- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-31
- Bylos Nr.
- A-438-756-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- A.Ž.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A.Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A.Ž. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A.Ž. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-05-25 sprendimą Nr. (14.3)-46-14514 bei įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą iki įsiteisės nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-313-655/2008.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja paaiškino, kad 2008-04-25 pateikė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriuo prašė sustabdyti deklaruotos mokestinės nepriemokos išieškojimą iš A.Ž. personalinės įmonės (kodas 2512253) bei delspinigių ir baudos išieškojimą, tačiau skundžiamu raštu inspekcija atsisakė tenkinti prašymą. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju jos reikalavimas turėtų būti tenkinamas taikant teisingumo ir protingumo kriterijus bei įstatymo analogiją, nes tokia tvarka numatyta civiliniame įstatyme. Be to, kaip paaiškino pareiškėja, ji nėra susijusi su šia mokestine nepriemoka, nes baudžiamojoje byloje dėl jų yra kaltinamas konkretus asmuo - faktinis įmonės savininkas Y.A., o Valstybinė mokesčių inspekcija yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl susidariusios mokestinės nepriemokos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.
Paaiškino, jog Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2006-06-22 priėmė sprendimą Nr. 14-19-18095 išieškoti 578687,40 Lt deklaruotą mokestinę nepriemoką iš A.Ž. personalinės įmonės turto. Nuo 2006-02-24 iki 2006-09-17 buvo atliekamas įmonės mokestinis patikrinimas. Patikrinimo metu įmonei buvo papildomai apskaičiuota 184 437 Lt mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 36 475,72 Lt PVM delspinigių. Sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo šios sumos patvirtintos ir paskirta 55 331 Lt dydžio bauda. Mokesčių administratoriaus sprendimai liko galioti ir po to, kai pareiškėja juos skundė teismui. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms ir turi būti vykdomi. Atsakovas taip pat paaiškino, kad pareiškėja pateikė inspekcijai prašymą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų sustabdymo iki Vilniaus miesto 2-me apylinkės teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl apgaulingo A.Ž. PĮ buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų suklastojimo, sukčiavimo, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo. Kaltinamuoju patrauktas įmonės įgaliotas asmuo Y.A. Kaip paaiškino atsakovas, šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008-01-09 pareiškė civilinį ieškinį (patikrinimo metu apskaičiuotai 184 437 Lt PVM sumai) dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008-02-25 raštu Nr. (14.3)-46-14514 informavo pareiškėją, kad nevykdys priverstinio išieškojimo veiksmų tik dėl papildomai patikrinimo metu akte priskaičiuoto 184 437 Lt PVM, kadangi dėl šios sumos pareikštas civilinis ieškinys. Sustabdyti įmonei patikrinimo metu priskaičiuotų 36 475,72 Lt PVM delspinigių, 55 331 Lt paskirtos baudos bei įmonės deklaruotos 578 687,40 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla nėra pagrindo remiantis Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalimi, Civilinio proceso kodekso 673 straipsniu (baudžiamosios bylos baigtis neturės įtakos mokestinės nepriemokos dalies išieškojimui). Atsakovas taip pat rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 110 straipsniu ir teigė, kad nėra įstatyme numatytų galimų mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo stabdymo sąlygų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-08-21 sprendimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad buvo nagrinėjamas mokestinis ginčas dėl A.Ž. personalinės įmonės patikrinimo rezultatų (administracinė byla Nr. I-6926-8/07). Išnagrinėjus šį ginčą, liko galioti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007-02-21 sprendimu Nr. 69-42 patvirtinti nurodymai personalinei įmonei sumokėti į valstybės biudžetą 184 437 Lt PVM, 36 475,72 Lt PVM delspinigių ir 55 331 Lt PVM baudą (administracinė byla Nr. I-6926-8/07). Atsakovas patvirtino, tai matyti iš civilinio ieškinio byloje Nr. 10-2-634-06 turinio, kad Y.A. baudžiamojoje byloje pateikė 184 437 Lt sumai ieškinį. Tai yra PVM nepriemokos suma ir, atsakovo manymu, dėl jos žalą valstybei padarė baudžiamojoje byloje kaltinamas asmuo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja 2008-04-25 padavė prašymą Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų sustabdymo. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008-05-25 raštu Nr. (14.3)-46-14514 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Teismas taip pat nurodė, kad dėl 578 987,40 Lt sumos išieškojimo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra priėmusi 2006-06-22 sprendimą Nr. 14-19-18095, kuris yra galiojantis. Tai yra įmonės deklaruota mokestinė nepriemoka, kitas išieškomas sumas sudaro PVM delspinigiai ir bauda, apskaičiuoti minėto mokestinio ginčo metu.
