidariusios vietinės rinkliavos dalies.

II. Dėl senaties taikymo

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos skolą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d., t. y. už einamuosius metus ir už kitus penkerius metus.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau ši 2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 redakcija įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d. ir pagal įsigaliojimo nuostatas (2019 m. liepos 16 d. įstatymas Nr. XIII-2353), Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki 68 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki 68 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Jeigu 68 straipsnio įsigaliojimo metu mokesčių apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo procedūros buvo pradėtos, tačiau nebaigtos, joms yra taikomi iki 68 straipsnio įsigaliojimo galioję mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo terminai.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgus į tai, kad byloje esantys pranešimai patvirtina, kad 2020 m. sausio 1 d. rinkliava už 2018–2019 m. atsakovei buvo paskaičiuota, spręstina ir dėl vietinės rinkliavos dalies už einamuosius ir už penkerius praėjusius metus.

II. Dėl priteistinos vietinės rinkliavos dydžio

Kaip minėta, mokėjimo pranešimai bei 2023 m. spalio 10 d. pažyma patvirtina, kad nekilnojamojo turto objektui (duomenys neskelbtini) paskaičiuota tokia vietinė rinkliava: už 2018 m. mokestinį laikotarpį (2018 m. vasario 23 d. pranešimas) – 28,40 Eur, todėl atsakovei tenkanti dalis – 14,20 Eur (28,40 Eur/2); už 2019 m. mokestinį laikotarpį (2019 m. vasario 22 d. pranešimas) – 28,40 Eur, atsakovei tenkanti dalis – 14,20 Eur (28,40 Eur/2); už 2020 m. mokestinį laikotarpį (2020 m. vasario 18 d. pranešimas) – 43,34 Eur, atsakovei tenkanti dalis – 21,67 Eur (43,34 Eur/2); už 2021 m. mokestinį laikotarpį (2021 m. vasario 15 d. pranešimas) – 43,34 Eur, atsakovei tenkanti dalis – 21,67 Eur (43,34 Eur/2); už 2022 m. mokestinį laikotarpį (2022 m. vasario 20 d. ir 2022 m. balandžio 13 d. pranešimas) – 48,99 Eur, atsakovei tenkanti dalis – 24,49 Eur (48,99 Eur/2); už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. (2023 m. vasario 23 d. ir 2023 m. rugsėjo 5 d. pranešimai) – 40,28 Eur, atsakovės dalis už I ir II ketvirčius – 10,07 Eur (40,28 Eur/2/2); nors pareiškėja 2023 m. spalio 10 d. pažymoje nurodė, kad atsakovei suskaičiuota vietinė rinkliava už 2023 m. I ir II ketvirčius – 12,74 Eur, tačiau teismas su šiuo apskaičiavimu nesutinka: 2023 m. patikslintas pranešimas, išrašytas E. Ž. vardu 2023 m. rugsėjo 5 d., čia nurodyta vietinė rinkliava – 40,28 Eur, todėl nuo šios sumos ir skaičiuotina jos dalis mokėtinos vietinės rinkliavos, t. y. I ir II ketvirčiai 20,14 Eur (40,28 Eur/2) ir 10,07 Eur ½ dalis už I ir II ketvirčius (20,14 Eur/2); tuo tarpu pareiškėja, nurodydama 12,74 Eur skaičiavo iš pirminio (nepatikslinto) pranešimo, be to, išrašyto kitų bendrasavininkų vardu, kur nurodyta vietinė rinkliava – 50,99 Eur (50,99 Eur/2/2); teismas sprendžia, kad toks skaičiavimas nepagrįstas. Suskaičiavus aptartas vietinės rinkliavos įmokas, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. atsakovės vietinės rinkliavos skolos dalis – 106,30 Eur (už 2018 m. 14,20 Eur + už 2019 m. 14,20 Eur + už 2020 m. 21,67 Eur + už 2021 m. 21,67 Eur + už 2022 m. 24,49 Eur + už 2023 m. I ir II ketvirčius 10,07 Eur).

Iš 2023 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovė sumokėjo 127 Eur, taigi, sumokėjo didesnę vietinės rinkliavos skolos dalį nei jai paskaičiuota 106,30 Eur, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovė pareiškėjos prašymą įvykdė (jos sumokėta dalis dengia ir kitų bendrasavininkų skolos dalį), todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.

Teismas nevertina pareiškėjos po bylos išnagrinėjimo iš esmės pateiktų 2023 m. lapkričio 28 d. ir 2023 m. gruodžio 4 d. prašymų dėl bylos nutraukimo ir reikalavimo sumažinimo pastebėjus klaidą, nes sprendimas gali būti grindžiamas tik teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti 3,61 Eur už faktinių ir teisnių aplinkybių analizę, informacijos apie skolininką paiešką, peržiūrą: nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenų bazės išrašą – 0,32 Eur, gyventojų registro išrašą – 1,81 Eur bei 1,48 Eur pašto išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris, administruodamas vietinę rinkliavą, vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą pagal Nekilnojamojo turto, Gyventojų registro ir kitas duomenų bazes. Taigi, disponavimas įvardijamais duomenimis yra sąlygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir šios išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta bendra suma už paslaugų suteikimą (korespondencijos siuntimą), tačiau ši PVM sąskaita faktūra savaime nepatvirtina pareiškėjo patirtų išlaidų realumo ir dydžio konkrečioje byloje, dėl šių priežasčių prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą dėl skolos už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d iki 2023 m. birželio 30 d. priteisimo iš E. Ž., atmesti.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.