Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 85 straipsnio 6 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. V. 2014-09-05 L. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį, kuriame nurodė, kad pagal 2014-08-18, 21.50 val. gautą policijos pranešimą nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini)., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) pamiškėje, apie 70 metrų nuo kelio Š. – P. rasta neteisėtai nušauta stirnos patelė. Pagal 2014-08-19 gautą Šiaulių policijos komisariato tarnybinį pranešimą ir liudininkų B. M., P. U. parodymus nustatyta, kad 2014-08-19 apie 20.30 val. P. medžiotojų būrelio medžiotojas L. L., vairuodamas automobilį „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu Š. – P.. Medžiotojas L. L. G. kaimo teritorijoje sustabdė važiuojamojoje dalyje minėtą automobilį ir iš automobilio „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudodamas medžioklinį šautuvą „Mazalat“ 7,62x54 Nr. M97456 draudžiamu medžioti laiku neteisėtai nušovė stirnos patelę. Visą šį įvykį matė ir šūvį girdėjo netoliese buvę G. k. gyventojai B. M. ir P. U.. Po šūvio liudininkė B. M. pradėjo eiti link sėdėjusio automobilyje medžiotojo L. L.. Medžiotojas L. L., pamatęs link jo einančią B. M., lėtai pajudėjo Š. kryptimi. Pavažiavęs šiek tiek pirmyn, medžiotojas L. L. apsuko automobilį „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėjo važiuoti P. kryptimi. Pagal liudininkės B. M. parodymus, važiuodamas P. kryptimi medžiotojas L. L. pravažiavo pro ją, stovėjusią kelio kelkraštyje. Prūde žvejojęs liudininkas P. U. taip pat matė šį įvykį: išgirdęs šūvį, pamatė važiuojamoje kelio dalyje G. k. teritorijoje sustojusį medžiotojo L. L. vairuojamą automobilį „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Susirinkęs žvejybos įrankius ir eidamas link kelio Š. – P. liudininkas P. U. matė kaip šis automobilis, pasukęs iš kelio Š. – P., nuvažiavo į mišką. Protokole pažymėta, kad buvo pažeisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.24 p., 58.5 p., 74.1 p., 74.4 p., 74.5 p.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. L. pagal jam inkriminuotiną kaltinimą teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad minėtą dieną organizavo medžioklę, kurioje dalyvavo A. M., S. P., R. B. ir jis pats. Visi vyko į medžioklę apie 19.00 val. džipu „Nissan Patrol“ šviesios spalvos. Pakelėje jokių šūvių niekas nedarė, jokios moters nematė. Pakelyje miške išleido A. M. ir R. B.. Nuvažiavo į sekantį bokštelį. Baigę medžioklę miške susitiko apie 23.00 val. ir gavo gamtos apsaugos skambutį, kad atvažiuoti, nes pakelėje nušauta stirna. Nežinojo nei vietos, kur tai įvyko, ją parodė pareigūnai. Liudytoja teigė, kad tai padarė jis. Su savimi turėjo ginklą „Mazalat“, buvo ilgai nemedžiojęs, pareigūnams sakė „imkit, žiūrėkit“. Jokio ginklo kvapo nebuvo, jie patys visi traukė pečiais. Šūvis buvo mažo kalibro šautuvu, tikrai ne jo šautuvu, bet kadangi liudytoja B. M. nurodė jį, taip ir gavosi. Pro jos kiemą važiuoja grūdų pas S. K., ji nulydi piktu žvilgsniu ir prie vartų visuomet puola. Buvo gandai, kam jis veža grūdus į mišką. Ji pati ūkiškai gyvena. Jo automobilį ji žino, numerį galėjo ir matyti. Su ja yra buvę nesusikalbėjimų. Vežė plytas kartą, B. M. jį užpuolė, iškoliojo. Pasakė, kad jam leido S. K., tuomet jam pasiskambinusi nuėjo. Su P. U. nieko bendro neturi. Medžioklė turėjo vykti P. plotuose, pravažiuojant pagrindiniu keliu pro B. M. sodybą. Visi buvo medžiotojai. Kokius ginklus turėjo kiti kartu buvę medžiotojai, pasakyti negali, nes jie turi ne po vieną ginklą ir vežiojasi. Šautuvai buvo graižtviniai. Stirną pamatė kuomet parodė pareigūnai. Su ginklu „Mazalat“ pataikyti būtų sunku 100 m atstumu. Tai turėjo būti mažo kalibro ginklas, smulkios kulkos, kurios šaudo apie 200-300 m atstumu, turi būti gera optika. Buvo vasara, šūvių aplink daug. Miške medžioja šeši būreliai. Važiuojant į medžioklę šūvių negirdėjo. Automobilį vairavo A. M., važiavo apie 60 km/h greičiu, automobilio nestabdė. Apie 19.00 val. pravažiavo pro liudytojos sodybą. Apie 20.30 val. sėdėjo bokšteliuose. Prie sodybų šaudyti kur gyvena žmonės jam nebuvo tikslo, jau daug metų medžioja. Jei taip buvo, kaip nurodo B. M., turėjo ją matyti. Kasdien pro jos kiemą važiuoja. Automobilio langai buvo uždaryti. Jie pravažiavo, nesustojo. Atvykus prie stirnos ji buvo negyva ir susitraukusi kaip kelių dienų. Stirna šviežiai nušauta nebuvo. Ginklą tikrino, uostė V. V. ir atvykęs ekspertas. Tikrino tik jo ginklą „Mazalat“. Automobilį A. M. vairavo blaivus. Jie buvo išgėrę po medžioklės alaus, bet pagal taisykles dabar nedraudžiama. P. kaime bokštelis yra miške. Šūviai buvo ištisai apie 21.00 val., 22.00 val., apie 23.00 val., bet aplink miškai ir daug būrelių medžioja. Aplinkos apsaugos pareigūnai iškvietė ekspertą, nes sakė, kad iš šautuvo nešauta. Eksperto pavardės nežino. Nutarė kviesti ekspertą, jau po to kaip patys apžiūrėjo jo šautuvą. Stirną į bagažinę įsidėjo gamtos apsaugos pareigūnas. Kad fotografuotų stirną, nematė. Nuo 19.30 val. iki 23.00 val. buvo bokštelyje. Ekspertas apie 35 metų amžiaus, jo pavardės nežino. Nežino kodėl B. M. nurodo, kad stirna dar buvo gyva. Ji yra piktai prieš jį nusiteikusi, bet nežino dėl ko.

Liudytojas V. V. teisme parodė, kad yra Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas, priešiškumų ar asmeniškumų su L. L. nėra. Rugpjūčio 18 d. apie 22.00 val. paskambino viršininkas, kad yra gautas pranešimas iš policijos, kad yra P. plotuose nušauta stirna ir reikia vykti į įvykio vietą. Vyko kartu su neetatiniu pareigūnu. Nuvykus į įvykio vietą jau buvo pareigūnai. Įvykio vietoje buvo liudytoja B. M., policijos pareigūnai, P. U. buvo išėjęs į namus. Pareigūnai buvo paėmę paaiškinimus. Ji pasakė, kad automobilis, iš kurio buvo šauta, priklauso L. L.. Susisiekė su būrelio pirmininku L., kuris davė L. L. telefono numerį. Tuomet susisiekė su L. L., pakvietė jį atvažiuoti. Liudytoja sakė, kad 20.30 val. buvo prie kelio ir matė, kaip pravažiavo už jos namų, pas ūkininką apsisuko ir grįžo atgal džipas, už 30 m sustojo, pasigirdo šūvis, išsigando, už vairo pažino sėdintį L. L., kuris nuvažiavo į mišką. Pagal pareigūnų tarnybinį pranešimą ir liudytojos parodymus, kadangi buvo nušauta stirnos patelė, kurią tuo metu draudžiama medžioti, buvo surašytas protokolas. Draudžiamas būdas, kadangi iš automobilio šauta ir draudžiamu metu sumedžiotas žvėris. Stirnų pateles ir jauniklius galima medžioti nuo spalio 15 d. Liudytoja B. M. pažino, kad už vairo sėdėjo L. L. ir jo automobilį, matė nušautą patelę. P. U. tik matė automobilį, kas jį vairavo, nematė. Filmuotos medžiagos nėra. Netoli gyvena ūkininkas, pas kurį yra įrengtos vaizdo kameros, jose matosi, kad L. L. apsisuko tokiu laiku. Stirna buvo peršauta kiaurai per vidurius. Šauta graižtviniu šautuvu. „Mazalat“ – graižtvinis šautuvas, L. L. turėjo tą šautuvą. Kitų medžiotojų šautuvai taip pat buvo graižtviniai. Nuo šovimo vietos iki stirnos apie 70 m, su šautuvu „Mazalat“ galima pataikyti. Atvykus stirna buvo jau nebegyva. Liudytoja sakė, kad ji dar buvo gyva. Stirnos patelę utilizavo kitą dieną, visą naktį ji buvo bagažinėje. Kitą dieną kvietė ekspertą G. P., kad nustatytų patelės amžių. Po to G. miško duobėje viską utilizavo. Jokių abejonių, kad stirna buvo sumedžiota ne ankščiau, nes ji dar buvo šilta. Policijoje L. L. rašė, kad automobilio visai nevairavo. Jam paaiškinime rašo, kad tą dieną nuvairavo iki miško A. M., po to vėliau jis vairavo ir iš bokštelio surinko medžiotojus ir į kelią išvažiuojant vėl vairavo A. M.. Visi kiti medžiotojai, buvę su L. L., sako tą patį. Pirmas vairavo A. M., jis atvežė iki pamiškės, po to L. L. pavežė R. B., po to nuvažiavo su S. P.. Visi viską neigia. Po šūvio praėjo trys valandos, per tris valandas galima šautuvą pravalyti, gali išgaruoti, galima padaryti viską. Pats šautuvo netikrino, neuostė, jį apžiūrėjo tik vizualiai. Jokio eksperto nekvietė. Iš kelių policijos buvo du pareigūnai, jis ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, atvykęs kartu su juo. Joks kitas pareigūnas nebuvo iškviestas. Ginklo neuostė, kiti ir neuostė. Ginklai buvo sudėti automobilyje, jų niekas neuostė. Vietoje tokios kalbos, kad „aš nešoviau, žiūrėkit ginklus“ nebuvo. Vietoje visi asmenys buvo pasimetę. Asmenims buvo nustatytas blaivumas. Gali pasakyti tik tai, kad šauta buvo graižtviniu šautuvu. Stirnos nuotraukos buvo darytos telefonu, nes buvo pirma diena po atostogų ir neturėjo vaizdo kameros. Nušovimo vietos atstumą išmatavo per „Maps“, yra pridėta schema, daugiau jokių matavimų nėra.

Liudytoja B. M. teisme parodė, kad L. L. yra matytas pas kaimyną, priešiškumų su juo nėra. Tik asmuo visą vasarą pro jos kiemą į sandėlį važiuoja šiukšlių gyvūnams. Po 20.00 val. prie T. – P. kelio kur gyvena, nuėjo už tvoros pasiėmusi žirkles karpyti gyvatvorę, pro ją pravažiavo L. L.. Tas buvo jau trečią kartą per dieną. Pravažiavo lėtai, žmogaus ėjimo greičiu, apsisuko ir dar lėčiau važiuodamas link Š. pusės už 50 m sustojo. Išgirdo, kad jis sustojo, pakėlė galvą ir pagalvojo „kodėl sustojai“. Bežiūrint iš automobilio pasigirdo baisus šūvis. Ji išsigando. Vairuotojo ir keleivio pusės langai automobilyje buvo atidaryti, automobilis pašoko. Buvo 50 m atstumu nuo automobilio. Automobilyje matė vieną žmogų. Jis automobilyje persėdinėjo, lankstėsi. Pastovėjusi pradėjo eiti link automobilio. Ėjo priešinga puse nei stovėjo automobilis, džipo valstybinio numerio raidės (duomenys neskelbtini). Sustojo važiavęs pro šalį tamsiai mėlynas lengvasis automobilis, markės įvardinti negali. Automobilis sustojo už džipo, vairuotojas į ją pasižiūrėjo, kad ateina su žirklėmis ir nuvažiavo apsisukęs. Mano, kad jie šūvį girdėjo. Jai buvo likę 3-4 žingsniai nuo džipo, jis pradėjo važiuoti į priekį. Prie A. D. sodybos yra 10x5 m ploto miškelis, prieš miškelį džipas sustojo, išjungė šviesas ir stovėjo. Atsisuko, tuo metu atėjo nuo kūdros ėjo per dirvą P. U.. Jis pasakė „ką tas L. šaudo, aš išsigandau, susisukau meškeres ir bėgu namo, kad manęs nenušautų“. Jiems bekalbant džipas apsisuko ties D. sodyba ir važiavo link T. pusės, pro juos pravažiavo dideliu greičiu. Nežinojo kur yra L. L. bokšteliai, bet P. U. pasakė, kad jis nuvažiavo į savo medžioklės bokštelį. Jis pravažiavo pro ją 2 m atstumu. Automobilio stiklai netamsinti, tik ant galo uždėta padanga. Po to nebežiūrėjo į džipą. P. U. pasakė, kad žino tiksliai iš kurios vietos šovė. Sako „einam pažiūrėti, gal ką nušovė“. Jis davė savo telefoną, bet tuo metu visi operatoriai buvo užimti. Tuomet nubėgo iki namų, pasiėmė savo telefoną ir skambino numeriu 112. Tuo momentu kuomet atsiliepė operatorė, rado nušautą stirną, kuri dar kvėpavo ir gargaliavo. Sugaišo tik nubėgdama iki namų. Kitų asmenų netoliese nebuvo, tik P. U., kuris paskui sakė, kad dar kitas asmuo žvejoja. Iki šūvio L. L. sėdėjo už vairo, nes ji buvo beveik ant kelio. Iš automobilio jis išlipęs nebuvo, po šūvio jis tik blaškėsi po automobilį. Paskambinus operatorė pradėjo šaukti „ar jūs sužeisti“, sakę „mes nesužeisti, bet radome nušautą gyvūną“. Kaimynas pasakė, kad džipas nuvažiavo į medžioklės bokštelį. Visi šaudymai buvo ties jos žemės ir miško riba. Pasisekė, kad jos tėvas tuo laiku nebuvo pamiškėje, jei būtų buvęs, ir jam galėjo kliūti. Po įvykio su L. L. susitikusi nebuvo. Visi važiuoja per bendro naudojimo kelią. L. L. važiuoja per bendro naudojimo kelią, kuris veda per jos valdas. Dėl plytų priekaištų nėra jam išsakiusi, nėra su L. L. kalbėjusi. 2014-08-18 paaiškinime brakonieriumi jį pavadino tik dėl šio įvykio. Jei žmogus važiuodamas pagrindine gatve šaudo, tai yra neadekvatu. Po šūvio dideliu greičiu jis pravažiavo pro ją, P. U. buvo 4 m atstumu nuo jos žemiau skardžio. L. L. automobilio spalva „šlapias asfaltas“, pilkos spalvos. Užfiksavo automobilio numerių raides, buvo stresinėje situacijoje. Jis automobilio viduje lankstėsi, persėdinėjo, tiesiog „davėsi“ po automobilį. Ar jis persėdo į automobilio vidurį ar galą, tiksliai įvardinti negali. Buvo 50 m atstumu. L. L. visą vasarą važiuoja pro ją, jį pažino prie vairo. Susitikę buvo pas kaimyną S. K., pasisveikino. Matė tą vakarą L. L. pravažiuojantį lėtai, pirmyn ir atgal. Automobilyje matė vieną žmogų - L. L.. Jie sako, kad buvo visi, nes ginasi. Jei ji būtų ne arti, nebūtų paskambinusi. Buvo dar šviesu, vasara. Griaustinis buvo apie 23.00 val. Automobilis „Nissan Patrol“ visiškai sustojo. Vyrus matė kuomet atvyko policija ir ji sėdėjo policijos automobilyje.

Liudytojas P. U. teisme parodė, kad L. L. gal matytas, bet jo nepažįsta, santykiai su juo neutralūs. Apie 20.00 val. žvejojo ir išgirdo šūvį, po kurio laiko išėjo ant kelio ir sutiko B. M., ji buvo isterijos būsenoje. Ji pareiškė, kad šaudo L. L.. Ji nubėgo, pasiėmė telefoną ir paskambino policijai. Nuėję į pamiškę rado stirną, nebegyvą, nušautą. Atvyko policija, sakė palaukti, bet pradėjo lyti ir jis išėjo namo. Po šūvių pamatė kelyje tamsų džipą. Po kurio laiko pamatė panašų džipą grįžtant link Š. upės. Džipo numerių neįžiūrėjo, tamsios spalvos. Nematė kiek žmonių juo važiavo, kas vairavo, nežino. Apie šūvį pranešė B. M.. Šūvį girdėjo ir pats. Stirną matė, prie jos ėjo su B. M.. Prie jos arti nebuvo priėjęs, buvo 2-3 m atstumu, bet jam pasirodė, kad stirna dar kvėpavo. B. M. buvo isterijos būsenoje, iš pradžių neprisiminė vairuotojo pavardės, po to prašė pasilikti. Ji pasiliko laukti, kol atvyko policija, kad niekas nepaimtų stirnos. Panašus džipas nuvažiavo link Š. upės. Matė būdamas prie prūdo kaip džipas nuvažiavo, pro jį stovintį ant kelio nepravažiavo. Nematė konkretaus medžiotojų džipo. Prieš tai dar buvo pravažiavę džipų, po šūvio tik vienas džipas, tiksliai nepamena. Meškerioti nuėjo apie 19.00 val. Matė kažkokį automobilį važiuojantį į miško pusę, galvojo, kad S. K. važiuoja. Po to matė 20.30 val. pravažiavusį džipą, jis buvo tamsus. Po šūvio jis nuvažiavo link Šiaulių. Po 10-15 minučių matė pravažiuojant panašų džipą važiuojantį link Š. upės. Nežino, ar tai buvo tas pats automobilis. Atstumas nuo jo iki džipo galėjo būti 70-80 m. Abu džipus matė būdamas prie prūdo. Įsitikinęs, kad matė džipą būdamas prie prūdo. Kaip atrodo L. L. džipas, nežino.

Liudytojas V. L. teisme parodė, kad L. L. mato antrą kartą. Rugpjūčio 18 dieną pamiškėje matė nušautą stirną, du pareigūnus, moterį ir vyrą. Stirna buvo nušauta. Moteris sakė, kad matė, kad sustojęs L. L. iš automobilio nušovė stirną ir nuvažiavo. V. V. paskambino L. L., kad jis iš bokštelio atvažiuotų prie inspektorių. Su V. V. laukė kol jie su savo džipu atvažiuos iki jų. Buvo patikrinti medžiotojų dokumentai. Inspektorius V. V. pasakė L. L., kad važiuotų iš paskos į įvykio vietą. V. V. pagal moters kalbą surašė protokolą. Automobiliu atvyko keturiese. Dėl ginklų nežino, negali pasakyti. Dėl stirnos nušovimo įvykio vietoje su kitais asmenimis kalbos nebuvo. Stirnos nušovimas buvo šviežias, tiksliai negali pasakyti, nes yra ne medžiotojas, bet matėsi, kad vakare šauta. Stirna buvo nesustingusi stipriai. Jos nelietė. Matė, kad V. V. fotografavo telefonu. Jis vartė ir pagal vartymą suprato, kad gyvūnas nesustingęs. B. M. sakė, kad automobilyje buvo vienas žmogus. Sakė, kad džipas „Nissan Terano“, tamsios spalvos, ji pažino L. L., kuris sėdėjo automobilyje. Minėjo numerio raides ar skaičius, tiksliai nepamena. L. L. sakė „aš nešoviau ir nevažiavau“, daugiau nepamena. L. L. sakė „galit uostyti mano šautuvą“, jis norėjo įrodyti, kad tikrai nešovė iš to ginklo, kurį turėjo. Pareigūnai ginklo neuostė. Vienas ekspertas atvykęs buvo, kas jį kvietė, nežino. Tai buvo policijos pareigūnas su uniforma, atvyko su policijos džipu. Buvo viso trys pareigūnai ir jie du aplinkosaugininkai. Ar buvo braižoma įvykio schema, nepamena. Gyvūno utilizavime nedalyvavo. Prie jo akių ginklo niekas neuostė. Tiksliai nepamena automobilio markės. Automobilis tamsios spalvos. Galvojo, kad atvyko ekspertas, bet tiksliai nežino.

Liudytojas R. Š. teisme parodė, kad L. L. matytas tik dėl įvykio, santykiai su juo neutralūs. Dienos nepamena, vakare 21.00-22.00 val. paskambino policijos budintis ir pranešė, kad G. kaime sulaikytas medžiotojas, nušauta stirna. Paskambino pareigūnui V. V. ir liepė vykti į įvykio vietą. Tiesiogiai su L. L. nebendravo. B. M. paaiškino, kad pravažiavus automobiliui nuo Šiaulių pusės, apsisuko, sustojo, išgirdo šūvį, ji pažino asmenį, sėdintį automobilyje. Sužinojo, kad pas netoliese gyvenantį ūkininką S. K. yra sumontuota vaizdo kamera ir galimai nufilmuotas automobilis, kuris apsisuko. Nuvyko pas S. K., jis įjungė monitorių, tačiau tos dienos įrašo nebuvo išlikę, kadangi taip nustatyta programa ir praėjus kuriam laikui įrašai ištrinami. S. K. sakė, kad išgirdo, kad kažkas vyksta ir įjungęs kamerą matė kaip atvažiuoja automobilis ir apsisuka. Paprašė, kad jis tai išdėstytų raštu. Jis pasakė, kad pareiškimo nerašys, nes jie kartu medžioja. Laiko pasakyti negali, kada ten buvo nufilmuota, bet jis patvirtino, kad peržiūrėjo tos dienos įrašą, kur matosi, kad L. L. automobilis apsisuka. Jis įrašą pasižiūrėjo po įvykio. Jis patvirtino, kad tai buvo L. L. automobilis. Kad tai buvo tikrai L. L. automobilis, abejonių iš jo žodžių nekilo.

Liudytojas A. R. teisme parodė, kad L. L. nematytas. Įvykio vietoje nebuvo, tik buvo pas ūkininką S. K. peržiūrėti filmuotos medžiagos. Vaizdo įrašo nebuvo, tik ūkininkas pasakė, kad važiavo džipas, apsisuko ir įvažiavo. Džipas buvo tamsios spalvos, susijęs su tuo įvykiu. Nepamena, ar sakė kam džipas priklauso ar kas jį vairavo. Vyko pas S. K. kaip apylinkės inspektorius. Sakė, kad įvažiavęs džipas ar kas jį vairuoja. Pavardžių neminėjo.

