- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-532-254/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės,
dalyvaujant ieškovei D. K., atsakovui A. K., jo atstovui advokatui Juozui P. K. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu ( b.l. 64-66) prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 1984-11-06 Pasvalio raj. Civilinės metrikacijos skyriuje ir nustatyti, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės bei priteisti iš jo 5000 Lt neturtinės žalos. Taip pat prašė padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą - 70/100 gyvenamojo namo 41822,20 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini)., registruotą D. K. vardu sutuoktiniams po 35/100 dalis 20 911,10 Lt vertės; transporto priemones: JEEP CHEROKEE, valstybinis Nr.: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr.: (duomenys neskelbtini) priekabą valstybinis Nr.: AZ990, registruotus A. K. vardu, palikti jo nuosavybėn, o ieškovei priteisti 2550 Lt kompensaciją už ½ šių transporto priemonių vertės; be to, priteisti jos nuosavybėn televizorių „Samsung" 1499 Lt vertės ir šaldytuvą „Samsung" 1099 Lt vertės. Ieškovė nurodė, kad sutuoktiniai nebegyvena kartu ir nebeveda bendro ūkio nuo 2008-09-05. Jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jo gyvenimo būdas bei požiūris į šeimą nepriimtinas. Atsakovas yra ūmaus, neprognozuojamo charakterio, piktnaudžiavo alkoholiu, ne kartą sutuoktinę yra sumušęs. Dėl fizinio smurto prieš dukrą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, atsakovas nepagrįstai apkaltino ieškovę ir sūnų jo pinigų vagyste. Ieškovė nurodė, kad atsakovas sužlugdė jos svajonę turėti tvirtą, gražią šeimą, dėl jo elgesio ji patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį ir emocinį skausmą, todėl nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, prašė priteisti iš jo 5000 Lt neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, padalino santuokoje įgytą turtą bei priteisė ieškovei 3000 Lt. neturtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes sutuoktinės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, kurį ieškovė įrodė liudytojų G. S. ir A. C. parodymais, duomenimis iš policijos apie įspėjimą atsakovo dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio. Teismas nustatė, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (būti lojaliam, gerbti vienas kitą, taip pat remti moraliai bei materialiai savo sutuoktinę), žiauriai elgėsi (naudojo fizinį smurtą) su kitu sutuoktiniu ir dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovo žiaurus elgesys neabejotinai sukėlė ieškovei fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, ji buvo priversta išeiti iš namų, keisti darbovietę, gyvenamąją vietą, todėl atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį priteisė ieškovei 3000 Lt. neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo 2009-11-30 sprendimo dalį ir nustatyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kad jis yra ūmaus būdo, agresyvus. Apelianto teigimu, bet kokie nesklandumai šeimoje visuomet būdavo išprovokuojami ieškovės iniciatyva, nes ji neteisingai užstodavo vaikus, o apeliantui tapus neįgaliam, jis ieškovei tapo nereikalingas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovė D. K. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad teismas pagrįstai santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, kadangi byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nurodytas apeliaciniame skunde aplinkybes, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Kolegija CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K. ir D. K. santuoka įregistruota 1984-11-06 Pasvalio raj. civilinės metrikacijos skyriuje (a. į. Nr. 208). Santuokoje gimė du vaikai: V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnus T. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurie yra pilnamečiai.
CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė faktu, kad atsakovas žiauriai elgėsi su sutuoktine ir šeimos nariais, sumušė dukrą Vilmą. Ieškovė šias aplinkybes, be savo paaiškinimo, įrodinėjo liudytojų G. S. ir A. C. parodymais, duomenimis apie kreipimąsi į Prienų raj. PK dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio ir moralinio smurto bei dėl dukters Vilmos sumušimo (b.l. 78-79). Liudytoja G. S. patvirtino, kad atsakovas dažnai girtaudavo, jo bijojo visas kaimas, ji matė ieškovę sumuštą atsakovo, ją su vaikais net buvo išvežus pas ieškovės motiną, taip apsaugodama nuo atsakovo smurto. Taip pat paliudijo, kad matė atsakovą mušant ieškovę ir dukrą, o šių faktų buvimą patvirtina rašytiniai įrodymai iš Prienų policijos komisariato. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes ieškovė susitaikė su atsakovu, jam pažadėjus daugiau nesmurtauti, užsikoduoti nuo alkoholio. Aplinkybes, kad atsakovas pažadėjo ieškovei nesmurtauti ir užsikoduoti nuo alkoholio, tačiau pažado neištesėjo, apeliantas patvirtino apeliacinės instancijos teisme. Be tų pačių aplinkybių dėl atsakovo girtavimo, apie jo smurtą sutuoktinės atžvilgiu 2008-09-04, kai ji paliko namus, paliudijo liudytoja A. C.. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė rodė randus, kurie ant jos kūno, jos teigimu, atsirado dėl atsakovo smurto. Ieškovė tvirtino, kad buvo atsakovo bauginama, todėl nesikreipė į teisėsaugos organus dėl kiekvieno smurto fakto. Atsakovas liudytojų A. N. ir P. U. parodymais nenuginčijo ieškovės įrodinėjamų aplinkybių dėl atsakovo girtavimo bei žiauraus elgesio su sutuoktine. Pirmoji atsakovo liudytoja negirdėjo, kad sutuoktiniai pyktųsi, nors nurodė, kad ji retai kada išeidavo iš namų, o liudytojo P. U. parodymai, paneigiantys atsakovo girtavimą, prieštaravo kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas jais nesivadovavo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B.; bylos Nr. 3K-3-117/2007). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepaneigė ieškovės įrodinėjamų aplinkybių dėl smurto, žiauraus elgesio su sutuoktine ir šalių dukra, taip pat neįrodė kitų aplinkybių, kurios paneigtų jo kaltę arba rodančių esant ieškovės kaltę. Teisėjų kolegija pažymi, kad emocijų išreiškimas dėl kito sutuoktinio elgesio, šeiminių pareigų nevykdymo, negali būti laikomas lojalumo stoka kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-580/2004). Dėl to nėra pagrindo pripažinti ieškovę kalta dėl santuokos iširimo. Be to, nustatyta, kad atsakovas, kaltindamas ieškovę ir sūnų Tautvydą pinigų vagyste, ko byloje neįrodė, pats pažeidė sutuoktinio lojalumo, pagarbos pareigą. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą.
Apeliantas ginčijo priteistą prievolę atlyginti neturtinę žalą, tačiau neginčijo priteistos žalos dydžio. Bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme nurodė, kad nesutinka su skundžiamu sprendimu ir dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Tačiau pagal CPK 323 str., pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Vienok, pažymėtina, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Nustatydamas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį pirmosios instancijos teismas įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo žiauraus elgesio su sutuoktine, įvertino jų santuokos trukmę ir abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų, todėl priteisto atlyginimo dydis nėra per didelis.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ((duomenys neskelbtini) 185 straipsniai), nepažeidė įrodymų pusiausvyros principo, o būtent šie teisės taikymo aspektai sudaro apeliacijos dalyką. Prienų rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str.1 d.1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.