Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leonardos Gurevičienės, Vladislavo Lenčiko, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-19 nuosprendžio, kuriuo P. J. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 306¹ straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskiriant jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2016-04-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skirta bausme dalinio sudėjimo būdu, ir P. J. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016-10-19.

Į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2014-01-17 iki 2014-07-17 bei iki 2016-10-19 atlikta bausmės dalis pagal 2016-04-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

J. V. 258,05 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. J. apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5.1 Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir pagrįstai P. J. nuteisė pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

5.2 Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad P. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pirmos instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Apeliantas iš esmės nesutinka su įrodymų įvertinimu, jų pakankamumu bei objektyvumu, jis neigia įvykdęs nusikalstamas veikas, t.y. neigia žinojęs, kad automobiliai VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra vogti. Teismas nepagrįstais laiko nuteistojo skundo argumentus, kad skundžiamas nuosprendis buvo priimtas vadovaujantis prielaidomis, o visos iškilusios abejonės turėjo būti vertinamos nuteistojo naudai.

5.3 Visų pirma, P. J. abejoja specialistės A. D. paaiškinimais teisme dėl to, ar visgi buvo rastas jo kvapas automobilyje Mercedes Benz, ar ne. Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad 2014-04-22 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialistės A. D. ir J. A. pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad kvapo pėdsake, paimtame 2014-04-01 iš automobilio MB Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės, rastas įtariamojo P. J. kvapas (1 t., b.l. 174-176). Išvadoje nurodyta, kad, atliekant kvapo tyrimą, šunys biodetektoriai savo signalinėmis pozomis pažymėjo etaloninį kvapo objektą. Apklausta teismo posėdžio metu specialistė A. D. paaiškino atlikto tyrimo metodiką bei eigą, taip pat patvirtino pateiktą išvadą – kad kvapas buvo rastas. Aplinkybės, kad posėdžio metu specialistė susipainiojusi nurodė, kad davė priešingą išvadą, nesudaro pagrindo abejoti nei jos parodymų, nei juo labiau specialisto išvados teisingumu ir objektyvumu. Kodėl susipainiojo, specialistė paaiškino, ir, susipažinusi su teikta išvada, patvirtino, kad kvapas buvo rastas. Taigi pagrindo teigti, jos specialisto išvada ar jos paaiškinimas teismo posėdžio metu kelia abejonių, nenustatyta.

5.4 Nepagrįsti ir nuteistojo skundo argumentai, jog nebuvo įrodyta ar nebuvo išanalizuotos aplinkybės, kurios leistų padaryti išvadą, jog nuteistasis žinojo, kad transporto priemonės yra įgytos nusikalstamu būdu.

5.5. Analizuojant nusikalstamos veikos, susijusios su automobilio VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimu ir naudojimu, padarymo aplinkybes, pažymėtina, jog, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo automobiliu P. J. disponavo pirmas, vėliau šią transporto priemonę pardavė M. Ch.. Kokiu būdu ir iš ko šį automobilį įsigijo, P. J. teisiamojo posėdžio metu nurodyti negalėjo – teigė, kad jam bendraujant su M. Ch. dėl automobilio gabenimo į kitą šalį, VW Multinan tris ar keturias dienas jau buvo pas D. O.. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo iškelta versija, kad asmuo, vardu N. paprašė jo pervaryti automobilį per sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją, patikrinus nepasitvirtino. Teisme nuteistasis neigė kam nors šį automobilį pardavinėjęs, o už termostatą, nuteistojo teigimu, niekas nemokėjo. Tokią nuteistojo versiją paneigia byloje apklaustų liudytojų parodymai bei kiti bylos duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo, įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visumą. Aplinkybę, jog VW Multivan nuteistasis pardavė M. Ch., patvirtina teisme apklaustas liudytojas V. Š., paaiškinęs, jog pastarasis įgytą automobilį norėjo pervežti į savo šalį ir ten parduoti. Liudytojas D. O. patvirtino, kad keitė vyšninės spalvos VW Multivan automobilio termostatą, o su juo atsiskaitė P. J.. Liudytojas A. M. teisme nurodė, jog P. J. paprašė jo pervaryti automobilį per valstybės sieną, o įvažiavus į neutralią zoną, šią transporto priemonę turėjo perimti kitas žmogus. Šiam žmogui neatėjus, P. J. iškvietė kitą savo draugą. Po automobilio sulaikymo, P. J. neatsiliepinėjo į telefono skambučius, jo nebuvo galima rasti. Šias aplinkybes patvirtina asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas A. M. atpažino P. J. kaip asmenį, kuris prašė jo pervaryti automobilį (1 t., b.l. 114-116). Faktą, jog P. J. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas pervežti per Lietuvos Respublikos sieną automobilį VW Multivan, ieškojo žmonių, galinčių tai padaryti bei tarėsi dėl atlygio, patvirtina ir 2014 m. sausio 11-14 d. pokalbių suvestinė Nr. 2, iš kurios matyti, kaip P. J. telefonu bendrauja su M. C., A. M., V. Š., D. K. (2 t., b.l. 91-120). 2014-01-14 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. L. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2014-01-13, apie 00.30 val. pagal gautą pranešimą nuvykus į Medininkų pasienio postą, posto teritorijoje buvo pastebėtas automobilis VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Kazachstano reg.), kuriame sėdėjo Lietuvos Respublikos piliečiai A. M. ir D. K.. Patikrinimo metu pateiktas Kazachstano Respublikoje išduotas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 23). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2014-02-04 specialisto išvadoje Nr. 140-(240)-IS1-641 nurodyta, kad tirti pateiktas Kazachstano Respublikos transporto priemonės valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) du ženklai, nuimti nuo VW Multivan, tikimiausiai yra originalūs (1 t., b.l. 57-58). 2014-02-07 specialisto išvadoje Nr. 140-(246)-IS1-722 nurodyta, kad pateiktas tyrimui Kazachstano Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra tikras (1 t., b.l. 65). Tuo tarpu automobilio VW Multivan identifikacinis numeris VIN (duomenys neskelbtini) yra pakeistas, pervirinus dalį pertvaros su numeracijos lauku, tikrasis šio automobilio VIN yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 46-47). Be to, kratos pas P. J., adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo rastas lapelis, kuriame mėlynos spalvos tušinuku parašytas kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 68-69, 70-72), t.y. būtent toks, koks buvo rastas ant automobilio VW Multivan ir kuris, vadovaujantis minėta specialisto išvada, yra suklastotas. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog P. J. žinojo, kad automobilis VW Multivan yra įgytas nusikalstamu būdu, žinojo apie pakeistą jo identifikacinį numerį ir aktyviais veiksmais stengėsi šią transporto priemonę iš Lietuvos Respublikos išgabenti, galimai siekiant realizuoti ją užsienio valstybėje, o šią transporto priemonę sulaikius, tapo nebepasiekiamas telefonu. Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino surinktus įrodymus, loginę jų seką, susiejo įrodymus tarpusavyje ir padarė teisingą išvadą pripažindamas P. J. kaltu dėl to, kad įgijo automobilį VW Multivan ir juo naudojosi žinodamas, kad šis turtas yra įgytas nusikalstamu būdu.