Liudytojas G. B. teisme parodė, kad L. L. matytas, santykiai su juo neutralūs. Iš budėtojo gavo pranešimą, kad G. kaime iš automobilio nušauta stirna. Pareiškėja paaiškino, kad karpant krūmus, sustojo „šlapio asfalto“ spalvos džipas, iš kurio buvo nušauta stirna. Atvykę rado nušautą stirną ir įvykį tirti perdavė aplinkos apsaugos darbuotojams. L. L. sakė, kad automobilio nevairavo, buvo tikrintas keturių asmenų blaivumas. Trims asmenims buvo nustatytas neblaivumas. Automobilį vairavo blaivus asmuo, matė kas atvažiavo. L. L. nurodė, kad tą dieną automobilio nevairavo, o vairavo draugas. Dėl ginklo apžiūros aiškinosi kolega ir atvykęs tyrėjas. Tyrėjas buvo atvykęs dėl neteisėto šaudymo iš automobilio, jį atsiuntė budėtojas. Kokius veiksmus jis atvykęs atliko, nematė. Matė tik, kad kolega buvo nuėjęs, pažiūrėjo ginklus.

Liudytojas S. P. teisme parodė, kad L. L. pažįstamas, draugas, su juo konfliktų nėra. B. M. nepažįstama. Atvykus su A. M. pas L. L. paliko savo automobilį ir sėdę į jo automobilį apie 18.00 val. išvyko medžioti. Nuvyko į bokštelius ir laukė žvėries. Grįžtant juos sustabdė pareigūnai, pradėjo tikrinti šautuvus. Sakė, kad rastas žvėris, pradėjo juos kaltinti „nušovėt ožį, likusi kulka, bus blogai“. Kaltino L. L.. Automobilyje buvo keturiese, jį vairavo A. M.. Miške truputį vairavo L. L., taip visą laiką vairavo A. M.. L. L. sėdėjo automobilio priekyje. Automobilis džipas „Nissan Patrol“. Pareigūnai pasakė, kad B. M. mačiusi šaunantį L. L.. L. L. visą laiką buvo su juo. Važiuojant į vietą medžioti moters nematė. Sėdint bokštelyje aplink buvo šūvių, buvo griaustinis. Važiuojant šūvių negirdėjo. Važiavo apie 18.00 val. medžioti P. medžioklės plotuose. Link medžioklės plotų važiavo tolygiu greičiu. Leistinas greitis iki 90 km/h, sustoję niekur nebuvo. Pats medžiojo su pusautomačiu, tai graižtvinis šautuvas. Juo galima šauti 150 m atstumu. Kiti taip pat turėjo graižtvinius ginklus. L. L. ginklas „Mazalat“, kitų pavadinimų nežino. Ginklų taikinio atstumai panašūs. Nušautą stirną matė iš toli kuomet privežė. Arti stirnos nebuvo priėjęs, jos nečiupinėjo. Iš L. L. namų važiavo apie 20-30 minučių. Su L. L. buvo viename bokštelyje. Nežino, kaip automobilis galėjo 20.30 val. būti ant kelio, automobilis stovėjo prie jų. Viskas greitai vyko, juos stabdė su švyturėliais. Stabdė gamtos apsaugos inspektorius, patikrino medžioklės dokumentus, šautuvus, jų numerius. Po to paėmė L. L. šautuvą, sakė „nušovei“. Jis sakė „nieko nešoviau, uostykit šautuvą“, tuomet pasiėmė šautuvą su savimi ir liepė važiuoti iš paskos. Pareigūnai žiūrėjo, nešiojosi šautuvą. Buvo pora policijos pareigūnų, gamtos apsaugos inspektorius ir dar draugovininkas. L. L. sakė „imkit, žiūrėkit šautuvą“, tikslių jo žodžių nepamena. Atvažiavo į gamtos apsaugos inspekciją. Po to paėmė jo automobilį, šautuvus ir vyko į gamtos apsaugos inspekciją. Šautuvą pasiima, pažiūri, vėl padeda. Šautuvą žiūrėjo V. V.. L. L. sakė „imkit, uostykit šautuvą“. Bokštelyje buvo tris – keturias valandas, nuo kokių 18.20 val. iki kada, tiksliai nuo kada iki kada pasakyti negali. L. L. jo vieno miške nebuvo palikęs. Išlipus iš bokštelio susiskambino su kitais. Šautuvą uostyti L. L. sakė prie automobilio ant kelio. Buvo policijos komisariate, aplinkosaugos inspekcijoje nebuvo. Šautuvas buvo padėtas ant stalo dėkle. Jis išimtas iš dėklo nebuvo, tik buvo išneštas.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad L. L. pažįstamas, konfliktų su juo nėra. Susiskambino su S. ir nuvyko pas L. L. apie 18.00 val., atėjo kaimynas, sėdo už vairo ir nuvairavo iki miško. L. sėdėjo šalia, gale sėdėjo R. su S.. Nuvažiavę su R. išlipę nuėjo į bokštelį ir ten sėdėjo. Subjuro oras. Susiskambino, kad jau baigia medžioklę. Atėjus iki automobilio sėdo už vairo ir važiuojant sustabdė pareigūnai. Aplinkos apsaugos pareigūnas pasakė parodyti šautuvus, sutikrino. L. L. šautuvą nusinešė. L. L. sako „tikrinkit, uostykit šautuvą, kas blogai“. L. L. pasakė „tu šovei, duok šautuvą“. Jiems liepė važiuoti paskui. Nuvažiavo prie nušautos stirnos, ten pora valandų vaikštinėjo, žiūrinėjo, atvyko pareigūnas su lagaminu ir pasakęs „aš čia nieko nematau“ išvyko. Po to nuvyko į policiją, ten užtruko visą naktį. Ten šautuvą tai padeda ant stalo, tai išneša. Automobilį iš namų iki miško vairavo jis pats, miške vairavo L., po to vėl jis. Grįžtant vyrai išgėrė alaus. Sėdėjo bokšteliuose, o stirna buvo nušauta kaime. Ten pilna medžiotojų. B. M. nėra matęs. Nesupranta kodėl kaltina L. L.. Automobilio langai gal tamsinti, o priekyje gal rūkydamas buvo prasidaręs langą, nepamena. L. L. nerūko. Buvo tamsu. Kiek buvo valandų kuomet prasidėjo lietus, nežiūrėjo. Automobiliu važiuojant šūvių negirdėjo. Pravažiuojančių automobilių negirdėjo. Sėdint bokštelyje girdėjo šūvius ar griaustinį. Kitų šūvių aplink buvo. Sakė, kad jie nešovė. V. V. ten dalyvavo, jis L. L. sakė „nušovei žvėrį“. Linas jam sakė „nešoviau, uostyk šautuvą“. Prie jų šautuvo nežiūrėjo, vaikščiojo prie kitų pareigūnų, nes buvo policijos pareigūnai. Šautuvą V. V. tai atneša, tai parneša. Dar buvo atvykęs pareigūnas su džipu. Jį iškvietė pareigūnų komanda praėjus pusantros valandos. Pareigūnas pasakė „aš kriminalo nematau“. Viso buvo du policijos pareigūnai, V. V. ir dar atvyko pareigūnas su lagaminėliu.

