Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-12 · Byla Nr. 2KT-8/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-12
Bylos Nr.
2KT-8/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
E. G.
Atsakovas
E. S.
Kategorijos
  • 93.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-8/2011Procesinio sprendimo kategorijos 93.2.6; 94.4; 101 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI S2011 m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovės E. G. pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1541-553/2011, iškeltos pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovams E. S. ir E. S. dėl solidarios santuokinės prievolės, palūkanų, delspinigių bei netesybų priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B., nagrinėjimo ir prašymu dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme iš Vilniaus apygardos teismo gauta civilinė byla Nr. 2-1541-553/2011, iškelta pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovams E. S. ir E. S. dėl solidarios santuokinės prievolės nustatymo, palūkanų, delspinigių bei netesybų priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. Šioje byloje ieškovė pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teismui ir pateikė prašymą perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui. Prašymas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjanti teisėja A. T. neabejotinai dalyvauja nusikalstamo susivienijimo, kuriam vadovauja prokurorė V. G., veikloje ir veikia prieš ieškovės bei jai atstovaujančio advokato A. B. teisėtus interesus. Ieškovės nuomone, prieš ją nukreiptias nusiklastamas veikas taip pat vykdo kai kurie kiti teisėjai bei ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai. Prašyme pažymima, jog civilinę bylą nagrinėjanti teisėja vilkina procesą ir daro žalą ieškovei. Vilniaus apygardos teismo šališkumą įrodo tai, jog šis teismas yra pavaldus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame teisėja dirba šioje byloje atsakove patraukta E. P. S.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmestinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui CPK 35 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, taip pat, kai bylą nagrinėjantis teismas nuo jos nagrinėjimo nušalinamas dėl teismo galimo šališkumo (CPK 35 str. 4 d., 65-66 str., 71 str.). Bylą nagrinėjančiam apygardos teismui pareikšto nušalinamo klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 69 str. 1 d.).

Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo nušalinimo pareiškimą grindžia tuo, kad, jos manymu, bylą nagrinėjanti Vilniaus apygardos teismo teisėja bei kai kurie kiti teisėjai dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje ir veikia prieš ieškovės bei jai atstovaujančio advokato teisėtus interesus. Tačiau ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų (atitinkamų valdžios institucijų procesinių sprendimų, kuriais būtų pareikšti įtarimai teisėjams dėl nusikalstamų veikų, nukreiptų prieš ieškovę, padarymo, taip pat kitokių įrodymų), kurie objektyviam stebėtojui sukeltų abejonių dėl bylą nagrinėjančios teisėjos, o juo labiau visų šiame teisme dirbančių teisėjų nešališkumo ieškovės atžvilgiu. Tokie ieškovės išdėstyti įrodymais nepagrįsti kaltinimai teisėjams nusikalstamų veikų padarymu, nesant įrodymų ir atitinkamų institucijų priimtų procesinių sprendimų teisėjų atžvilgiu, ne tik nesudaro pagrindo abejoti dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo, bet ir diskredituoja teisminę valdžią.

Tai, kad ieškovė vienu iš atsakovų byloje patraukė Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėją, taip pat nesudaro pagrindo abejoti Vilniaus apygardos teismo galimumu nešališkai išnagrinėti bylą, kadangi minėti teismai yra skirtingų kompetencijų ir nei vienas iš jų nevykdo kito teismo teisėjų procesinės ar neprocesinės veiklos kontrolės. Duomenų apie tai, kad atsakove patraukta E. P. S. būtų artimais ryšiais susijusi su Vilniaus apygardos teismo visais teisėjais, nėra.

Taigi, ieškovė nepateikė duomenų apie Vilniaus apygardos teisme dirbančių visų teisėjų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, o išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo objektyviam stebėtojui atsirasti pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Nesant įrodymų, jog Vilniaus apygardos teisme dirbantys teisėjai yra subjektyviai ar objektyviai šališki atžvilgiu, tenkinti jos prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

n utaria:

Ieškovės E. G. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1541-553/2011, iškeltos pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovams E. S. ir E. S. dėl solidarios santuokinės prievolės, palūkanų, delspinigių bei netesybų priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B., nagrinėjimo ir prašymą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas