Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. G. gynėjo advokato G. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-11 nutarties, kuria netenkintas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimas perduoti sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-27 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 nutartimi, taikant BK 75 str., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-27 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant D. G. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje, įsidarbinant ar užsiregistruojant darbo biržoje ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paleidimo iš pataisos namų; taikyta BK 67 str. 2 d. 4 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nukentėjusiajam A. M. per du metus nuo nutarties įsiteisėjimo atlyginti padarytą turtinę žalą.

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius (toliau – Vilniaus probacijos skyrius) teikimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 nutartį, kuria D. G. laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies vykdymas atidėtas 3 metams, perduoti vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai. Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius 2015-06-17 gavo vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 nutartį. D. G. 2015-09-29 buvo supažindintas su teismo jam paskirta bausme, išaiškintos teisinės pasekmės dėl teismo skirtų įsipareigojimų ir probacijos sąlygų nevykdymo, atliktas keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad probuojamojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema (35 balai iš 168). Pokalbio metu probuojamasis nurodė, kad su savo šeima gyvena ir dirba Vokietijoje, ten yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. 2016-03-14 gautas D. G. prašymas kreiptis į teismą, kad jo priežiūra būtų perduota vykdyti Vokietijoje esančioms kompetentingoms institucijoms ir ten atlikti teismo jam paskirtą probaciją. Nuteistasis pateikė sveikatos kortelės su vertimu į lietuvių kalbą kopiją, gyvenamosios vietos registracijos patvirtinimo su vertimu į lietuvių kalbą kopiją, kurioje nurodyta, kad D. G. yra registruotas (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, verslo veiklos perregistravimo patvirtinimo su vertimu į lietuvių kalbą kopiją, taip pat kitus dokumentus, patvirtinančius jo gyvenimą Vokietijoje.

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-11 nutartimi, padarius išvadą, jog nuteistasis po jam taikyto įspėjimo toliau nevykdo probacijos sąlygų ir teismo įpareigojimo atlyginti žalos nukentėjusiajam, Vilniaus probacijos skyriaus teikimas dėl tolesnio probacijos vykdymo perdavimo kitai Europos Sąjungos šaliai netenkintas.

Apeliaciniu skundu nuteistojo D. G. gynėjas advokatas G. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-11 nutartį ir priimti naują nutartį, patenkinti Vilniaus probacijos skyriaus teikimą ir D. G. taikomą probaciją perduoti vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai. Skunde nurodo, kad egzistuoja visi formalieji kriterijai dėl nuteistajam taikomų probacijos priemonių perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei pagal jo gyvenamąją vietą, t. y. Vokietijos Federacinei Respublikai. Įvertinęs nutarties motyvus, daro išvadą, kad teismas iš esmės sprendė ne nuteistojo D. G. probacijos perdavimo vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai klausimą, o Probacijos įstatymo 30 str. nuostatas, nesant institucijos teikimo. Nutartyje nuteistojo padaryti tariami probacijos sąlygų pažeidimai konstatuoti be pagrindo. Nurodo, kad įpareigojimo atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą 2 metų terminas dar nėra suėjęs, todėl negalima konstatuoti įpareigojimo pažeidimo. D. G. atidėjus bausmės vykdymą (išėjus į laisvę) buvo sudėtinga iš karto susirasti darbą. Darbo pasiūlymą D. G. gavo iš Vokietijos, kur įsikūrusi jo šeima, todėl ten ir išvyko. Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi D. G. nebuvo įpareigotas gyventi Lietuvoje, ar iš jos neišvykti. Pažymi, kad 2008-11-27 Europos Sąjungos tarybos pamatiniame sprendimo 2008/947/TVR nuostatos turėtų būti taikomos atsižvelgiant į Europos bendrijos steigimo sutarties 18 str. numatytą Europos Sąjungos piliečių teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, nes nuosprendžių vykdymo atidėjimo, lygtinių nuosprendžių tarpusavio pripažinimo ir priežiūros tikslas – padidinti nuteistojo asmens galimybes vėl integruotis į visuomenę sudarant jam sąlygas išsaugoti šeimos, kalbinius, kultūrinius ir kitus ryšius. Nurodo, kad nuteistasis išvyko ten, kur yra jo šeima, o svetimoje šalyje, tam tikrų formalumų (registracijos, įsidarbinimo ir kt.) sutvarkymas užtrunka, todėl galbūt ne visada pavykdavo laiku pateikti dokumentus, ar atvykti į instituciją, tačiau jis nuolat palaikė ryšį su institucijos pareigūnais telefonu ir elektroniniu paštu, apie negalėjimą atvykti informuodavo, sutardavo kito atvykimo laiką, teikia būtiną informaciją ir dokumentus. Nurodo, kad iš pateiktų dokumentų akivaizdu, jog nuteistasis siekia integruotis kitoje šalyje, kur gyvena jo šeima, nes Vokietijoje gyvena su šeima, turi leidimą verstis darbine veikla, gavęs Vokietijos sveikatos draudimą, jam suteikta teisė lankyti integruotus kursus, yra surengęs meno parodą. Taip pat nurodo, kad Lietuvoje yra kreipęsis į darbo biržą, tačiau joje gavo neigiamą atsakymą, dėl kurio teikė pretenziją. Darbo birža jį atstūmė ir neregistravo, nes tariamai nuteistasis neatvyko į darbo biržą nustatytu laiku, nors tuo metu jis buvo įkalintas. Teigia, kad nuteistojo padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip esminiai, jų tokiais nelaikė ir Vilniaus probacijos skyrius, nes kreipėsi į teismą dėl probacijos perdavimo vykdyti, o ne dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Skundas tenkintinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo gynėjo skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant sprendimo dėl D. G. probacijos perdavimo vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai.