Liudytojas R. B. teisme parodė, kad L. L. yra jo draugas, kaimynas, su juo konfliktų jokių. Rugpjūčio 18 d. apie 17.00 val. paskambino L. L. ir pakvietė medžioti. Sakė „grįšiu apie 18.00 val.“. Grįžęs persirengė ir nuėjo pas jį. Pakalbėjo ir išvyko į medžioklę. Vyko keturiese, automobilį vairavo A. M.. Nuvykę į mišką su A. M. išlipo medžioti ir toliau automobilį nuvairavo L. L.. Automobilio langai buvo uždaryti, tiksliai nepamena. Stirną nušautą matė, nes vyko paskui pareigūnus. Pareigūnas pasakė „nušautas stirninas“ ir liepė sekti paskui. Stirną matė, nušovimas šviežias, kūnas neapiręs. Važiuodami nešovė, nes tai draudžia įstatymai. Šūvių garsai buvo girdimi, bet miške sunku susakyti iš kur sklinda. Tą vakarą buvo griaustinis, B. M. nematė. Pareigūnai apkaltino L. L., nežino kodėl. Mano, kad gal reikėtų L. L. ir B. M. santykius išsiaiškinti. Iš jų niekas nešovė. Nežino kas buvo, pats sėdėjo miške. Iš bokštelio išlipo A. ir jis pats. Ar 20.30 val. girdėjo šūvius, nepamena. Jei pro bokštelį automobilis važiuoja naktį - girdisi, dieną – ne. Kitas išvažiavimas iš L. L. bokštelio yra. Privažiavusio automobilio prie miško negirdėjo. Išvykus iš miško juos pasitiko V. V. su policijos pareigūnais ir pasakė, kad yra nušautas stirninas. Paprašė pateikti ginklus, patikrino, po to paprašė sekti paskui juos. Nuvykus prie žvėries atvyko dar vienas pareigūnas – kriminalistas. Po to paprašė važiuoti į komisariatą, ten buvo ilgai. Buvo paėmę L. L. šautuvą, paskui atnešė, vėl paėmė. L. L. sakė „aš nekaltas, aš nešoviau, ginklas dar šiais metais nešautas“. Jis šaukė sugniuždytas. Su B. M. jo santykiai draugiški. L. L. B. M. netinka. Jis yra pasakojęs, kad važiuoja pasiimti pašarų ir tai B. M. nepatinka. Pačių konfliktų negirdėjo. Su V. V. konfliktų nežino, su V. V. kartu nemedžioja. Ar L. L. medžioja su V. V., nežino.

Liudytojas V. B. teisme parodė, kad L. L. nėra matęs. Apie 18.00 val. susiruošė žvejoti. Po 18.15 val. pravažiavo šviesus džipas „Nissan Patrol“, kuris dažnai važiuoja į medžioklės bokštelius, veža žvėreliams maistą. Nuėjo prie prūdo, atėjo žmogus. Jis žvejojo viename krante, pats – kitame, atsisukęs į Š. pusę. Gal po 20.00 val. ar 20.30 val. pasigirdo šūvis. Priekyje stovėjo juodas džipas, įjungti „stopai“, bet ar iš jo šovė, negali pasakyti, jo markės nežino. Atstumas nuo jo 200 m. Į mišką nuvažiavo „Nissan Patrol“ šviesus „kibirinis“, o kas jame važiavo, nežino. Atstumas iki džipo buvo apie 300 m. Po kelių dienų atvažiavo inspektorius, paklausė „ar girdėjai“, liepė parašyti kam priklauso džipas. Parašė kad ten buvo L. L.. Sakė, kad nežino kieno tas džipas, inspektorius sako – L.. Pasiaiškinimą pats rašė. L. pavardę įvardino inspektorius. Sakė, kad jį matė B.. Iš džipo niekas išlipęs nebuvo, viską matė iš automobilio galo, buvo atsarginis ratas ant galo. Nuvažiavo link Š.. Džipas, nuvažiavęs link miško, buvo „kibirinis“. Tą džipą pažįsta, nes jis į bokštelius važiuoja. Prūde žvejoja dažnai. L. L. nepažįsta. Versti niekas nevertė, tik pasakė, kad automobilis L. L..

