Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Dainos Dilbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje:

P. (P.) B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) r., Lietuva, pilietybė Lietuvos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus r. apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), paskirta bausmė laisvės apribojimas 1 metams ir 4 mėnesiams (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis P. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. liepos 14 d.) parodė, kad 2021 m. liepos 10 d., būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine I. D. vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę. Išgėrė vieną 0,7 l tūrio butelį. Po to užsnūdo ir pabudo apie 22.00 val. Prabudusi I. D. tapo agresyvi, jis nesuprato dėl ko. Ji pradėjo jį keikti įvairiais rusiškais necenzūrinias žodžiais (necituotini). Kadangi jis buvo neblaivus, dėl to labai supyko ir nesusivaldęs pasiėmė ant grindų gulėjusią šlepetę kietu padu ir sudavė ja I. D. kelis kartus per galvą. Kiek tiksliai kartų sudavė, pasakyti negali, bet galimai penkis, bei vieną kartą į dešinę koją. I. D. neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo ant grindų. Po to, daugiau nenorėdamas konfliktuoti, jis iškart apsirengė ir išvažiavo pas motiną adresu (duomenys neskelbtini). Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė, nes buvo neblaivus ir pati I. D. savo agresyviu elgesiu jį išprovokavo. Sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gyvens pas motiną adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 89-91).

Nukentėjusioji I. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. liepos 11 d.) parodė, kad P. B. yra jos sugyventinis. Kartu su juo gyvena ir veda bendrą ūkį apie 7 metus. Gyvena pas ją bute adresu (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi. Kartu su jais gyvena jos nepilnametis sūnus, gim. (duomenys neskelbtini)m., kuris šiuo meta gyvena pas močiutę, ir konflikto metu namuose jo nebuvo, jis konflikto nematė. 2021 m. liepos 10 d. dienos metu P. B. vartojo alkoholinius gėrimo ir, būdamas neblaivus, užmigo. Apie 22.15 val. P. B. atsikėlė, be jokios priežasties pasidarė agresyvus. Pradėjo kelti žodinius konfliktus. Dėl ko pradėjo kelti konfliktą, ji nežino, galimai po alkoholio vartojimo ir po miego prasidėjo agresijos priepuoliai. Konflikto metu, be jokios priežasties pasiėmė ant grindų gulintį batą ir su juo pradėjo mušti ją per veidą. Sudavė ne daugiau penkių smūgių į įvairias galvos sritis. Iš karto po to sudavė batu per jos dešinę koją, po ko ji parkrito ant grindų. Krisdama apibrozdino dešinę ranką. Po suduotų smūgių ji juto stiprų fizinį skausmą. Po smurto jos atžvilgiu, P. B. apsirengė ir pasišalino. Ji iš karto paskambino pagalbos numeriu. Atvykusiems pareigūnams papasakojo, kas įvyko, o atvykę medikai nuvežė ją į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę, kur po medikų apžiūros jai buvo diagnozuotas kelio sumušimas ir kairės čiurnos patempimas. Po medikų apžiūros buvo paleista gydytis ambulatoriškai. Ambulatorinio apsilankymo kortelę kopijai padaryti pateikia. P. B. smurtauja prieš ją pirmą kartą. Prieš tai smurto jos atžvilgiu iš jo pusės nebuvo. Konflikto metu ji irgi buvo vartojusi alkoholinius gėrimus, bet stipriai apsvaigusi nebuvo. Buvo išgėrusi dvi stiklines degtines. P. B. irgi buvo vartojęs alkoholinius gėrimus ir buvo jau prasimiegojęs. Kur šiuo metu gali būti P. B., ji nežino, galimai nuvyko pas savo motiną į (duomenys neskelbtini) kaimą, tikslaus adresu nežino, namas galimai (duomenys neskelbtini). Mano, kad ji išprovokavo konfliktą, ir P. B. nesuvaldė savo agresijos ir, norėdamas išeiti iš namų, apsirengdamas, pradėjo smurtauti prieš ją batu. Pretenzijų P. B. neturi. Nepageidauja rašyti pareiškimo ir jokio tyrimo. Su teisėsauga galimai nebendradarbiaus. Į teismo medicinos ekspertizės komisiją vykti nepageidauja (el. b. l. 30-33).