2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau — Įstatymas) 33 str. 1 d. 3 p. nustato, jog kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti Lietuvos Respublikos teismų priimti nuosprendžiai, kuriais nuteistajam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas jo vykdymą atidedant.

Įstatymo 33 str. 2 d. nurodyta, kad minėti sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimai dėl probacijos perduodami vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik tada, kai nuteistajam paskirtų bausmių ar poveikio priemonių turinį sudaro: 1) Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nurodyti įpareigojimai ar draudimai, tarp jų ir įpareigojimai, susiję su elgesiu, gyvenamąja vieta, mokymusi ir ugdymusi, laisvalaikiu arba nustatantys profesinės veiklos vykdymo apribojimus ar sąlygas; 2) kiti įpareigojimai ar draudimai, jeigu kita Europos Sąjungos valstybė narė yra oficialiai pranešusi, kad vykdys jų priežiūrą.

Įstatymo 33 str. 4 d. nustato, jog probacijos tarnybos teikimu arba savo iniciatyva teismas taip pat gali perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu to prašo nuteistasis ir šios valstybės narės kompetentinga institucija sutinka su tokiu perdavimu.

Įstatymo 34 str. 1 d. nustato, jog, jeigu bausmės ar probacijos vykdymo metu paaiškėja šio Įstatymo 33 str. nurodyti pagrindai ir sąlygos, dėl kurių sprendimas dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimas dėl probacijos gali būti perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, probacijos tarnyba savo iniciatyva ar nuteistojo prašymu pateikia šio įstatymo 35 str. 1 d. nurodytam teismui teikimą perduoti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Šio įstatymo 33 str. 4 d. nurodytu atveju teikimas gali būti paduotas tik tuo atveju, kai yra nuteistojo prašymas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad egzistuoja visos Įstatyme numatytos sąlygos sprendimo dėl probacijos vykdymo perdavimui kitai Europos Sąjungos valstybei narei. 2013-08-27 nuosprendžiu D. G. nuteistas pagal BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 nutartimi patenkintas D. G. prašymas ir taikant BK 75 str., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-27 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant D. G. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje, įsidarbinant ar užsiregistruojant darbo biržoje ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paleidimo iš pataisos namų; taikant BK 67 str. 2 d. 4 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojant nukentėjusiajam A. M. per du metus nuo nutarties įsiteisėjimo atlyginti padarytą turtinę žalą. Nuteistasis pats pateikė prašymą Probacijos skyriui dėl minėto sprendimo perdavimo vykdyti Vokietijai (Įstatymo 33 str. 4 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo šeima gyvena Vokietijoje nuomojamame bute, nuteistasis turi leidimą verstis darbine veikla, gavo Vokietijos sveikatos draudimą, jam suteikta teisė laikyti integracinius kursus, Vokietijoje yra surengęs savo meno parodą. Byloje yra pateikti visi Įstatymo nustatyti dokumentai, reikalingi klausimo sprendimui iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas netenkino Vilniaus probacijos skyriaus teikimo, konstatavęs, jog nuteistasis po jam taikyto įspėjimo toliau nevykdo probacijos sąlygų ir teismo įpareigojimo atlyginti žalos nukentėjusiajam. Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti probacijos sąlygų ir teismo įpareigojimų nevykdymo priežastis bei teikimo netenkinimo pasekmes. Bylos duomenimis, Vilniaus probacijos skyrius nutartį vykdyti D. G. probaciją gavo 2015-06-17. 2015 m. liepos mėnesį D. G. jau buvo išvykęs dirbti ir gyventi Vokietijoje, kur gyvena ir jo šeima. Vokietijoje jis turi leidimą verstis darbine veikla ir šiuo metu dirba, taigi vykdo vieną iš 2015-05-25 nutartimi nustatytų įpareigojimų. 2015-05-25 teismo nutartimi D. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojimas per du metus (iki 2017-06-05) atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą. Bylos duomenimis, nuteistasis iki šiol yra atlyginęs itin mažą turtinės žalos dalį (iš 24 431,62 Eur tik 28 Eur). Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams (iki 2018-06-05). Duomenų, kad D. G. piktybiškai vengtų atlyginti žalą byloje nėra, o įpareigojimo įvykdymo terminas nėra suėjęs. Bendrosios probuojamųjų pareigos nustatytos Probacijos įstatymo 14 str., pagal kurio nuostatas jie privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) darbingo amžiaus probuojamieji, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, privalo per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai probuotojui; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Iš pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytų aplinkybių ir Vilniaus probacijos skyriaus atstovės paaiškinimų matyti, kad nuteistajam išaiškintos teisinės pasekmės dėl teismo paskirtų įpareigojimų ir probacijos sąlygų nevykdymo 2015-09-29. Dar iki šios datos institucijai buvo žinoma, jog nuteistasis yra išvykęs dirbti į Vokietiją. Vilniaus probacijos skyriaus atstovė nurodė, jog D. G. nuo rugsėjo mėnesio į Vokietiją išvyksta su probacijos leidimu, su juo nuolat kontaktuojama: telefonu, elektroniniu paštu, dokumentų originalus jis atsiunčia registruotu paštu, paskutinį kartą buvo atvykęs kovo mėnesį, nuolat pristato dokumentus dėl teistumo Vokietijoje. Taip pat nurodė, kad probuojamajam šiai dienai nereikia grįžti į Lietuvą, nes jis nuolat palaiko kontaktą, dirba, pateikė visus reikiamus dokumentus, patvirtintus notaro. Nori perduoti probacijos vykdymą Vokietijai, nes ten D. G. dirba, turi išlaikyti šeimą, atlyginti žalą. Nesikreipė dėl atidėjimo panaikinimo, nes norėjo žmogui suteikti progą pasiteisinti, paskui visi dokumentai buvo pristatyti. Iš išdėstyto matyti, kad nėra pagrindo išvadai, jog D. G. nebendradarbiauja su probacijos tarnyba, ar piktybiškai vengia vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę. Apygardos teismas sprendžia, kad šiuo metu kalbėti apie bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą nėra teisinio pagrindo. Tai pažymėjo ir Vilniaus probacijos tarnybos atstovė.

Pažymėtina, kad vertinant, ar yra pagrindai perduoti sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, būtina atsižvelgti į probacijos tikslą - užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 str. 1 d., 2008-11-27 Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR dėl teismų sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą (iš dalies pakeistu 2009-02-26 Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR) preambulės 8 punktas) bei į pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principus. T. y. į proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymą probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti (Probacijos įstatymo 4 str. 2 d. 3 p.). Skatinimas atsižvelgti į Europos bendrijos steigimo sutarties 18 straipsnyje numatytą Europos Sąjungos piliečių teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje numatyta ir 2008-11-27 Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR preambulės 7 punkte.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad esant visiems formaliems pagrindams perduoti sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, įpareigojimas probuojamąjį išimtinai gyventi tik Lietuvoje ir čia ieškoti darbo, kai probuojamojo šeima gyvena ir probuojamasis dirba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nagrinėjamu atveju prieštarautų pagrindiniam probacijos tikslui bei probacijos minimalios intervencijos ir proporcingumo principams, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, nuteistojo gynėjo skundas tenkintinas ir 2015-05-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria D. G. pritaikytas BK 75 str., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-27 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant D. G. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje, įsidarbinant ar užsiregistruojant darbo biržoje ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paleidimo iš pataisos namų, taikyta BK 67 str. 2 d. 4 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nukentėjusiajam A. M. per du metus nuo nutarties įsiteisėjimo atlyginti padarytą turtinę žalą, perduotina vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai.

Teismas, vadovaudamasis 2014-11-13 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 33 straipsniu, 34 straipsniu, 35 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-11 nutartį.

Priimti naują sprendimą. Perduoti vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-25 nutartį, kuria D. G., taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-27 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant D. G. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje, įsidarbinant ar užsiregistruojant darbo biržoje ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paleidimo iš pataisos namų; taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nukentėjusiajam A. M. per du metus nuo nutarties įsiteisėjimo atlyginti padarytą turtinę žalą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.