Liudytojas S. K. teisme parodė, kad L. L. pažįstamas. Pats priklauso medžiotojų būreliui, jis yra grupės vadas. Apie šį įvykį žino iš spaudos. Vakare grįžo iš darbo, matė, kad prie miško kažkas buvo. Po to buvo atvykęs R. Š. ir pareigūnas. Kieme yra kameros, kurios turi 7 dienų atmintį. Kas važiavo 18-ą dieną, negalėjo pamatyti. Pareigūnai atvažiavo, jiems parodė kameras ir pats tuomet sužinojo apie kamerų atmintį. 18-ą dieną kamerų neperžiūrėjo, negali pasakyti kas ten buvo. L. L. atvažiuoja pasiimti šiukšlių, pasišerti. Pats įvykio nematė. L. L. automobilis „Nissan“, didelis džipas. Kameros filmuoja tik kiemą, kas per kelią važiuoja, nemato. Diskutavo su R. Š., sakė „būtų smagu, kad ką surastumėte“. Negalėjo pasakyti, kad matė L. L., kad negali nieko liudyti. Neigia pranešime užfiksuotus žodžius. Mano, kad R. Š. galėjo išversti ar pasinaudoti kažkokiu jo sakiniu, gal ne taip suprato. Galvoja, kad L. L. taip negalėjo padaryti. Pats yra pasyvus medžiotojas. R. Š. buvo atvykęs kartu su uniformuotu pareigūnu. Vaizdo įrašo tą dieną nežiūrėjo. Liudyti nebijo. Bendravo su pareigūnu, bet daugiau su R. Š.. B. M. pažįsta, L. L. - taip pat. Mano, kad B. M. ir L. L. neturi turėti konfliktų. L. L. dažnai atvažiuoja pas jį, gal jai trukdo. Apie konfliktą dėl plytų nieko nežino, yra kažkada davęs jų L. L.. Gatve važiuojančių automobilių filmuotoje medžiagoje nesimato. Jei automobilis įsuka į kiemą, apsisuka, tuomet kameros užfiksuotų.

Liudytojas G. P. teisme parodė, kad dirba Šiaulių miškų urėdijoje. Apžiūrėjo stirnos patelę ir nustatė tik jos amžių. Ar nušovimas šviežias, nesidomėjo. Reikėjo nustatyti amžių ir pasakyti ar tai stirnos jauniklis ar stirna. Sąlyginis dalykas kiek laiko praėjo nuo nušovimo, gyvūnas sustingsta per porą valandų. Įvykio metu su medžiotojais nebendravo, tik su gyvosios gamtos darbuotojais. Kokiu ginklu nušautas gyvūnas, nesidomėjo.

Liudytojas D. Š. teisme parodė, kad L. L. nepažįstamas. Buvo gautas iškvietimas, kad iš važiuojančios transporto priemonės buvo nušauta stirna. Moteris matė kaip nušovė. Nuvykus į įvykio vietą moteris laukė. Buvo iškviesti aplinkos apsaugos inspektoriai. Moteris aiškino, kad tiksliai matė iš kokio automobilio buvo šauta, ji matė iš arti. Prie jų aplinkos apsaugos inspektorius susiskambino su būrelio vadovu. Po to su gamtos apsaugos inspektoriumi vyko pasitikti medžiotojų. Gamtos apsaugos inspektorius sutikrino medžiotojų ginklus. Rezultatų dėl ginklų nežino, pats užtikrino viešąją tvarką. Nuvyko į įvykio vietą po įvykio. Moteris sakė, kad automobilyje matė vieną asmenį. Su moterimi buvo kažkoks vyras, o prieš tai dar buvo žvejys senukas. Jis sakė, kad girdėjo šūvį, bet nieko nematė. Moteris įvardijo automobilį, jo numerius, žmogų. Atvykus pradėjo temti. Žvėris buvo negyvas, galvojo, kad patinas, bet paaiškėjo, kad patelė. Ką medžiotojai aiškino gamtos apsaugos inspektoriui, nepamena. Vienas vyras sakė „nešoviau, esu ramus“. Uostyti ginklą niekas neprašė. Negirdėjo, kad sakė ginklą uostyti, bet inspektorius ginklą žiūrėjo. Nepamena, ar jį uostė. Buvo visą laiką šalia per du metrus nuo jų. Dar buvo atvykusi OPER grupė. Kvietė kad apžiūrėtų stirną. Pareigūnams atvykus galėjo būti apie 21.30 val. Medžiotojai buvo keturiese. Jie atvyko iš miško vienu automobiliu. Jiems nustatė girtumą. L. L. automobilio nevairavo, vairavo jo draugas. Nepamena, ar jo klausė, ar jis tą dieną vairavo. Paaiškinimą ėmė, bet nepamena ką tiksliai sakė

Liudytojas Ž. S. teisme parodė, kad L. L. pagal pavardę negirdėtas, įvykis girdėtas. Buvo nušauta stirna, nuvykus įvykio vietoje buvo pareigūnai, aplinkos apsaugos inspektorius, keturi civiliai asmenys. Nuvyko į įvykio vietą praėjus keturios valandoms po paties įvykio. Atvykęs pakalbėjo su policijos pareigūnais, pasiklausė aplinkybes, kalbėjo su aplinkosaugos inspektoriais. Ginklų vizualiai neapžiūrėjo. Jo užduotis buvo nustatyti ar nėra nusikalstamos veikos požymių. Pagal liudytojos parodymus stirna buvo nušauta iš automobilio. Su pačia liudytoja nekalbėjo. Buvo daugiau medžiotojų. Kažkas buvo užsiminęs, kad iš to ginklo seniai nešauta. Tokia frazė pasakyta buvo. Ginklo neapžiūrėjo, nes tai ne jo kompetencija. Jei yra įtarimas, kad ginklas buvo panaudotas, jis turėjo būti išimtas. Vyko kaip tyrėjas, jei būtų nusikalstamos veikos požymių, būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šautuvas buvo laukiamajame, jo neapžiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Pagal ATPK 85 str. 6 d. gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas – užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai aiškiai patvirtina, kad 2014-08-18, vakare apie 70 metrų nuo kelio Š. – P., P. medžiotojų būrelio medžioklės plotuose rasta neteisėtai nušauta stirnos patelė. Esminis klausimas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje – pažeidimo subjekto.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, sprendžia, kad šiuo gi atveju byloje nėra patikimų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. L. įvykdė jam inkriminuotiną administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 6 d.