5.6 Nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių nuteistojo skundo teiginiai, kad jis taip pat nežinojo, jog automobilis Mercedes Benz yra įgytas nusikalstamu būdu. Apklaustas pirmosios instancijos teisme, nuteistasis parodė, kad šio automobilio jis nėra matęs ir apie jį girdėjęs, nėra jame sėdėjęs. Šią nuteistojo iškeltą versiją taip pat paneigia byloje surinkti įrodymai. Teisme apklaustas liudytojas A. O. parodė, kad P. J. automobilį Mercedes Benz atvarė į jo kiemą, Raudondvario kaime. Nors liudytojas apklausos teisme metu nurodė kitokias aplinkybes, kodėl šis automobilis buvo atvarytas į jo kiemą ir kas jį vairavo, ir tokiais parodymais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, esminę aplinkybę, t.y. kad šis automobilis buvo atgabentas būtent P. J., liudytojas patvirtino (apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilis buvo atvarytas 2013 m. lapkričio mėnesį, tuo tarpu minėtas F. Š. priklausantis automobilis, bylos duomenimis, buvo pagrobtas būtent laikotarpiu nuo 2013-11-23 iki 2013-11-30). Be to, faktą, kad nuteistasis vairavo Mercedes Benz patvirtina ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2014-04-22 specialisto išvada Nr. 140-1-(00028)-IS1-31, kurioje nurodyta, kad kvapo pėdsake, paimtame 2014-04-01 iš automobilio Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės, rastas įtariamojo P. J. kvapas. Šią išvadą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta specialistė A. D.. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent P. J. atvarė minėtą automobilį miško masyve netoli liudytojo A. O. namų bei ten jį paliko, žinodamas, kad šis turtas įgytas nusikalstamu būdu, o jo pateiktą versiją, kad tokio automobilio net nėra matęs, pagrįstai laikė kaip gynybinę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir ja nesivadovavo. Su tokia skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

