Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nukentėjusiesiems J. M., J. M., K. M., kaltinamajai M. K., jos gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, ekspertui S. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai 1980 m. liepos 11d. Kaune, lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, vidurinio išsilavinimo, netekėjusiai, nedirbančiai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Kaune, šiuo metu (jos teigimu) (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistai,

kaltinamai padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 253 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

taip pat 2014 m. liepos 4 d., laikotarpiu nuo 17 val. 19 min. iki 18 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, iš jai priklausančio mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)atsiuntė nukentėjusiajam J. M. į jo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) trumpąsias sms žinutes su grasinančio pobūdžio informacija: „tavo klara bus ispista ir ismesta”, „vistos ja sules”, „reiks kazka lb nemalonaus tau padaryt kad nusileistum ant zemes godus sliuže tu!”, „kai atpis klara 20 ir imes i kudra tada suprasi“, „ką tu lavonas loji, gaidy tu apmizas“, tokiu būdu grasino J. M. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo ir jo nepilnametės dukros K. M. sveikatą, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti;

taip pat, neturėdama leidimo, savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, laikė šaunamąjį ginklą – Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūvį lygiavamzdį dujinį-garsinį revolverį „RG 59 Le Petit“, skirtą šaudyti 9 mm (.380-to) kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuris 2014 m. liepos 4 d. kratos metu pas M. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, policijos pareigūnų buvo rastas ir paimtas, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 253 str. 1 d.

Ekspertas S. S. paaiškino, kad 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais M. K. buvo atlikta kompleksinė ekspertizė. Daug metų serga, suicidiniai bandymai, psichozės epizodas. 2014 m. liepos 14 d. buvo priverstinai stacionarizuota, po gydymo buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Ji serga, mišrus tipas depresijos, manijos tipai. Nusikalstamos veikos metu negalėjo pilnai suvokti savo veiksmų esmę ir dabar negali. Prašo skirti priverčiamąsias medicinos priemones stebėjimą ir gydymą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 str. 2 d, numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio (įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija) „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“ pirmąją dalį tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150:ver50). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyta tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje pažymima, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Šios bylos proceso metu surinkti įrodymai patvirtina, jog M. K. grasinimui pasirinko SMS žinučių siuntimą. M. K. siekdama sukurti tikrovišką grasinimo įspūdį, pasirinko efektyvias priemones, nes nukentėjusieji realiai išsigando.

Nors M. K. neigia siuntusi grasinamo pobūdžio žinutes, bet tai paneigta Tarnybiniu pranešimu (I tomas, 63 b. l.). M. K. nurodė, kad pastovus jos mobilaus ryšio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 15 d. abonentas (duomenys neskelbtini) veikė mobilaus ryšio telefone kurio IMEI (duomenys neskelbtini), bet laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. liepos 4 d. naudojosi mobilaus ryšio telefonu kurio IMEI (duomenys neskelbtini), į kurį buvo įdėta sim kortelė abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2014 m. liepos 15 d. tuo pačiu IMEI (duomenys neskelbtini) buvo perdėta ir veikė M. K. priklausantis abonentas Nr. (duomenys neskelbtini). Žinutės buvo siųstos 2014 m. liepos 4 d., laikotarpiu nuo 14 val. 58 min. iki 18 val. 34 min., ir 2014 m. liepos 4 d., laikotarpiu nuo 17 val. 19 min. iki 18 val. (Protokolas - pareiškimas (I tomas, 1, 2 b. l.), Apžiūros protokolas (I tomas, 32, 33 b. l.), Apžiūros protokolas (I tomas, 36 - 39 b. l.).

Tai patvirtino liudytojas T. L. nurodęs, kad būnant įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), Kaune, M. K. neneigė, kad siunčia žinutes.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad M. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Nustatyta, kad M. K. 2014 m. liepos 4 d., laikotarpiu nuo 14 val. 58 min. iki 18 val. 34 min., (duomenys neskelbtini), Kaune, iš jai priklausančio mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)atsiuntė nukentėjusiajai J. M. į jos mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) trumpąsias sms žinutes su grasinančio pobūdžio informacija: „išdaužysiu langus tau, valkata jei tyčiosies iš manęs“, „ar nori, kad snukį išmalčiau vakare?“, „nori sieros rūgšties?“, „ar nori būt invalide?“, „ar nori būt be akių o vietoj akių duobės kad būtų???“, „ar nori, kad tau su sekatorium ausį nukirpčiau“, „ar nori, kad subjaurotų tave su rūgštimi?“, „ar nori kad padegčiau tave naktį?“, tokiu būdu grasino J. M. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti;