Visų pirma, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. L. pozicija yra nuosekli visose teisenos stadijose: tiek apklausiamas tyrimo metu (4, 27, 29, 38 b. l.), tiek apklausiamas teisme L. L. kategoriškai neigė, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. draudžiamu medžioti laiku neteisėtai nušovė stirnos patelę; tvirtino, kad nuo 19.30 val. iki 23 val. buvo bokštelyje.

Antra, iškart po šūvio įvykio vietoje į stirnos patelę šovęs asmuo sulaikytas nebuvo.

Trečia, byloje yra duomenų, kad tą dieną L. L. su savimi turėjo graižtvinį šautuvą „Mazalat“, 7,62x54, Nr. M97456, tačiau nėra jokių duomenų apie šio šautuvo panaudojimą būtent 2014 m. rugpjūčio 18 d. vakare, kadangi minėtas ginklas pareigūnų tirtas nebuvo. Kaip nurodyta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kaimiškosios policijos nuovados 2014-11-14 rašte Nr. 40-S-4549 (79 b. l.), informacijos apie galimai atlikto ginklo Mazalat 7,62x54 panaudojimo apžiūrą užregistruota nėra.

Ketvirta, liudytojų duoti parodymai nepatvirtina, kad būtent L. L. 2014 m. rugpjūčio 18 d. draudžiamu medžioti laiku neteisėtai nušovė stirnos patelę. Kaip nurodė liudytoja B. M., ji matė, kad L. L. tuo metu kada buvo paleistas šūvis, buvo automobilyje „Nissan Patrol“, tačiau ji pati tiesiogiai nematė, kad būtent L. L. būtų šovęs į stirną, nematė ir ginklo, iš kurio galimai buvo šauta. Ji tik nurodė, kad L. L. kažką automobilyje daro, pasilenkia, sukinėjasi į šonus (6 b. l.). Nors liudytoja ir tvirtino, kad automobilyje matė tik vieną L. L., tačiau negalėjo kategoriškai pasakyti, ar automobilyje tikrai nebuvo kitų asmenų. Šiuo atveju liudytoja B. M. tik spėjo, kad iš automobilio šovė L. L., kadangi kitų asmenų transporto priemonėje ji tiesiog nematė. Tačiau su L. L. tą vakarą medžiojo dar trys medžiotojai – S. P., A. M., R. B.. Liudytojas S. P. teisme aiškiai parodė, kad tą vakarą L. L. visą laiką buvo su juo; L. L. jo vieno miške nebuvo palikęs. Iš esmės analogiškas aplinkybes S. P. buvo nurodęs ir tyrimo metu (37 b. l.). Taigi, netgi darant prielaidą, kad šiuo atveju buvo šauta iš L. L. priklausančio automobilio „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (L. L. priklausantis automobilis minimas ir Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko R. Š. 2014-09-01 tarnybiniame pranešime), lieka vis tiek neaišku, kas tą šūvį galėjo atlikti (iš automobilio niekas išlipęs nebuvo), nes tada lieka nenuneigta gynybos iškelta versija, kad L. L. tą vakarą automobilyje vienas nebuvo. Kitų teisme apklaustų liudytojų (P. U., V. V., V. L., S. K., R. Š., G. B., V. B., G. P., D. Š., Ž. S. ir kt.) parodymai šiuo atveju esminės įrodomosios vertės neturi, nes šie liudytojai nematė paties įvykio kada buvo šaunama į stirnos patelę. Vien tai, kad kai kurie asmenys galimai matė tam tikrus važiuojančius automobilius keliu Š. – P., girdėjo šūvį (P. U., V. B.), įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta (t. y. esant nenuneigtai versijai dėl asmenų skaičiaus automobilyje „Nissan Patrol“ ir nesant liudytojų, kurie aiškiai matytų patį šovimo momentą iš automobilio, tame tarpe – ir šovusį asmenį), neįrodo L. L. kaltės pagal ATPK 85 str. 6 d.

Taigi, įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra patikimų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti išvadą, jog L. L. draudžiamu medžioti laiku neteisėtai nušovė stirnos patelę. Pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad L. L. 2014 m. rugpjūčio 18 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 6 d., todėl, vadovaujantis pamatiniu teisės principu - in dubio pro reo, administracinio teisės pažeidimo byla L. L. atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi byla L. L. atžvilgiu nutrauktina, jam grąžintini iš jo paimti daiktai – autmobilis bei šautuvas su atitinkamais priedais.

Teismas nenustatė, kad vykdant liudytojų apklausas sąmoningai buvo išsakyti neteisingi faktai, todėl nėra pagrindo dėl to priimti atskiros nutarties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 6 dalį L. L. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Automobilį „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), medžiotojo bilietą Nr. 039377, medžioklės lapą Nr. 685997- grąžinti L. L..

Graižtvinį šautuvą „Mazalat“, 7,62x54, Nr. M97456, optiką Superb 6x50, du šovinius 7,62x54, rudos spalvos odinį diržą, medžiaginį žalios – rudos spalvos dėklą (pagal 2014-08-19 ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolą Nr. 00192) - grąžinti L. L..

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.