Teismas akcentavo, jog mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas gali būti sustabdomas tik tuo atveju, jeigu tai numatyta įstatyme. Šiuo atveju kilusio ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnis, numatantis galimybę sustabdyti mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą tik 3 atvejais. Vienas jų yra priskirtas mokesčių administratoriaus diskrecijos teisei, t. y., mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva sustabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. Šiuo atveju dėl PVM sumos nėra galimas išieškojimo sustabdymas, nes žalą valstybei atsakovas siekia išieškoti iš kito asmens. Teismo vertinimu, ši suma jau nesikeis, nes mokestinis ginčas baigtas. Tačiau PVM delspinigiai ir bauda, taip pat deklaruota mokesčių nepriemoka, kurių sumos taip pat jau nesikeis, turi būti priverstine tvarka išieškomos iš įmonės, kuriai šios sumos priskaičiuotos ir patvirtintos atitinkamais sprendimais, ir šių sumų atsakovas negalės išieškoti iš kitų asmenų, jos gali būti išieškotos tik iš A.Ž. personalinės įmonės ir tokia tvarka, kokią įstatymai numato išieškojimams iš personalinių įmonių.
Teismas pabrėžė, kad pareiškėja skunde teismui vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais, tačiau neatskleidžia, kodėl jos atveju šie principai taikytini iki baudžiamosios bylos pabaigos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad baudžiamosios bylos baigtis neturės jokios įtakos delspinigių, baudos ir deklaruotos mokesčių sumos išieškojimui, nes šios sumos jokiu atveju negalės būti išieškomos valstybės naudai iš kalto asmens. Jos gali būti išieškomos tik iš personalinės įmonės, kuriai buvo priskaičiuotos. Teismo nuomone, kadangi pareiškėja nenurodė, kuo ir kaip turėtų pasireikšti teisingumo, protingumo kriterijai, kuriuos jos manymu turi taikyti atsakovas, o vienintelė nurodoma aplinkybė – baudžiamoji byla, joje kaltinimas asmuo ir inspekcijos jam pareikštas civilinis ieškinys – neturi ir negali turėti jokios įtakos priskaičiuotų sumų išieškojimui, todėl ir priverstinio išieškojimo sustabdymui. Atsižvelgiant į tai, atsakovo sprendimas nestabdyti priverstinio išieškojimo procedūrų laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi jis privalo imtis privalomų mokesčių išieškojimo veiksmų, kaip tai numato Mokesčių administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 26 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 32 straipsnio 4 punktas, 33 straipsnio 8 punktas bei kitos šio įstatymo nuostatos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio, 88 straipsnio, 127 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė pareiškėjos A.Ž. skundą atmesti.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais. Papildomai nurodo, jog Vilniaus miesto antrajame apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-313-655/2008, kurioje galimai bus nustatyta, kad mokestinė nepriemoka 578987,40 Lt sumai, kurios išieškojimą iš pareiškėjos atsisakė sustabdyti, apskritai neegzistuoja. Byloje surinkti duomenys, kad faktinis A.Ž. personalinės įmonės savininkas Y.A. deklaruodamas pajamas padarė matematinę klaidą o įmonė minimo dydžio pajamų negavo. Remiantis tuo, kad de fakto A.Ž. personalinės įmonės savininkas yra Y.A., šias mokestines nepriemokas, įsiteisėjus galimai apkaltinamajam nuosprendžiui, privalės apmokėti Y.A., o ne A.Ž.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, atsiliepime nurodo, jog palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei argumentus.
Papildomai paaiškina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalimi, A.Ž. personalinė įmonė atsako savo turtu tiek už 184473 Lt mokestinę nepriemoką, tiek už likusią mokestinę nepriemoką (36475,72 Lt delspinigiai, 55331 Lt bauda bei 578687,40 Lt deklaruota mokestinė nepriemoka). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2006-10-17 patikrinimo aktu Nr. 07-06-10-50 buvo nustatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pažeidimai, dėl kurių A.Ž. personalinė įmonė sumažino mokėtino į biudžetą 184437 Lt PVM sumą. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, yra suprantamos kaip turtinė žala. Taigi valstybė dėl neteisėtų veiksmų negavusi pajamų patyrė 184437 Lt dydžio žalą. Pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalį žalą visiškai atlyginti privalo atsakingas asmuo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, 112 straipsnio 1 dalį, atsakovas įgijo teisę dėl 184437 Lt patirtos žalos pareikšti civilinį ieškinį, ir tokiu būdu išsiieškoti minėtą sumą iš kaltojo asmens Y.A., tuo atveju jei bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Sistemiškai aiškinant Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Mokesčių administravimo įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas dėl išieškojimo iš įmonės turto bei nuostatas dėl žalos išieškojimo iš kalto asmens, darytina išvada, kad civilinio ieškinio padavimas baudžiamojoje byloje dėl žalos atlyginimo iš kalto asmens, neatima teisės išieškoti įmonei priskaičiuotą mokestinę nepriemoką iš įmonės turto, o jeigu jo neužtenka - iš juridinio asmens dalyvio turto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja A.Ž. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydama panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-05-25 sprendimą Nr. (14.3)-46-14514 bei įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją sustabdyti mokestinės nepriemokos iš A.Ž. personalinės įmonės išieškojimą iki įsiteisės nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-313-655/2008 (kitas bylos Nr. 10-2-634-06) (b.l. 7 – 8).