6.1 Nuteistojo teigimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neteisingai vertino jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks skundo argumentais taip pat nėra pagrįstas. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6.2 Pirmosios instancijos teismas jokių P. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 59, 60 straipsniuose nenustatė. O skirdamas bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė ir, individualizuodamas bausmę, pagal BK 61 straipsnio 1, 2 dalis, atsižvelgė į tai, kad apeliantas anksčiau baustas administracine tvarka, teistas, padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, įvertino ir jo elgesį iki veikų padarymo bei po jų, taip pat nuteistojo asmenybę, kas leido teismui padaryti išvadą, jog P. J. nėra linkęs keisti neteisėto elgesio įpročių, o jo elgesys darant nusikalstamas veikas yra dėsninga gyvenimo būdo išraiška. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam visiškai pagrįstai skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nepagrįsti nuteistojo skundo argumentai, kad nėra rašytinių duomenų, kad jo elgesys, įpročiai, gyvenimo būdas yra kriminogeniniai. Bylos duomenimis, nuteistasis praeityje teistas, tame tarpe ir už tai, kad padėjo suklastoti ir neteisėtai pakeisti transporto priemonės identifikavimo numerius; už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą – automobilį; taip pat už svetimo turto (automobilio galinio matymo vaizdo veidrodžio stikliukų) pagrobimą ir svetimo turto sugadinimą (4 t., b.l. 65-71, 72-81; 191-199; 5 t., b.l. 16-23). Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę ir sudarė pagrindą teismui daryti išvadą, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir toliau elgiasi nusikalstamai. Tai, kad nuteistasis turi šeimą bei nepilnametį vaiką, laisvėje ieškojo darbo, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakant į nuteistojo argumentus dėl jam nustatyto neįgalumo, teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal nuteistojo pateiktą dokumento kopiją bei darbingumo lygio pažymą, darbingumo lygis nuteistajam nustatytas nuo 2016-04-13, tą pačią dieną išduotas ir neįgaliojo pažymėjimas P. J. (5 t., b.l. 126; 6 t., b.l. 53). Bylos duomenimis, P. J. sumuštas sodyboje (duomenys neskelbtini) rastas 2014-01-17 (2 t., b.l. 142-143). VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos epikrizėje nurodyta, kad 2014 m. sausio mėn. vykusių muštynių metu P. J. buvo sužalota dešinė akis, taip pat anamnezėje nurodytos abiejų akių traumos. Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, jog nusikalstamų veikų padarymo metu neįgalumas nuteistajam nustatytas nebuvo, akių traumą jis tikėtina patyrė jau po veikų padarymo, 2014 m. sausio mėn., taigi nuteistajam nustatytą neįgalumą pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra pagrindo. Vis dėlto, į nuteistojo sveikatos būklę atsižvelgtina nustatant jam bausmės dydį. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam skirtinos bausmės dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pagrindo.

7.1 Nuteistasis P. J. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio paskirtos bausmės bendrinimu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2016-10-19 nuosprendį, turėjo jam pagal BK 189 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalį, o ne BK 63 straipsnio 4 d.

7.2 BK 63 straipsnio 5 dalyje aiškiai reglamentuoti atvejai, kuomet yra taikomas bausmių apėmimas, t.y.: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju, P. J. pripažintas kaltu padaręs dvi veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje. Šios veikos sudaro realią sutaptį, taip pat neatitinka ir šios dalies 2 bei 3 punkte nurodytų kriterijų. Taigi bendrinti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskirtas bausmes, taikant bausmių apėmimą, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 63 straipsnio nuostatas, pasirinko palankesnį nuteistajam bausmių bendrinimo būdą ir nuosprendžiu paskirtas bausmes sudėjo tik iš dalies, o ne visiškai.

7.3 Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai taikė bausmių bendrinimo klausimą reglamentuojančias nuostatas ir subendrindamas 2016-10-19 nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis P. J. taip pat pripažintas kaltu pagal 2015-05-28 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015-12-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, paskiriant jam 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 2015-12-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2014-12-30 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 2 metams. Bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 2 metams. 2016-04-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo subendrintos bausmės, paskirtos įsiteisėjusiu 2015-12-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2015-05-28 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015-12-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, galutinę subendrintą bausmę P. J. paskiriant 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Veikas apeliantas, dėl kurių nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė nuo 2013-09-17 iki 2014-01-13 bei nuo 2013-11-23 iki 2014-04-01, t.y. dar iki priimant 2015-05-28 ir 2015-12-07 nuosprendžius, todėl teismas, bendrindamas šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis. Be to, P. J. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai (nusikaltimai) ir nelabai skiriasi pagal savo pavojingumą, priskirtinos gretimoms kategorijoms (nesunkus, apysunkis), todėl pagrįstai taikytas bausmių sudėjimas (BK 63 straipsnio 4 dalis), pasirenkant nuteistajam palankų bendrinimo būdą – dalinį sudėjimą. Baudžiamasis įstatymas nenustato, kokia paskirtų švelnesnių bausmių dalis turi būti pridedama prie griežčiausios paskirtos bausmės taikant dalinio sudėjimo būdą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, prie griežtesnės, t.y. 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, t.y. 1 metus. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, toks subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydis nėra per griežtas ir švelninti apelianto teisinę padėtį nėra pagrindo.

IV. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

9. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016-12-15 prašymu kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, kad advokatas A . Palamarčuk teikia antrinę teisinę pagalbą byloje. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis – 34,74 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šia nuostata įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta imperatyvia įstatymo nuostata valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme, o proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo, kas, kolegijos vertinimu, reiškia, kad išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš jų negali būti priteisiamos. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. J. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo P. J. atmesti.