Nukentėjusioji I. D. apklausta papildomai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visas įvykio aplinkybes papasakojo pirmosios apklausos metu. Papildomai norėtų paaiškinti, kad teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, civilinio ieškinio savo sugyventiniui nereikš. Dėl minėto įvykio jai nedarbingumas išduotas nebuvo. Po įvykio buvo pristatyta į Lazdynų ligoninę bei apžiūrėta, išrašą galės pristatyti. Informuota, kad baudžiamąjį procesą planuojama užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su tokiu sprendimu sutinka (el. b. l. 47-48).

2021 m. liepos 10 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog apie įvykį pranešė nukentėjusi I. D., grafoje smurtą patyrusio asmens sužalojimai nurodyta: išnirimas patinimas, įdrėskimas, sužalojimo vieta pažymėta dešinės rankos alkūnė; smurtą patyrusio asmens būsena - didelis susijaudinimas. I. D. paaiškino, kad neblaivus sugyventinis P. B. su batu trenkė per veidą, vėliau pastūmė ją, ko pasekoje ji nukrito, apsibrozdino dešinę ranką, ir spyrė jai į koją, sukeldamas fizinį skausmą (el. b. l. 1-5).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu I. D. pateikė E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymą, 2021 m. liepos 11 d. iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, kuriame užfiksuota, kad skundžiasi dešinės kojos kelio, čiurnos skausmu, nurodo, kad sumušė sugyventinis. Būklės įvertinimo informacijoje nurodoma, kad kelio paviršius palpuojant skausmingas, čiurna patinusi (e. b. l. 58-61).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi Vilniaus aps. VPK PR vaizdo stebėjimų kamerų (Bodycam 1708) vaizdo įrašai, "2021_0710_232116_011", "0710_233116_012", bei "2021_0710_234115_013" pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagai Nr. 01-1-23009-21. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai (toliau P.P.) atvyksta į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur juos pasitinka nukentėjusioji I. D. (toliau I.D.). Policijos pareigūnai užeina į pastarosios butą, kur nukentėjusioji policijos pareigūnams pasakoja, dėl ko kvietė policiją. Policijos pareigūno "bodycam" nukreipta į lubas, todėl I. D. veidas matomas tik epizodiškai, tačiau girdimas pastarosios ir pareigūnų pokalbis.

P.P.: Sveiki, kas atsitiko, jūs kvietėt ? Galime užeiti? Viena namuose?

I.D.: Jo, nu jisai pradėjo, nu, paėmė batą, per veidą pertrenkė, koją man į tai „kalenka“ iššokinėja ir ta prasme kad jis stvėrė va (rodo į ranką, tačiau dėl apšvietimo kokybės ir tai kad filmuojama aukštai nesimato rankos ant kurios galimai matomos mėlynės).

I.D.: Nu jo, jisai sako kviesk, bet sakau aš tave pavysiu vis tiek.

I.D.: Jo jisai (duomenys neskelbtini). Aš pasakiau, kad aš tave ir (duomenys neskelbtini) rasiu.

P.P.: Tai čia su sugyventiniu susipykot, kiek laiko gyvenat kartu?

I.D.: Septynerius metus.

I.D.: Jisai miegojo, atsikėlė ir pradėjo muštis. Ta prasme paėmė, per veidą, nu stvėrė per veidą, sako eik velniop, per kojas.

I.D.: Aš nežinau kas jam ten užėjo, bet ta prasme, kad aš jam pasakiau, kad kviesiu policiją, jisai man stvėrė vėl į veidą, va...

I.D.: Nu jo aš, jau kaip...

I.D.: Nu ir nieko ir jisai pasakė...

I.D.: Nu jisai pasakė „(necituotinas žodis) iščio palučiš“, ta prasme, kad išvis, pas mane yra (duomenys neskelbtini) metų sūnui, aš našlė esu ir....

I.D.: Pas močiutę, po operacijos jisai, tai pas močiutę.

