Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-557-919/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-16
Bylos Nr.
AN2-557-919/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01161-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Pažeidėjas
T. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-557-919/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01161-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. (toliau – T. P.) atstovo advokato T. B. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutarimo T. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, kuriame T. P. buvo įtariamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustačius kraujyje daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,95 promilės).

2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. balandžio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant nusikalstamos veikos požymių. Šiuo nutarimu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) namu, būdamas neblaivus, kai alkoholio koncentracija buvo nuo 0,4 iki 1,50 promilės, vairavo kelių transporto priemonę – G. P. automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino, po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus ir tokiu būdu vartojo alkoholį iki patikrinimo. Tuo pagrindu 2019 m. birželio 12 d. T. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. nutarimu iš administracinio nusižengimo protokolo pašalino aplinkybę, jog T. P. apgadino automobilį ir po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus iki patikrinimo bei T. P. pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) namu, būdamas neblaivus, kai alkoholio koncentracija buvo nuo 0,4 iki 1,50 promilės, vairavo kelių transporto priemonę – G. P. automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais T. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu T. P. atstovas advokatas T. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą ANK 566 straipsnyje, T. P. teisinančius įrodymus ignoruodamas (M. Š. parodymai), arba pateikdamas jų atžvilgiu nerealius, su logika prasilenkiančius įvertinimus (nors iš degalinės „C.K." automobilį išvairavo M. Š., jis neva galėjo pasikeisti vietomis su T. P. iki atvykimo į (duomenys neskelbtini), kiemą). Tuo tarpu liudytojos L. G. parodymų netikslumus pirmos instancijos teismas ignoravo (pavyzdžiui, kategorišką patvirtinimą, kad vairavęs automobilį asmuo buvo be barzdos, kad jis buvo šviesaus gymio), visiškai nevertino paros laiko įtakos (viskas įvyko tamsiu paros metu), parodymo asmenį atpažinti tvarkos pažeidimų (policijos pareigūnai liudytojams parodė vienintelio T. P. nuotrauką ir pasakė, jog šis asmuo yra automobilio savininkės sūnus). Neatsižvelgė į tai, kad liudytoja A. L. A. matė jaunuolius tik iš viršaus - iš ketvirto aukšto, o tuo metu, kai policija išsivežė T. P. patikrinti blaivumo, buvo jau apie 22 val. (tamsus paros metas) ir ši liudytoja negalėjo matyti, ar būtent vairavusį asmenį išsiveža pareigūnai.

4.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad T. P. pripažino vartojęs alkoholį, pripažino įsivėlęs į konfliktą su G. šeima, pripažino, kad elgėsi netinkamai, tačiau nuosekliai nuo pat pirmos apklausos tvirtino, kad neblaivus nevairavo automobilio. Vaizdo įrašas objektyviai patvirtina, kad T. P. užteko sąmoningumo šiam veiksmui. T. P. nuosekliai aiškino, kad (duomenys neskelbtini), kiemą automobilį BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvairavo M. Š.. Iš policininkų parodymų taip pat matyti, kad M. Š. buvo pripažinęs, jog jis vairavo automobilį, tačiau jie nepaisė jo parodymų, bet vadovavosi L. G. ir A. L. A. parodymais, kurių klaidos galimybė buvo akivaizdi dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. Nepaisydamas esminių administracinio proceso principų, pirmos instancijos teismas tendencingai išnagrinėjo bylą ir priėmė nepagrįstą, faktus ignoruojantį, nutarimą.

4.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iš Kauno apylinkės teismo nutarimo ir iš proceso eigos susidarė nuomonė, kad T. P. buvo teisiamas dėl jo gyvenimo būdo, tai yra, ankstesnių administracinių pažeidimų, alkoholio vartojimo, įsivėlimo į žodinį konfliktą su G. šeima ir pareigūnais. Tai yra neteisingas požiūris į administracinį procesą.

4.4. Be to, apeliacinio skundo autorius nurodo, jog teismas parinkdamas baudos dydį, teisingai taikė 2018 m. rugpjūčio 8 d. galiojusio ANK 422 straipsnio 5 dalies redakciją, laikydamasis ANK 3 straipsnio 1 dalį. Parinkdamas specialios teisės atėmimo trukmę, pirmos instancijos teismas netinkamai motyvavo maksimalią vienų metų ir šešių mėnesių teisės vairuoti atėmimo trukmę, nurodydamas, kad remiasi tuo, jog pažeidimas susiję su transportu. Pastaroji aplinkybė jau yra įvertinti įstatymų leidėjo, numatant teisės vairuoti atėmimo trukmę ANK 422 straipsnio 5 dalies atveju.

5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos AVS viršininkas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo T. P. būtų paskirta piniginė bauda teisės normos sankcijos ribose pagal įstatymą, nekeičiant administracinio poveikio priemonės trukmės termino. Skunde nurodo, jog pagal ANK 422 straipsnio nuostatas už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą užtraukiama bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, Institucija pateikė atsiliepimą į T. P. atstovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo T. P. atstovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog įvykį matę liudytojai patvirtino, jog transporto priemonę vairavo būtent T. P.. Be to, liudytojai patvirtino ir tai, kad išlipęs vairuotojas svirduliavo, buvo apsvaigęs ir konfliktiškai nusiteikęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Apeliaciniai skundai netenkinami.

7. Remdamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu Institucija padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, faktinių aplinkybių, neginčija. Skundu tik nesutinkama su paskirtos baudos dydžiu. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. atstovo advokato T. B. apeliaciniu skundu nesutinkama su Kauno apylinkės teismo įrodymų vertinimu ir su T. P. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinių skundų ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad T. P. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad T. P. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta.

10. Administracinio nusižengimo byloje neginčijamai buvo nustatyta, kad T. P. (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus, kadangi prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus. Tačiau nesutinkama su ta aplinkybe, kad T. P. minėtą dieną vairavo mamai G. P. priklausantį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). T. P. atstovo apeliaciniame skunde teigiama, kad nuo pat tyrimo pradžios T. P. ir kartu su juo buvęs M. Š. teigė, jog (duomenys neskelbtini) d. T. P. prie (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus ir pajautęs, jog yra pernelyg apgirtęs, paprašė, jog automobilį parvairuotų M. Š., kuris alkoholinių gėrimų tą dieną nevartojo. Tačiau iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad tiesiogiai įvykį matę liudytojai L. G., E. G. ir A. L. A. parodė, jog iš minėto automobilio vairuotojo vietos išlipo vaikinas, kuris dėvėjo kepurę su snapeliu. Papildomai liudytoja A. L. A. nurodė, jog vaikinas buvo „apžėlęs“. Šių liudytojų parodymai viso tyrimo metu buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir surinktai rašytinei bylos medžiagai. To negalima pasakyti apie T. P. ir liudytojo M. Š. parodymus. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams T. P. nurodė, jog jo mamai priklausantį automobilį vairavo kitas draugas, kuris šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Pirminės apklausos metu (kai buvo pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime) T. P. jau nurodė, jog automobilį vairavo M. Š.. Šios versijos T. P. laikėsi viso proceso metu. T. P. kaltės neigimą teismas vertina kaip jo gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo argumentai, kad T. P. nevairavo automobilio būdamas neblaivus, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Liudytojų A. L. A., L. G. ir E. G. nuoseklūs parodymai apie tai, kad automobilį vairavo būtent T. P., paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškeltas versijas apie kitus asmenis, vairavusius automobilį.

11. Nors apeliaciniame skunde T. P. atstovas labai sureikšmina tą aplinkybę, jog prieš įvažiuodami į daugiaaukščių namų kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), T. P. su M. Š. ir kitu asmeniu užsuko į šalia esančią degalinę „C.K.“, iš kurios vaizdo įrašo matyti, jog iš degalinės aikštelės už automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo sėdi M. Š.. Tačiau Kauno apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra nagrinėjamas įvykis, kuomet T. P. vairavo automobilį daugiaaukščių namų kieme. Kaip jau aukščiau paminėta, teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais liudytojų L. G., E. G. ir A. K. A. parodymais, kadangi jie visi patvirtino, jog būtent T. P. išlipo iš automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos.

12. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog buvo pažeista asmens atpažinimo procedūra, nes įvykio vietoje buvusiems liudytojams buvo parodyta tik T. P. nuotrauka. Tai, kad nebuvo atliktas atpažinimas, kaip to reikalauja įstatymas, taikant baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, nedaro liudytojų L. G., E. G. ir L. G. A., mačiusių įvykį duotų parodymų nepatikimais. Liudytojai gana detaliai paaiškino visas įvykio aplinkybės, nurodė, jog jie matė iš automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos būtent T. P., jis dėvėjo kepurė ir išsiskyrė iš visų, kaip agresyviausias ir konfliktiškiausias asmuo, todėl jo nebūtų sumaišę su jokiu kitu asmeniu. Taigi, kaip jau minėta abejoti nuosekliais ir detaliais liudytųjų parodymais, jog automobilį vairavo būtent T. P., nėra pagrindo. Duomenų, kad liudytojas būtų siekęs apkalbėti T. P., byloje nėra nustatyta.

13. T. P. atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai paskyrė maksimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 1 metų 6 mėnesių. Šiuo atveju matyti, kad T. P. praeityje keturis kartus buvo baustas administracine tvarka. Netgi, praėjus devyniems mėnesiams po šio įvykio T. P. padarė dar vieną kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 0,45 promilės neblaivumas). Aukštesniojo teismo vertinimu, tai neigiamai apibūdina T. P. asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nedaro, jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad ši administracinio poveikio priemonė akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pagrindo naikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarimą T. P. atstovo apeliacinio skundo argumentais, nėra.

15. Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su T. P. paskirtos baudos dydžiu ir nurodo, jog jam turėtų būti skirtina bauda sankcijos ribose. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamas įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) d., tuo metu galiojusioje ANK 422 straipsnio 5 dalies redakcijoje (galiojo iki 2019 m. sausio 1 d.) nurodyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų (2016 03 17 įstatymu Nr. XII-2254 (nuo 2016 03 26) (TAR, 2016, Nr. 2016-06343)). Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. nutarimu paskirdamas T. P. 375 Eur baudą (baudos dydis yra artimas sankcijos vidurkiui), vadovavosi įvykio metu galiojusia įstatymo redakcija.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. atstovo advokato T. B. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinių skundų netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aurelijus Rauckis