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2006-06-22 sprendimu Nr. 14-19-18095, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu, 34 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Civilinio proceso kodeksu, nusprendė išieškoti į biudžetą iš A.Ž. personalinės įmonės 578687,40 Lt (b.l. 12). Tuo tarpu pareiškėjos ginčijamu 2008-05-25 raštu Nr. (14.3)-46-14514 atsakovas informavo, kad A.Ž. personalinė įmonė 2008-05-26 buvo skolinga biudžetui 990764,19 Lt, iš jų: deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) 678887,24 Lt (637580,22 Lt PVM ir 41307,02 Lt PVM delspinigių) ir pagal patikrinimo aktą apskaičiuotų 311876,95 Lt (184437 Lt PVM, 55331,00 Lt PVM baudos ir 72108,95 Lt PVM delspinigių). Atsakovas šiame rašte taip pat nurodė, jog teismui pateiktas civilinis ieškinys tik dėl 184437 Lt PVM, todėl iki Vilniaus m. 2 apylinkės teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nevykdys priverstinio išieškojimo veiksmų dėl papildomai patikrinimo akte apskaičiuoto 184437 Lt PVM.
Taigi, kaip matyti iš šių faktinių aplinkybių ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teismui pateiktų paaiškinimų (b.l. 67), nagrinėjamu atveju atsakovas yra pradėjęs išieškojimą iš pareiškėjos A.Ž. personalinės įmonės tik dėl šios įmonės deklaruotos 578687,40 Lt mokestinės nepriemokos. Nagrinėjamu atveju nei pareiškėja, nei atsakovas nepateikė duomenų, jog iš pareiškėjos būtų pradėta papildomai išieškoti kitas jos įmonės mokestines nepriemokas, tame tarpe ir 2006-02-28 patikrinimo aktu Nr. 07-06-10-50 apskaičiuotą 184437 Lt PVM nepriemoką, dėl kurios atlyginimo taip pat yra pateiktas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-634-06 (b.l. 39 – 40). Kartu pažymėtina, jog nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad 578687,40 Lt mokestinės nepriemokos suma apskritai neegzistuoja, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių kad yra užginčytas ar panaikintas (pripažintas negaliojančiu) pirminis atsakovo 2006-06-22 sprendimas Nr. 14-19-18095 dėl nurodytos mokestinės nepriemokos išieškojimo, taip pat nepateikta ir konkrečių įrodymų, paneigiančių šios mokestinės nepriemokos egzistavimo faktą, ar ginčijamame atsakovo 2008-05-25 rašte Nr. (14.3)-46-14514 nurodytus duomenis apie A.Ž. personalinės įmonės įsiskolinimo valstybės biudžetui dydžius (Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byloje svarstytinas klausimas ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė sustabdyti būtent A.Ž. personalinės įmonės deklaruotos 578687,40 Lt dydžio mokestinės nepriemokos išieškojimą. Mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 110 straipsnis numato, kad:
„1. Jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.
2. Mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas, priverstinį išieškojimą.
3. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras“.
Taigi įstatyme iš esmės yra įtvirtinti trys mokestinės nepriemokos išieškojimo pagrindai: išieškojimas stabdomas, kai dėl nepriemokos vyksta mokestinis ginčas, sudaroma mokestinės paskolos sutartis arba kai nepriemokos sustabdymą inicijuoja mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių duomenų, kad dėl 578687,40 Lt PVM mokestinės nepriemokos vyktų mokestinis ginčas nevyksta, be to, tokiam ginčui kilti (vykti) nėra ir teisinių prielaidų - mokestinė nepriemoka deklaruota pačios pareiškėjos įmonės, o ne naujai apskaičiuota atitinkamu mokesčių administratoriaus sprendimu, kas yra būtina mokestinio ginčo sąlyga (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Pareiškėja taip pat nenurodė, jog dėl 578687,40 Lt PVM mokestinės nepriemokos yra sudaryta mokslinės paskolos sutartis. Tuo tarpu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo stabdymas vadovaujantis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais yra mokesčių administratoriaus diskrecinė teisė, o vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas negali vertinti ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu.
Įvertinus Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymą, nėra pagrindo konstatuoti, jog mokesčių administratorius privalėjo sustabdyti 578687,40 Lt PVM mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjos A.Ž. personalinės įmonės ir, atsisakydamas atlikti šį veiksmą, pažeidė įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą. Todėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-05-25 raštu Nr. (14.3)-46-14514 įformintas sprendimas, kuriuo atsisakyta stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos A.Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.