I.D.: Nu stvėrė per koją, kritau ir viskas.

I.D.: Jo, nu, sako „(necituotinas žodis) iščio poželjišsia“.

I.D.: (Necituotinas žodis) dar pasigailėsi.

I.D.: Aš turiu pretenzijų ir kad dabar, kad naktis ir man irgi reikia į darbą, o aš ant kojos negaliu...

P.P.: Nu tai gerai biuletenis bus.

I.D.: Nenoriu aš biuletenio.

I.D.: Jo, man jinai iškrenta ir vėl įstato, bet jisai spyrė į tą koją.

P.P.: Tai jums medikų nereikia? nusiraminkit, pagalvokit. Iškviesim medikus žinokit, kaip jūs į darbą su tokia koja eisit?

Nukentėjusioji paaiškina, kad sugyventinis deklaruotas gyvena kitu adresu, tačiau atvažiuoja ir nuolat pas ją būna. Toliau matoma kaip pareigūnas vaikšto po butą, bei radijo stoties pagalba praneša VPK OVS, kad reikalinga greitoji med. pagalba, nukentėjusiosios paprašoma pateikti asmens tapatybės dokumentą. Taip pat užsirašomi galimi įtariamojo duomenys. Vaizdo įrašuose "2021_0710_233116_012", bei "2021_0710_234115_013" matoma, kaip policijos pareigūnai laukia greitosios med. pagalbos, atvykusiems medikams parodo butą, kuriame yra nukentėjusioji, medikai pastarąją apžiūri bei išveža į gydymo įstaigą (el. b. l. 105-108).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta, butas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14-16). Fotolentelė (el. b. l. 18-25).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kaltinamasis nurodė, I. D. yra jo sugyventinė, nukentėjusioji taip pat patvirtino, jog su kaltinamuoju kartu gyvena apie 7 metus, kartu veda bendrą ūkį. Atsižvelgiant į tai laikytina, kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. B., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, paėmęs ant grindų gulėjusią šlepetę ir priėjęs prie sugyventinės I. D., sudavė šlepete pastarajai ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą bei vieną smūgį į dešinę koją, dėl ko pastaroji krisdama ant grindų nusibrozdino dešinę ranką ir tokiu būdu tyčia mušdamas, naudodamas šlepetę kietu padu taip paveikė nukentėjusiosios kūną, jog ji pajuto fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. B. savo kaltę pripažino ir nurodė, jog kilus žodiniam konfliktui, būdamas neblaivus labai supyko ir nesusivaldęs pasiėmė nuo grindų šlepetė ir sudavė ja savo sugyventinei kelis kartus per galvą, ir kartą per koją, dėl ko ji nukrito ant grindų. Tai, jog P. B. konflikto metu mušdamas I. D. šlepete sukėlė jai fizinį skausmą, taip pat patvirtina nukentėjusiosios duoti parodymai, jos savarankiško daiktų, dokumentų pateikimo metu pateikti medicininiai dokumentai, tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenys, vaizdo įrašų apžiūros protokolai.

Taigi, minėtų aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad P. B. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei I. D. fizinį skausmą, todėl P. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis P. B. su bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemone sutinka, esant galimybei prašo ją sumažinti arba pakeisti į viešuosius darbus (el. b. l. 96-97). Nukentėjusioji I. D. apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuota prieštaravimų nepareiškė (el. b. l. 47-48).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę P. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs (el. b. l. 76-78), administracine tvarka taip pat baustas už administracinius nusižengimus, šiuo metu turi dvi galiojančias nuobaudas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalies pažeidimus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant jos dydį kiek didesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

P. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam P. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 100-102) – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti –DVD-R diskas su vaizdo įrašais, šiuo metu esantis prie elektroninės bylos priedo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie elektroninės bylos priedo medžiagos.

Asmuo nebuvo laikinai sulaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas neskirtas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. (P.) B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros, įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. B. skirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros, įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus registruotis užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti P. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

P. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R diską su vaizdo įrašais, šiuo metu esantį prie elektroninės bylos priedo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie elektroninės bylos priedo medžiagos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

3. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.