taip pat 2014 m. liepos 4 d., laikotarpiu nuo 17 val. 19 min. iki 18 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, iš jai priklausančio mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)atsiuntė nukentėjusiajam J. M. į jo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)trumpąsias sms žinutes su grasinančio pobūdžio informacija: „tavo klara bus ispista ir ismesta”, „vistos ja sules”, „reiks kazka lb nemalonaus tau padaryt kad nusileistum ant zemes godus sliuže tu!”, „kai atpis klara 20 ir imes i kudra tada suprasi“, „ką tu lavonas loji, gaidy tu apmizas“, tokiu būdu grasino J. M. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo ir jo nepilnametės dukros K. M. sveikatą, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio (įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija) „Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis“ pirmąją dalį tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150:ver50).

Kratos protokolu (I tomas, 67, 68 b. l.) nustatyta, kad atlikus kratą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pas M. K. rastas revolveris „Lepetit RG59“ 9 mm (dujinis), kuris pagal Specialisto išvadą Nr. 20-4-IS1-898 (I tomas, 73, 74 b. l.) yra šaunamasis ginklas – Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūvis lygiavamzdis dujinis-garsinis revolveris „RG 59 Le Petit“, skirtas šaudyti 9 mm (.380-to) kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams.

Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) 5 straipsnio 6 punktą dujiniai revolveriai priskiriami „C“ kategorijai. 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymu Nr. XI-1146 (Žin., 2010, Nr. 142-7261; 2012, Nr. 81-4222; 2013, Nr. 140-7088) nustatyta, kad asmenys, kurie iki įstatymo Nr. XI-1146 įsigaliojimo turėjo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalėjo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Šiems asmenims, jeigu jie pateikia įsigijimą patvirtinančius dokumentus, netaikomas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytas 21 metų amžiaus reikalavimas. Jiems taikomas 18 metų amžiaus reikalavimas. Nurodyti asmenys iki nustatyto termino pabaigos (2014 m. liepos 1 d.) turi teisę laikyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, M. K. turėti ginklą leidimas nebuvo išduotas (I tomas, 121 b. l.).

Nors M. K. neigia laikiusi ginklą, bet tai paneigta Kratos protokolu (I tomas, 67, 68 b. l.), Specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-898 (I tomas, 73, 74 b. l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriaus raštu Nr. 20-8-IL-3207 (I tomas, 121 b. l.), liudytojų parodymais.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad M. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.

Nustatyta, kad M. K. neturėdama leidimo, savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, laikė šaunamąjį ginklą – Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūvį lygiavamzdį dujinį-garsinį revolverį „RG 59 Le Petit“, skirtą šaudyti 9 mm (.380-to) kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuris 2014 m. liepos 4 d. kratos metu pas M. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, policijos pareigūnų buvo rastas ir paimtas.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertai nustatė, kad M. K. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo šizoafektiniu sutrikimu, mišrus tipas F25.2., ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl ji laikytina nepakaltinama ir rekomenduojama jai skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Teisme apklaustas ekspertizę atlikęs vienas iš ekspertų patvirtino šią ekspertų išvadą.

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog M. K. įvykių ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl ji yra nepakaltinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio nuostatų prasme ir jai turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150?ref=4). Remiantis Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)2014 (I tomas, 147 - 149 b. l.) išvadomis ir eksperto paaiškinimais, atsižvelgiant į M. K. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jos socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jai skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/10708?ref=4).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).

M. K. iki teismo psichiatrijos ekspertizės akto gavimo buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, (I tomas, 96, 97 b. l.), kuri nutarčiai įsiteisėjus naikintina.

Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūvis lygiavamzdis dujinis - garsinis revolveris „RG 59 Le Petit“, kuris perduotas saugoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licenzijavimo skyrių (I tomas, 75, 76 b. l.), konfiskuotinas ir perduotinas į Lietuvos Respublikos ginklų fondą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str., 404 str.,

nutaria:

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.

Nustatyti, kad dėl psichikos sutrikimo, atsiradusio prieš baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymą, M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) negalėjo suprasti savo veiksmų, negali jų suprasti bei valdyti ir šiuo metu, yra nepakaltinama.

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 253 str. 1 d., esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūvį lygiavamzdį dujinį - garsinį revolverį „RG 59 Le Petit“, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licenzijavimo skyriuje (I tomas, 75, 76 b. l.), konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovas ir prokuroras.